Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. P. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 178 str. 2 d. (2006 m. birželio 23, 30 d. vagystės epizodas) - laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal BK 178 str. 2 d. (2006 m. rugpjūčio 4 d. vagystės epizodas) - laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviems mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (2006 m. rugpjūčio 4 - 25 d. vagystės epizodas) - laisvės atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (2006 m. rugpjūčio 25 d. vagystės epizodas) - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. subendrinus paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant, A. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 178 str. 2 d. (2006 m. rugpjūčio 4 - 25 d. vagystės epizodas) - laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (2006 m. rugpjūčio 18 – 31 d. vagystės epizodas) - laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. subendrinus paskirtas bausmes, iš dalies jas sudedant, M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. nuteistas ir A. P. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Iš A. L. UAB „Akropolis“ priteista 23 647,68 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš A. L. ir M. P. UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteista 25454,10 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš A. L. ir A. P. UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteista 5638,22 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš M. P. UAB (duomenys neskelbtini) priteista 21896 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis, padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2006 m. birželio 23 bei 30 d. laikotarpiu, dienos metu, įsibrovęs pro cecho sienoje padarytą angą, iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per tris kartus ištraukė ir pagrobė 272 kg UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių fasado aliuminio konstrukcijų ruošinių, kurių bendra vertė - 14889,28 Lt.

A. L. taip pat nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d., dienos metu, padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, įsibrovęs pro cecho sienoje padarytą angą, iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per tris kartus ištraukė ir pagrobė 160 kg UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių fasado aliuminio konstrukcijų ruošinių, kurių vertė - 8758,40 Lt.

A. L. ir M. P. nuteisti ir už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, 2006 m. rugpjūčio mėnesį, laikotarpiu tarp 4 ir 25 d., dienos metu, įsibrovę pro cecho sienoje padarytą angą, iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per tris kartus ištraukė ir pagrobė 465 kg UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių fasado aliuminio konstrukcijų ruošinių, kurių vertė - 25454,10 Lt.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 25 d., dienos metu, padedant asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, bei UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojui A. P. , kuris, turėdamas pareigą saugoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 100 Lt atlygį leido A. L. įsibrauti pro cecho sienoje padarytą angą ir iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pagrobti fasado aliuminio konstrukcijų ruošinių, pagrobė 103 kg UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių fasado aliuminio konstrukcijų ruošinių, kurių vertė 5638,22 Lt.

M. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį, laikotarpiu tarp 18 ir 31 d., dienos metu, įsibrovęs pro cecho sienoje padarytą angą, iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per 10 kartų ištraukė ir pagrobė 400 kg UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių fasado aliuminio konstrukcijų ruošinių, kurių vertė - 21896 Lt.

Šį skundo argumentą apeliantas grindžia tuo, kad jis turėjo vieningą sumanymą grobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, taip siekdamas gauti pajamų. Tai, pasak apelianto, pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, kad M. P. nusikaltimus darė versliškai. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad laiko tarpai tarp vagysčių yra nedideli, visos jos padarytos tuo pačiu būdu, turtas grobtas iš tos pačios vietos, o žala padaryta tam pačiam asmeniui. Tai, pasak apelianto, įrodo, jog jo vieno bei bendrininkaujant su kitais asmenimis įvykdyta nusikalstama veika atitinka tęstinio nusikaltimo požymius.

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas gali ir nepripažinti, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį. Apeliantas nurodo, kad jo, kaip bendrininko veiksmai, nebuvo tokie aktyvūs, kadangi vietą, kur galima vogti aliuminio konstrukcijas ir kaip tai daryti, parodė A. L. . Apelianto teigimu, teismas į tai neatsižvelgė ir nemotyvuotai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė bendrininkų grupėje.

Anot M. P. , pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam bausmės dydį, nepagrįstai didesnį dėmesį skyrė neigiamai jį charakterizuojančioms aplinkybėms, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kaip susiformavo jo antivisuomeninės nuostatos (apeliantas nurodo augęs ir gyvenęs asocialioje aplinkoje), taip pat į tai, kad į šią nusikalstamą veiką jį praktiškai įtraukė A. L. , kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi ir padėjo ją išaiškinti.

Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįtai nepripažino dviejų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir todėl paskyrė per griežtą bausmę.

Byloje dalyvaujantys nuteistieji M. P. ir A. L. bei jų gynėjos prašo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. P. ir A. L. apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl bausmių M. P. bendrinimo pagal BK 63 str. 10 d.

Nuteistasis M. P. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos turi būti vertinamos, kaip vienas tęstinis nusikaltimas. BK 63 str. 10 d. numatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamasis įstatymas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, tačiau baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje tęstinė nusikalstama veika apibrėžiama, kaip viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą, ir kuriuos apima vieninga kaltininko tyčia.

Iš tiesų, kaip savo apeliaciniame skunde nurodo M. P. , iš bylos duomenų matyti, kad laiko tarpai tarp jo įvykdytų vagysčių yra nedideli, visos jos padarytos tuo pačiu būdu, turtas grobtas iš tos pačios vietos, o žala padaryta tam pačiam juridiniam asmeniui. Šiuo požiūriu M. P. padarytos nusikalstamos veikos atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Tačiau tam, kad jas būtų galima pripažinti vienu tęstiniu nusikaltimu, būtina vieninga tyčia. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teigimu, kad jis nusikalstamas veikas darė turėdamas vieningą tyčią. Anot apelianto, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad M. P. nusikaltimus darė versliškai. Šis apelianto teiginys neteisingas. Versliškumas, kaip nusikaltimo sudėties požymis numatytas kai kuriuose BK straipsniuose (BK 202 str., 301 str., 302 str., 302(1) str.). Šiuo atveju tai nėra nusikaltimo sudėties požymis, tačiau teismas iš tiesų nuosprendyje nurodė, kad M. P. veikė versliškai ir į tokį nusikaltimo padarymo būdą atsižvelgė paskirdamas jam bausmę. Tai, kad kaltininkas daro nusikalstamas veikas versliškai, dar nereiškia, kad jis veikia vieninga tyčia. Nusikaltimų darymas versliškai, reiškia tik tai, kad asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, siekia gauti ir gauna materialinės naudos, tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Tačiau tai savaime nereiškia, kad jis iš anksto sumano, jog padarys konkretų skaičių konkrečių nusikaltimų. Asmuo gali veikti versliškai, tačiau jo daromi nusikaltimai gali būti visiškai skirtingi, padaryti skirtingu laiku, skirtingais būdais pasikėsinant į skirtingus objektus, esant atskirai, kiekvienu atveju naujai susiformavusiai tyčiai.

Pagal doktrininį tęstinės nusikalstamos veikos aiškinimą bei susiformavusią teismų praktiką, vieninga tyčia yra tada, kai asmuo grobdamas svetimą turtą ar jo dalį pirmą kartą suvokia, kad ir ateityje jį grobs. Tačiau jei kaltininkas, pagrobęs asmens turtą ar jo dalį, po kiek laiko pasitaikius progai vėl sumano pagrobti to paties asmens turtą ar jo dalį, tokia veika jau laikoma pakartotiniu nusikaltimu ir kvalifikuojama atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2001, 2K-396/2007).

Nors, kaip minėta, tarpai tarp M. P. įvykdytų vagysčių yra nedideli, visos jos padarytos tuo pačiu būdu, turtas grobtas iš tos pačios vietos, o žala padaryta tam pačiam juridiniam asmeniui, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tai buvo atskiri pakartotiniai nusikaltimai, o ne vienas tęstinis, nes jie padaryti esant kiekvienu atveju atskirai, naujai susiformavusiai M. P. tyčiai. Tai patvirtina paties apelianto pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. M. P. parodė, kad vogti profilių eidavo dėl to, kad trūko pinigų pragyvenimui, tai darydavo 1-2 kartus per savaitę, tuomet, kai pasibaigdavo pinigai. Apie tai, kiek kartų dar ateityje eis vogti, M. P. teigė negalvojęs, tiesiog eidavęs, kuomet pritrūkdavęs pinigų (t. 4, b. l. 29). Tokius M. P. parodymus patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad dalį jam inkriminuotų aliuminio profilių vagysčių jis įvykdė veikdamas vienas, o kitas – veikdamas bendrai su nuteistuoju A. L. . Tai patvirtino ir nuteistasis A. L. , kuris taip pat parodė, kad vogti profilių tiek kartu su M. P. , tiek ir vienas, eidavo tuomet, kai baigdavosi pinigai (t. 4, b. l. 21). Taigi, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog M. P. , tiek bendrininkaudamas su A. L. , tiek ir veikdamas vienas, padarė atskiras pakartotines nusikalstamas, o ne vieną tęstinį nusikaltimą.

Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia M. P. dėmesį į tai, kad patenkinus jo apeliacinio skundo reikalavimus dėl vieningos tyčios ir tęstinės nusikalstamos veikos pripažinimo, tuo pačiu neišvengiamai tektų pripažinti ir tai, kad jo nusikalstami veiksmai atitinka ne BK 178 str. 2 d., pagal kurią jie buvo kvalifikuoti, bet BK 178 str. 3 d., nes bendra M. P. pagrobto turto vertė viršytų 250 MGL (32500 Lt) dydžio sumą (25454,10 Lt + 31896,00 Lt = 47350,10 Lt).

Tokiu būdu būtų pasunkinta nuteistojo padėtis, kadangi BK 178 str. 2 d. numato atsakomybę už apysunkį, o BK 178 str. 3 d. – už sunkų nusikaltimą, bei atitinkamai griežtesnę bausmę. Tačiau pagal BPK 320 str. 4 d. pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tačiau paminėtų proceso dalyvių apeliacinių skundų su tokiais reikalavimais negauta.

Dėl bausmės M. P.

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad BK 60 str. 1 d. 1 p. numatytos sunkinančios aplinkybės teismas gali ir nepripažinti, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį. Apeliantas nurodo, kad jo, kaip bendrininko veiksmai, nebuvo tokie aktyvūs, kadangi vietą, kur galima vogti aliuminio konstrukcijas ir kaip tai daryti, parodė A. L. . Šis M. P. skundo teiginys nepagrįstas.

Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje M. P. parodė, kad susitiko A. L. mieste ir šis pasakė, kad toje pat gamykloje, kurios teritorijoje jie rinkdavo nespalvotą metalą, yra aliuminio profilių. Susitarė susitikti tryse: A. L. , M. P. ir O. B. . Visi trys atvyko į gamyklos teritoriją, kur A. L. parodė sienoje padarytą angą bei kaip pro ją ištraukti profilius (t. 4, b. l. 16). Tai patvirtino ir nuteistasis A. L. , kuris teisme parodė, kad Naujojoje Vilnioje susitikęs savo pažįstamą M. P. , jam papasakojo apie gamyklos teritorijoje esantį cechą, iš kurio jis vogdavo aliuminio gaminius (t. 4, b. l. 12). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad nors A. L. pirmas surado vietą, kur buvo laikomi aliuminio profiliai, ir ją parodė M. P. , tačiau pastarasis, eidamas į gamyklos teritoriją kartu su A. L. , suprato, kad aliuminio profilius reikės vogti, jo A. L. to daryti nevertė, neragino ar kitaip M. P. nekurstė ir nelenkė daryti šio nusikaltimo. M. P. tai darė savo noru, vienodais aktyviais veiksmais traukė aliuminio profilius per sienoje esančią angą, kartu su A. L. juos vietoje pjaustė ir taksi automobiliu vežė į metalo supirktuves. Taigi, M. P. , kaip bendravykdytojo veiksmai mažai kuo skyrėsi nuo A. L. nusikalstamų veiksmų tiek savo apimtimi, tiek ir aktyvumu, todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už veikas, padarytas su A. L. , pagrįstai M. P. , kaip bendrininko veiskmų nelaikė mažiau aktyviais ar mažiau pavojingais ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. P. veikė bendrininkų grupėje.

Nuteistasis M. P. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam skirtinos bausmės dydį, didesnį dėmesį skyrė neigiamai jį charakterizuojančioms aplinkybėms.

Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kaip susiformavo jo antivisuomeninės nuostatos (apeliantas nurodo augęs ir gyvenęs asocialioje aplinkoje). Tokios aplinkybės, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas iš tiesų neįvertino ir nuosprendyje nenurodė. Tačiau, visų pirma, ji nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis – tai tik deklaratyvus nuteistojo M. P. teiginys. Antra, kaip matyti iš bylos duomenų, savo minimų antivisuomeninių nuostatų, tegul ir suformuotų asocialios jo aplinkos, M. P. ir nebandė keisti. Jis, būdamas palyginus jauno amžiaus (23 metai), jau yra penkis kartus teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbo, piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis. Taigi, atsižvelgti į apelianto minimą aplinkybę, jog jis nusikalto todėl, kad jo antivisuomeninės nuostatos susiformago dėl asocialios jo aplinkos, nėra pagrindo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad M. P. į nusikalstamą veiką įtraukė A. L. . Dėl vienodai aktyvaus M. P. vaidmens bendrininkų grupėje su A. L. vagiant aliuminio profilius Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisakė pirmiau šioje nutartyje, todėl šių motyvų nekartoja. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tą aplinkybę, kad vėliau po bendrai su A. L. įvykdytų vagysčių, jis net 10 kartų grobė aliuminio profilius vienas. Šios aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog į nusikalstamą veiką M. P. įtraukė A. L. .

Apeliantas taip pat neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi ir padėjo ją išaiškinti. Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. P. prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tyrimui padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis, kas rodo jo mažesnį pavojingumą visuomenei.

Dėl bausmės A. L.

Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su policijos pareigūnais, davė parodymus, geranoriškai sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje, todėl tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šios aplinkybės lengvinančia A. L. atsakomybę teismas nepripažino todėl, kad konstatavo, jog A. L. tai darė verčiamas įrodymų, nenuoširdžiai, be to, tik dalis jo parodymų buvo teisingi.

Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, A. L. parodymai bylos tyrimo eigoje nebuvo nuoseklūs. 2006-09-06 pirmą kartą apklaustas įtariamuoju A. L. prisipažino vogęs aliuminio profilius tik 4 kartus, be to, nenurodė, kad keletą kartų tai darė kartu su M. P. . 2006-09-13 apklaustas papildomai A. L. jau parodė, kad profilius vogė daugiau negu keturis kartus, tačiau vėlgi, apie savo bendrininką M. P. nieko neužsiminė. Jo A. L. nepaminėjo ir 2007-02-02 apklausoje. Vėliau, 2007-02-27 pareiškus jam įtarimą, jog jis kelis kartus vogė ne tik su O. B. , kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, bet ir bendrininkaudamas su M. P. , A. L. neigė šį faktą. Ir tik apklausiamas teisme, kuomet dar iki to apklaustas M. P. prisipažino kelis kartus vogęs kartu su A. L. , pastarasis taip pat pripažino šią aplinkybę. Taigi, šie duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. L. prisipažinimas nebuvo visiškai nuoširdus, jis parodymus davė verčiamas jo kaltę pagrindžiančių duomenų, o ne laisvanoriškai. Todėl A. L. prisipažinimo ir teigimo, kad jis nuoširdžiai gailisi teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be to, A. L. skunde teigia, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Pasak apelianto, UAB „VP Sauga“ sąmoningai leido įvykti turto vagystėms, nes žinodama, kad saugyklos patalpų siena yra praardyta ir per esančią angą gali būti vagiamos konstrukcijos, šios angos neužtaisė, tinkamai nesutvarkė patalpų signalizacijos. Apelianto manymu tai turėtų būti taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

Baudžiamasis kodeksas, o tiksliau jo 59 str. 1 d. 6 p., iš tiesų numato tokią lengviančią aplinkybę, kuomet nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. O rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tačiau nei patalpų savininkės UAB (duomenys neskelbtini), nei jas saugojusios UAB (duomenys neskelbtini), nei, juo labiau, pagrobto turto savininkės UAB (duomenys neskelbtini) elgesys šiuo atveju negali būti pripažintas nei provokuojančiu, nei rizikingu. Netgi pripažinus, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo žinoma apie tai, kad saugyklos patalpų siena yra praardyta ir per esančią angą gali būti vagiamos konstrukcijos, ir ji vis tiek šios angos neužtaisė, tinkamai nesutvarkė patalpų signalizacijos, tai negalėtų būti vertinama, kaip provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Kaip matyti iš bylos duomenų, teritorija buvo saugoma apsaugos darbuotojo, patalpose buvo įrengta signalizacija, tačiau šias kliūtis nuteistieji apeidavo. Su apsaugos darbuotoju susitardavo pasiūlydami jam atlygį arba veikdavo taip, kad nebūtų jo pastebėti, o signalizacijos suveikimo išvengdavo nepatekdami į pačią patalpą, kurioje buvo sudėti aliuminio gaminiai, bet profilius traukdami per sienoje esančią angą. Net jei minimi aliuminio gaminiai būtų buvę sudėti lauke, saugomoje teritorijoje, net ir tokia situacija negalėtų būti vertinama, kaip provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Vadovaujantis apelianto logika išeitų, kad bet kuris asmuo, palikdamas pravertą langą savo namuose, provokuoja kaltininką į tą namą įsibrauti ir pagrobti jame esantį turtą. Tokia logika BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme yra visiškai neteisinga. Apeliantas puikiai žinojo, kad teritorija, kurioje jis rinko metalą ir iš kurios vėliau grobė aliuminio gaminius, yra saugoma, todėl privalėjo suprasti ir suprato, kad joje esantis turtas nėra bešeimininkis ir jį pasisavindamas jis daro nusikalstamą veiką. Taigi, apelianto skunde minima aplinkybė, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, žinodami, kad saugyklos patalpų siena yra praardyta ir per esančią angą gali būti vagiamos konstrukcijos, šios angos neužtaisė, tinkamai nesutvarkė patalpų signalizacijos, negali būti pripažinta provokuojančiu ar rizikingu nukentėjusiojo elgesiu ir būti vertinama, kaip A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, tenkinti M. P. ir A. L. apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistųjų M. P. ir A. L. apeliacinius skundus atmesti.