Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Daivos Kazlauskienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir A. G. nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas bausmės laikas, atliktas ir įskaičiuotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. G. priteista 307,50 Eur. Nukentėjusiojo A. (A.) B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, dėl neturtinės žalos atlyginio tenkintas iš dalies ir iš A. G. priteista 300 Eur. Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginio tenkintas iš dalies ir iš A. G. priteista 600 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpyje nuo 9.00 iki 10.00 val., viešoje vietoje, nuomojamoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl menkavertės priežasties kėsinosi koja smogti nepilnamečiui A. B. į galvą. A. B. pavykus smūgio išvengti, sudavė jam kumščiais ne mažiau kaip 10 smūgių į galvos sritį, sugriebė A. B. už marškinėlių ir juos nuvilko ir koja dar kartą smūgiavo A. B. į pilvą, šiais veiksmais sukėlė A. B. fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpyje nuo 9.00 iki 10.00 val., nuomojamoje sodyboje, (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas iš chuliganiškų paskatų, miegančiam T. V. sudavė ne mažiau kaip 18 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas. Dėl T. V. padarytų poodinių kraujosruvų dešinio ir kairio smilkinio srityse, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelio srityje, dešiniame ir kairiame žaste, krūtinės ląstoje, nugaroje, juosmens kairėje pusėje, odos nubrozdinimų dešinio ir kairio peties srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir dėl T. V. padaryto nosies kaulų lūžio su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžio, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, padarytos žalos atlyginti neturėjo galimybės, kadangi yra areštuotos jo sąskaitos Alytaus pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu – bausmės buvo bendrintos ne dalinio, o visiško sudėjimo būdu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl paskirtos bausmės dydžio pagrįstumo.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. O BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, viena iš jų (BK 284 straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) – apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos panaudojus smurtinius veiksmus. A. G. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas penkis kartus, taip pat ir už analogišką nusikalstamą vieką (BK 284 straipsnio 1 dalis), 2015 m. spalio 14 d. buvo nuteistas šeštą kartą (t. 1, b. l. 132-150), pirmosios instancijos teismas konstatavo nusikaltimų recidyvą, nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 128-131), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 152, 153), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (t. 1, b. l. 154), nevedęs (t. 1, b. l. 125-126), nedirbantis (t. 1, b. l. 127), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t. 1, b. l. 125-126). Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad A. G. pagrįstai paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų padarymą – vieneri metai laisvės atėmimo. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, tačiau šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nustatydamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgdamas į tai, nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl pakartotinai jų vertinti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų vertinama teigiamai, tačiau jo baudžiamosios atsakomybės nešvelnina. Bausmės dydžiui jokios įtakos negali turėti ir tai, dėl kokių priežasčių nuteistasis neatlygino nukentėjusiesiems jų patirtos žalos. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažintas tik savanoriško žalos atlygino faktas (BK 59 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, šiuo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė buvo bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu A. G. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas bausmes bendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kurioje yra numatytas dalinis bausmių sudėjimas, tačiau pagal galutinės subendrintos bausmės dydį, t. y. paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, matyti, kad bausmės, paskirtos pagal kelis nuosprendžius, buvo sudėtos visiškai. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistojo A. G. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 52,11 Eur dydžio advokato užmokestis.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Byloje nustatyta, kad A. G. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu yra laikomas Alytaus pataisos namuose, todėl jo galimybės sudaryti sutartį su advokatu dėl tinkamos gynybos yra apribotos. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių, paskirtų pagal kelis teismo nuosprendžius, bendrinimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu A. G. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti bausmės laiką, atliktą ir įskaičiuotą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendį.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. netenkinti.