Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, diskomfortą, depresiją, sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus nervingas, negali ramiai miegoti, ilsėtis, sumažėjo bendravimo galimybės bei pasitikėjimas savimi ir kitais. Tapo agresyvus, konfliktiškas.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2016-04-28 tikrino kameras Nr. 25 ir 103 (patikrinimo aktas Nr. PA-6-70). Nustatyta, kad kameroje Nr. 25 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Kameroje Nr. 103 nustatyti mikroklimato parametrai nevertinti, nes kameroje buvo atidarytas langas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 300 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016-04-18 iki 2016-04-22. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-04-18 iki 2016-04-22 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 25 (plotas 16,25 kv. m.) ir Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m.). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015).

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Šiaulių TI pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertina kaip pagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose iš klozeto lindo žiurkės. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-70 (19.4.1.6.12) (77-79 b.l.) matyti, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nuolatinis stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Nors nustatytas HN134:2015 20 punkto pažeidimas, bet jis neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (80-88 b.l.).

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016-03-03 nutarimu Nr. 65-324 vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalimi, V. S. dvejiems mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2008, Nr. 81-3172) (toliau – SVĮ) 10 straipsnis reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai pagrindus. Pažymėtina, kad SVĮ 10 straipsnyje nėra numatyta analogiškos teisės normos, kaip BVK 70 straipsnio 6 dalyje. Tačiau, Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas pateikė Šiaulių TI administracijai skundą, dėl jo netinkamo izoliavimo nuo kitų asmenų. Šis pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir pripažintas nepagrįstu (13-13 b. l.). Šis Šiaulių TI sprendimas nebuvo panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. Šiaulių TI minėtame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių asmenų, kurie būtų kėlę grėsmę pareiškėjui. Tokių asmenų pareiškėjas nenurodė ir teismui. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl jo izoliavimo atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad negavo dietinio maitinimo. Šiaulių TI 2016-10-20 raštu Nr. 14/01-18026 informavo teismą, kad 2016-04-19 buvo gautas pareiškėjo prašymas paskirti dietinį maitinimą, tačiau dietinis maitinimas nebuvo skirtas (žr. Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-04-22 raštą Nr. 17/01-1068) (109 b. l.). Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-04-22 rašte Nr. 17/01-1068 (atsakymas nuteistajam V. S.) nurodyta, kad pareiškėjas buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2016-03-02 ir 2016-04-01 iki 2016-04-06, ligoninės epikrizėse rekomenduojama racionali mityba. Šiuo metu skirti dietinį maitinimą indikacijų nėra (116 b. l.). Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos pažymoje (22-23 b. l.) nurodyta, kad pareiškėjas dietinį maitinimą nuolat gauna nuo 2015 m. gegužės mėnesio (galimai su pertraukomis dėl to, kad buvo perkeliamas iš vieno sektoriaus į kitą, taip pat važiavo etapu į kitas įstaigas). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad atvykęs į Šiaulių TI nuo 2016-04-18 iki 2016-04-22 pareiškėjas nebuvo apžiūrėtas sveikatos priežiūros specialisto, kuris būtų įvertinęs reikalingumą skirti dietinį maitinimą. Tačiau 2016-04-25 pareiškėjo sveikatos istorijoje yra įrašas: „tęsti dietinį maitinimą B?R?“ (31 b. l.). Konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai dėl dietinio maitinimo neskyrimo pripažintini pagrįstais.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo trumpalaikis pasimatymas pakeistas į du telefoninius skambučius. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymų (55-58 b. l.), pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti artimiesiems. Pareiškėjas pateikė keturis prašymus, iš jų tris prašymus leisti paskambinti pareiškėjo nurodytais numeriais ir visi šie prašymai buvo patenkinti. Pareiškėjo prašymas pakeisti trumpalaikį pasimatymą į du telefoninius skambučius, buvo pakeistas į vieną skambutį. Šio spendimo pareiškėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 68-2782) patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punkte numatyta, kad paprastai per vieną dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Šiaulių TI administracija šios nuostatos nepažeidė, pareiškėjui sudarė galimybę esant jo prašymui kiekvieną dieną bent po vieną kartą paskambinti jo nurodytais telefonų numeriais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl nesuteikto telefoninio skalbučio atmestini, kaip nepagrįsti.