Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Architektūros projektai“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne. Taigi kai ginčijamo statybos leidimo pagrindu jokie statybos darbai nėra atlikti, o statybos leidimas skirtas įteisinti jau atliktiems statybos darbams, byla yra teisminga ir nagrinėtina administraciniame teisme. Teismas tinkamai neįvertino, jog pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad savavališkos statybos faktas statytojui buvo žinomas ir jis gaudamas ginčijamą statybos Leidimą siekė įteisinti jau atliktus ginčo statinių statybos darbus. Taigi faktiškai atlikti statybos darbai nėra tiesioginis Leidimo rezultatas, todėl ginčas byloje kyla tik dėl individualaus administracinio akto (statybos Leidimo) teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), pagrįstumo ir teisėtumo.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

ABTĮ 17 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą dėl išduoto statybos Leidimo panaikinimo, pareiškėjui nurodžius, jog Leidimu ketinama įteisinti atliktus savavališkos statybos darbus, o savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas yra išspręstas statytojui surašytais savavališkos statybos aktais ir privalomaisiais nurodymais, todėl jis kreipiasi tik dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog ginčo, kad statinių statybos darbai yra pradėti ir atlikti savavališkai, nėra.

Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta (1 p.) arba administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (2 p.).

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą, t. y. dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2020; 2021 m. spalio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2021).

Specialioji teisėjų kolegija taip pat yra nurodžiusi, kad kai jau civilinių teisinių padarinių klausimas yra išspręstas ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir bylos duomenimis kokie nors statybos darbai ginčijamo statybos leidimo pagrindu nebuvo atlikti, t. y. faktiškai atlikti statybos darbai nėra tiesioginis ginčijamo statybos leidimo rezultatas, tai ginčas byloje kyla tik dėl individualaus administracinio akto (statybos leidimo) teisėtumo ir byla teisminga administraciniam teismui (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2021).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju Leidime, kuriuo buvo suteikta teisė statyti naujus statinius, nurodyti statiniai (vandentiekio tinklai ir buitinių nuotekų tinklai, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) buvo įrengti iki Leidimo priėmimo ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai patvirtina pareiškėjo priimti atitinkami savavališkos statybos aktai ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi šiuo atveju ginčo statinių statybos pradėtumo juridinis faktas nustatytas kaip įvykęs iki byloje ginčijamo Leidimo priėmimo.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, kad šios kategorijos bylose dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne, nes toks reikalavimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-277-502/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į faktą, jog kreipdamasis į teismą pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą tik dėl Leidimo (statybą leidžiančio dokumento) pagrįstumo ir teisėtumo, o į šio ginčo bei administracinės bylos nagrinėjimo ribas nepatenka savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas bei kiti aspektai, susiję su ginčo statinių statytojo nuosavybės teisėmis, darytina išvada, jog šiuo atveju faktiškai atlikti statybos darbai nėra tiesioginis ginčijamo Leidimo rezultatas ir remiantis Leidimu jokie statybos darbai nebuvo pradėti ir (ar) atlikti, todėl ginčas byloje kyla tik dėl individualaus administracinio akto (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 8 d. išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LSNS-01-230608-00524) pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsižvelgus į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, pripažintina, jog pagal rūšinio teismingumo taisykles ši administracinė byla yra teisminga administraciniam teismui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o skundžiama teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šia nutartimi tenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą ir pripažinus, jog remiantis inter alia Specialiosios teisėjų kolegijos praktika byla priskirtina administraciniam teismui, nenustatytas pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.