Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-857/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
1-30-857/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
J. D.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-857/2013(Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00320-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.4. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas,sekretoriaujant Almidai Gurklienei,dalyvaujant prokurorams Raimundui Binkiui, Tomui Bajorūnui,kaltinamajai R. P.,gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,nukentėjusiajam J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1971-03-29 Biržų r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio - profesinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti ir nuo 1991-09-20 d. deklaravusi gyv. (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. buvo perduota teismui pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl to, kad ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2012 m. liepos 8 dieną, apie 23 valandą, (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie bendruomenės namų, paimdama nuo J. D. rankos auksinę grandinėlę, atvirai pagrobė svetimą, J. D. priklausantį turtą – 800 Lt vertės auksinę grandinėlę, padarydama nukentėjusiajam J. D. 800 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji savo kaltės dėl svetimo turto pagrobimo nepripažino ir paaiškino, jog 2012 m. liepos 7 ar 8 d.. (duomenys neskelbtini) nuo vidurdienio vyko šventė prie bendruomenės namų esančioje aikštelėje. Pas kaltinamosios dukrą buvo atvykę draugai, kurie taip pat dalyvavo šventėje. Vienu metu iš už nugaros kažkas kažko paklausė, norėjo atsisukti ir tuo metu T. V. kaltinamajai pataikė. Prasidėjo muštynės. Mušėsi T. V., J. D. ir dar kokie trys-keturi asmenys. Kaltinamoji atsitraukė per dešimt metrų, atsitūpė ir kurį laiką tupėjo, nes labai skaudėjo galvą, bėgo kraujas, sukosi galva, po to nuėjo atsisėsti ant suoliuko. Du kartus skambino greitajai. Kaltinamajai buvo susiūtas antakis priimamajame. Prie sėdinčios kaltinamosios atėjo neblaivi J. D. motina N. M., kuri kaltinamąją ėmė užgaulioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi labai skaudėjo galvą, kaltinamoji norėjo, kad kuo greičiau nuo jos atstotų, tai ir pasakė, kad grandinėlę išmetė į žolę. Nematė, kaip grandinėlė buvo nutraukta ar sukama tarp pirštų, taip pat nematė, kad J. D. turėtų grandinėlę. Nukentėjusiojo motina liepė parodyti kišenes ir kaltinamoji, išvertusi šortų kišenes, parodė, kad jokios grandinėlės kišenėse neturi. Po kurio laiko J. D. motina vėl grįžo su M. L.. Kaltinamoji pasakė, kad grandinėlę atidavė kažkokiam vyrui, liepė eiti ieškoti. Ar ką sakė apie mergaitę, neatsimena. Kai buvo prakirstas antakis, kaltinamoji buvo netoli tos vietos, J. D. gal manė, kad ji galėjo paimti grandinėlę, tačiau neėmė. Kaltinamoji su J. D. motina kartais konfliktuoja, tuo metu - ne. Praskėlus antakį, nuo tos vietos kaltinamoji įvykio aplinkybių neatsimena, tik atsimena, kad atėjo atsisėsti ant suoliuko. Po dviejų-trijų savaičių kaimynui kažkas iš kaimo žmonių pasakė, kad grandinėlė atsirado – ji buvo numesta ant laiptų. Atsiradus grandinėlei skambino J. D. iš Norvegijos, siūlė susitaikyti, sakė, kad pretenzijų neturi, tačiau kaltinamoji nesutiko. J. D. jau dienos metu buvo agresyviai nusiteikęs, kabinėjosi vaikščiodamas, klausdamas, ko į jį žiūrinti. Kadangi matė, kad neblaivus, neatsakydavo. Dienos metu buvo blaivi, vakare šiek tiek išgėrė.

Nukentėjusysis J. D. parodė, kad liepos 7 d. ar 9 d. (duomenys neskelbtini) vyko šventė. Pavakaryje kilo smulkus konfliktas tarp vietinių gyventojų ir į šventę iš Rokiškio rajono atvykusių asmenų. Pats tose muštynėse dalyvavo, tiksliau, apsistumdė su N. J.. N. J. susimušė su kitais nukentėjusiajam pažįstamais kaimo vietiniais gyventojais - šventės dalyviais. R. P. bandant išskirti, nukentėjusiojo geras pažįstamas R. P. trenkė per veidą. R. P. nukentėjo nuo muštynių dalyvių. Muštynėms pasibaigus prie nukentėjusiojo priėjo tas pats asmuo N. J., su kuriuo konfliktavo. Prieš tai su juo nesimušė, pasakė jo (J. D.) atžvilgiu negražių žodžių. Jie susistumdė, susirėmė už pakarpos, suėmė už marškinių, nukrito ant žemės. Atsikėlęs nukentėjusysis pajuto nutrūkusią grandinėlę ant kaklo, kurią nutraukė N. J.. Su rankos pirštais grandinėlę nusiėmė, eidamas link N. J., laikydamas iškeltą ranką su grandinėle, šaukė: „Ką tu padarei, tai buvo mano senelės dovana, tu ją nutraukei, kaip man atsilyginsi?!“. Iš karto N. J., kaip šventės dalyvis, buvo išvarytas iš šventės. Nukentėjusiajam einant su iškelta ranka, pribėgo R. P., grandinėlę ištraukė jam iš pirštų ir nubėgo link minios, kur buvo švenčiama. Nebuvo ant tiek išgėręs, kad neprisimintų. N. J. nebesivijo ir nebesiaiškino dėl kilusių muštynių. Suprato, kad grandinėlę turi R. P., nes ji nukentėjusiajam grandinėlę išlupo iš rankų. Priėjus prie R. P., gražiai paklausė, kur grandinėlė, R. P. atsakė, kad grandinėlės neėmė, ji jos neturi, pradėjo teisintis, nors buvo liudytojų, kurie matė, kaip R. P. buvo priėjusi prie nukentėjusiojo. Negali pasakyti, ar tie asmenys matė, kaip R. P. ištraukė grandinėlę. Antrą kartą priėjus prie R. P. kartu su savo drauge, R. P. aiškino, kad grandinėlė buvo išmesta į pievą, po to, kad atiduota kitam asmeniui, vaikui. R. P. buvo gerokai išgėrusi. Nukentėjusysis manė, kad R. P. paima iš jo grandinėlę, kad apsaugotų, jog pats jos nepamestų. Buvo labai įsiutęs, supykęs. Klausinėjo žmonių, ar niekas nematė grandinėlės, bet niekas nieko nepasakė. Po įvykio atvyko į Biržų P. K. dieną nutarė asmeniškai kreiptis į R. P. ir išsiaiškinti, kur yra grandinėlė. Nuvykus pas R. P. į namus, ši buvo neblaivi, negalėjo paaiškinti, kur yra grandinėlė, buvo varomas iš kiemo, buvo grasinama, teigė, kad grandinėlės nebeturi, grandinėlę išmetė į pievas. Atvykęs į PK parašė pareiškimą. Po kurio laiko su N. J. išsiaiškino visas aplinkybes, susitaikė, pretenzijų vienas kitam nebeturėjo, pareiškimus, kurie buvo parašyti, atsiėmė, N. J. grąžino šio sidabrinę grandinėlę, nes buvo nutraukęs. Tada N. J. dar perklausė, gal žino, kur yra nukentėjusiojo grandinėlė. N. J. atsakė, kad nukentėjusiojo grandinėlės nematė. Po trijų savaičių sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo atvykęs pas tyrėją, kuriam paaiškino žinomas aplinkybes apie grandinėlės dingimą. Praėjus mėnesiui ar pusantro, kažkokiomis aplinkybėmis grandinėlė atsirado pas nukentėjusiojo mamos pažįstamą E. S.. Grandinėlė pas E. S. buvo dvi-tris savaites. Grandinėlės segtuko originalas nutrauktas. Nukentėjusiajam asmeniškai grandinėlę grąžino E. S.. Buvo E. S. informuotas per nukentėjusiojo mamą N. M. apie tai, kad turi kažkokią grandinėlę, kurią rado prie darbovietės. Mamai būnant pas ją, E. S. parodė grandinėlę, paklausė ar ne jo, mama atsakė, kad tai sūnaus grandinėlė. Nukentėjusiajam atvykus, parodžius ir paklausus, ar tai jo grandinėlė, atsakė, kad taip, papasakojo aplinkybes, kaip rado grandinėlę. Iki šventės su R. P. buvo normalūs santykiai, nekonfliktiški. Galvoja, kad smūgį į galvą gavusi R. P. iš pykčio priėjo prie nukentėjusiojo ir atėmė grandinėlę. Šventės metu R. P. buvo labai judri. Pats nematė, ar R. P. buvo apieškota. R. P. buvo prakirstas antakis. Atrodo, kai nukentėjusysis priėjo prie R. P., ji stovėjo, gerai neatsimena, nes prie R. P. buvo priėjęs ne vieną kartą. Reikia R. P. paklausti, kodėl ji pačiupo grandinėlę. Gal buvo supykusi ant nukentėjusiojo, gal norėjo pasisavinti ar pasaugoti. R. P. dėl jos sumušimo nukentėjusiojo nekaltino, pareiškimas buvo parašytas jam gerai pažįstamam asmeniui, su kuriuo buvo kartu. To galėjo ir nebūti, galėjo išsiaiškinti, kaip padarė ir su kitais šventės dalyviais. Jokių pretenzijų R. P. neturi, nori susitaikyti, tačiau susitaikyti nepavyko.

L. N. M. parodė, kad 2012 m. liepos 8 d. kaime, šventės metu, vyko muštynės. Po muštynių sūnus J. D. pasakė, kad buvo pavogta jo auksinė grandinėlė. Sūnui besimušant su N, grandinėlė buvo nutraukta nuo kaklo, nukritus ant žemės R. P. grandinėlę pačiupo, o po to ją pati pametė. Liudytoja tiesiogiai nematė, kad R. P. paėmė grandinėlę, tik matė, kaip kaltinamosios rankoje blizgėjo. Sūnus sakė, kad R. P. paėmė. Po kurio laiko ant pieninės laiptų E. S. rado grandinėlę. Tačiau liudytoja žino, kad R. P. turėjo grandinėlę, o po to ją pametė. Pačių muštynių nematė. Liudytojai atėjus sūnus gulėjo ant žemės, po to atsistojo ir papasakojo, kas atsitiko. Priėjus prie sūnaus praėjo pro liudytoją sūnaus draugė M. L.. Kada liudytoja atėjo prie sūnaus, R. P. buvo sumušta T. V.. Visi ten buvo išgėrę.

Liudytoja J. V. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, sekmadienį, kaime vyko šventė. Kilo šurmulys dėl pavogtos grandinėlės. Liudytojos antros eilės pusbroliui J. D. buvo nutraukta grandinėlė. Po įvykio nekalbėjo su nukentėjusiuoju, kas tai padarė, tik teko girdėti, kad tai padarė R. P.. Kas toliau buvo su grandinėle, nežino. Pati muštynių vietoje nebuvo, o per muštynes buvo netoliese. Įvykio metu negirdėjo, ką kalbėjo R. P. ir J. D..

Liudytoja E. S. parodė, kad po šventės, už savaitės, atėjusi pirmadienio rytą į darbą, ant laiptų rado grandinėlę, išgertą degtinės butelį ir alaus pūslę. Grandinėlę paėmė, tarą išmetė į konteinerį. Visą savaitę laukė, gal kas ateis atsiimti. Po to pasakė J. D. mamai, kad rado grandinėlę. Parodžius grandinėlę J. D., jis atpažino, kad tai jo grandinėlė. J. D. pasakius, kad tai jo grandinėlė, ją atidavė. Liudytoja nežino aplinkybių, kaip ta grandinėlė atsidūrė ant pieno surinkimo punkto laiptų, tik buvo girdėjusi apie įvykį. N. M. vardan draugystės prašiusi jos sakyti, kad grandinėlę pavogė R. P., tačiau atsisakė tai daryti.

Liudytoja D. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyko šventė, kurios metu vyko muštynės. Pačių muštynių nematė, nes buvo kitoje aikštės pusėje. Matė kruviną R. P. prakirstu antakiiu. Suteikusi pagalbą paklausė, ar nereikia iškviesti greitosios. R. P. pati ją išsikvietė. Buvo kalbama, kad dingo grandinėlė, N. M. prašė R. P. atiduoti grandinėlę.

Liudytoja E. J. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesio 8 d. ar 9 d. (duomenys neskelbtini). vyko bendruomenės šventė. Besėdint vakare ant suoliuko su R. P., staiga ši atsistojo ir išbėgo, o po penkių minučių grįžo kruvinu veidu, jai (R. P.) buvo prakirstas kairysis antakis. Kadangi yra medikė, suteikė R. P. pirmąją pagalbą, atnešė rankšluostį. Kita moteris iš bendruomenės namų atnešė vandens sudrėkinti rankšluosčiui. Apžiūrėjusi žaizdą nusprendė, kad reikalinga susiūti ir kviesti greitąją. R. P. pati išsikvietė greitąją ir jos laukė atsisėdusi ant suolelio link bažnyčios, niekur nebuvo išėjusi. Liudytoja nueidavo R. P. paklausti, ar jai nebloga, nepykina, nesvaigsta galva. R. P. pasakė, kad kažkas šėrė jai į veidą. R. P. buvo blaivi. Ar R. P. sėdint ant suoliuko buvo kas priėjęs prie jos, nematė. Kai nueidavo ji sėdėdavo viena, užsidėjusi rankšluostį ant veido. Muštynių nematė. Rytojaus dieną kalbėjo, kad vyko muštynės, dingo grandinėlė.

L. R. J. parodė, kad R. P. buvo perskeltas antakis, kad ji buvo pasodinta prie pastato ant suoliuko, uždėtas rankšluostis, kad ten sėdėjo tol, kol atvažiavo greitoji. Matė besigrumiančius J. D. su būsimu vyru N. J.. R. P. ten nebuvo, ji stovėjo gretimai. J. D. šventės metu buvo buvo smarkiai išgėręs, svirduliavo, buvo labai agresyvus, kabinėjosi prie visų. Liudytoja buvo su vaiku, blaivi, gynė vyrą, tačiau kažkas liudytoją paėmę už nugaros atitraukė, neleido kištis, bet liudytoja buvo šalia. Vyras buvo sutryptas, jam buvo lūžęs šonkaulis, jis buvo be sąmonės. Liudytoja su vyro dukra šį tempė, kad jis nebūtų daugiau sužalotas. Vyrui buvo nutraukta sidabrinė grandinėlė, tačiau to nepastebėjo. J. D. grandinėlę atidavė P. G. sakant, kad J. D. buvo nutraukta grandinėlė nuo kaklo, bet to nematė. Dėl to iš pat pradžių buvo kaltinama ji ir N. J.. Pati išsikvietė pareigūnus, pareigūnų ilgai nesulaukė, pati sėdo už vairo ir vežė vyrą į komisariatą. Tada atvyko jie, užsipuolė įvairiais žodžiais ant jų ir pasakė, jog J. D. dingo grandinėlė ir už tai atsakys. Liudytoja tos grandinėlės nematė. Buvo iškviesta policija, pamačius nuo tolo automobilio šviesas, visi išsigandę pradėjo skirstytis. Iš karto po konflikto prie J. D. ir N. J. R. P. nebuvo priėjusi. J. D. buvo su išgėrusia drauge, kuri jį gynė ir draugu, kurio nepažįsta. Liudytoja nematė, kad R. P. čiuptų grandinėlę iš J. D.. Po įvykio į policijos komisariatą nukentėjusysis atvyko taksi su drauge, N. J. ir R. J. niekino įvairiais žodžiais. Kitą dieną nukentėjusysis atsiprašė. Jam atleido, todėl nekėlė bylos. Grumtynių metu R. P. nepažįstamas vaikinas spyrė į koją. Nežino, tarp ko vyko grumtynės. Kai buvo įspirta R. P., nukentėjusiojo nebuvo. Šventėje buvo daug muštynių. Mušėsi pakankamai daug žmonių. Liudytojai atrodo, kad R. P. dukra kažką užkliudė. Buvo kokie penki žingsniai nuo vieno būrio iki kito. Praėjo daug laiko, todėl negali atsakyti visų smulkmenų. Negali pasakyti, kiek praėjo laiko tarp susistumdymų. Nematė, kad J. D. iškėlęs ranką, šaukdamas vaikščiotų. Buvo parašę pareiškimą, atsiprašius susitaikė.

L. M. L parodė, kad yra nukentėjusiojo draugė. Atsimena, kaip buvo iš J. D. rankos ištraukta grandinėlė ir du kartus paklausta kaltinamoji R. P.. Ji pirmą kartą pasakė, kad grandinėlę išmetė į žolę, kitą kartą - kad atidavė vyrui ar vaikams. Tai buvo per (duomenys neskelbtini) šventę, praeitų metų vasarą. Vyko muštynės, T. V. netyčia trenkė kaltinamajai, prasidėjo muštynės. J. D. susigrūmė su vyru iš Rokiškio, vardo neatsimena. Vyras J. D. nutraukė grandinėlę. J. D. laikė iškeltoje rankoje grandinėlę sakydamas, kad jis jam nutraukė grandinėlę. Kaltinamoji ištraukė iš J. D. rankos grandinėlę. Liudytoja tai matė. R. P., ištraukusi grandinėlę, nuėjo atsisėsti ant suoliuko. Ją pasivijo, prašė atiduoti grandinėlę. R. P. kraustė savo kišenes ir sakė, kad neturi grandinėlės, išmetė ją į žolę. Kaltinamosios niekas daugiau neapieškojo, to nematė. T. V. muštynių metu sužalojo R. P. ranka, kumščiu. Bėgo kraujas iš praskelto antakio. Kiek praėjo laiko po R. P. sužalojimo iki J. D. susistumdymo su kitu asmeniu, negali tiksliai pasakyti. Prieidama R. P. su praskeltu antakiu prie J. D. kažką laikė rankoje, neatsimena ką. Po to atsisėdo ant suoliuko. Nematė, kad R. P. ką nors išmestų. Kai pasakė, kad išmetė į pievą, liudytoja dar ieškojo grandinėlės pievoje, po to grįžo ir vėl jos klausė, kur padėjo. Atsakė, kad atidavė. J. D. grandinėlės apie galvą nesuko. J. D. sakė asmeniui, su kuriuo grūmėsi: „Ką padarei, nutraukei grandinėlę“. Grumtynės dar vyko po to, kai buvo nutraukta grandinėlė. R. P. paėmus grandinėlę, J. D. aiškinosi santykius su tuo asmeniu. J. D. draugas rado sidabrinę grandinėlę. Grandinėlė buvo grąžinta savininkui. Kiek atsimena nukentėjusysis jokios kitos grandinėlės neturėjo rankose. Kaltinamoji buvo išgėrusi, sunkiai vaikščiojo, liudytoja buvo nedaug išgėrusi. J. D. buvo išgėręs. Jei mušėsi, buvo agresyviai nusiteikęs.

L. N. J. parodė, kad po incidento su J. D. buvo abiem nutrauktos grandinėlės. Atvykus į PK J. D. liudytojo grandinėlę sugrąžino, pasakė, kad grandinėlę rado pas kažkokį draugą. Kiek liudytojui yra žinoma iš kalbų, sklandančių po kaimą, kad J. D. seniai turi grandinėlę, ją nešioja ir kad niekas jos nebuvo paėmę. Elžbietos atlaidai vyko Kupreliškio k., Biržų r., pareitų metų liepos mėn. 7 ar 8 d. Po konflikto buvo PK apklaustas, nustatytas girtumas. Į PK kreipėsi žmona R. J.. Žmonos buvo nuvežtas į ligoninės priimamąjį, policijos komisariate būnant parašyti pareiškimai, buvo įteikti šaukimai atvykti į apklausą. Po konflikto su J. D. susitiko prie policijos komisariato, buvo grąžinta grandinėlė. Kada antrą kartą susitiko su J. D., šis neprašė grąžinti grandinėlės. Kiek girdėjo iš po kaimą sklandančių kalbų, J. D. grandinėlė incidento metu buvo tik nutrūkusi. J. D. neįvardijo konkrečiai, kas paėmė grandinėlę. Mažoji liudytojo dukra sakė, kad matė tą pačią dieną, kaip J. D. po konflikto nešiojosi grandinėlę, sukdamas ant piršto. Susimušė su J. D., nes šis pastūmė jo mažametį vaiką, po to buvo užpultas kaimo žmonių. Ar J. D. buvo su grandinėle, nekreipė dėmesio. Po konflikto pajuto, kad nutrūko jo sidabrinė grandinėlė. J. D. pasakė, kad jam nutraukta grandinėlė. Liudytojas atsakė, kad ir jis nebeturi grandinėlės. Iškvietus žmonai policiją, J. D. pradėjo sakyti, kad jam dingo grandinėlė. R. P. buvo sumušta. Kai buvo sušerta, R. P. suklupo, žmona jai nunešė rankšluostį. Su kuo konfliktavo R. P., negali atsakyti, buvo neblaivus. Kaip atrodė J. D. grandinėlė negali pasakyti. Po konflikto praėjus kelioms dienom girdėjo kaime kalbant, kad R. P. paėmė grandinėlę. Šventės metu J. D. nesakė, kad R. P. paėmė grandinėlę. J. D. buvo neblaivus. J. D. pasakė, kad liudytojas nutraukė jam močiutės dovanotą grandinėlę. J. D. buvo pareikštas kaltinimas dėl liudytojui padarytų sumušimų. Su J. D. susitaikė. Atvykus paskutinį kartą į komisariatą, J. D. daugiau nieko apie savo grandinėlę nebesakė.

L. Š. J parodė, kad po įvykusių muštynių, praėjus penkioms minutėms, tėtį N. J. vedė prie Kupreliškio kaimo parduotuvės ir tuo metu matė, kaip J. D., sukdamas grandinėlę ant piršto juokėsi, buvo galima suprasti, kad dar visi atsiims už jo aukso spalvos grandinėlę. Kad grandinėlė būtų nutrūkusi, nesimatė, grandinėlė buvo atsegta, vientisa. Ar daugiau kas iš šventėje buvusių asmenų matė, kaip J. D. suko grandinėlę ant piršto, negali pasakyti. Kas buvo toliau su grandinėle, nematė. Vedant tėtį R. P. sėdėjo ant suoliuko prie kultūros namų susiėmusi už galvos. Negirdėjo, kad J. D. sakytų, jog R. P. paėmė grandinėlę, taip pat ir iš kitų šventėje dalyvavusių asmenų. Kaime buvo kalbama, kad „ale“ R. P. paėmė grandinėlę.

Iš 2012-07-16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-07-09d. buvo gautas J. D., gyv. Šiaulių g. 27B, Klaipėda, pareiškimas dėl pavogtos auksinės grandinėlės (b.l. 1).

Šalies argumentai

Iš 2012-07-09 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad J. D. kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK su pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2012-07-08 d., apie 23 val. – 23 val. 30 min., Kupreliškio k., Biržų r., šokių vakaro metu, R. P. iš J. D. rankų paėmė auksinę grandinėlę, padarydama 800 Lt turtinę žalą (b.l. 2).

Iš 2012-07-12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kupreliškio mstl., Kupiškio g., prie pastatų Nr. 3 ir 10. Kupreliškio maisto prekių parduotuvė, esanti Kupiškio g. 3, yra gatvės pietvakarinėje pusėje, penkiasdešimt metrų nuo Biržų gatvės. Pastatas stovi trisdešimt metrų nuo Kupiškio gatvės, į parduotuvę veda žvyruotas takelis. Į pietryčių pusę šešiasdešimt metrų atstumu nuo takelio į parduotuvę Kupiškio g., šiaurės rytų pusėje, stovi geltonas medinis pastatas Nr. 10 – bendruomenės namai (b.l. 6-7).

Iš 2012-07-26 d. apžiūros protokolo matyti, kad J. D. pateikė geltono metalo grandinėlę, kuri atidalinta prie susegimo. Grandinėlė yra 485 mm ilgio bei 3 mm pločio plačiausioje vietoje ir nufotografuota, o po apžiūros grąžinta nukentėjusiajam J. D. (b.l. 8-9).

Iš 2012-08-03 d. akistatos protokolų matyti, kad savo parodymų R. P. laikėsi akistatų su nukentėjusiuoju J. D. ir liudytoja M. L. metu (b.l. 42-45).

Motyvuojamoji dalis

Tačiau šių byloje esančių duomenų nepakanka kaltinamosios kaltei dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrįsti.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus matyti, kad 2012-07-08d. vakare (duomenys neskelbtini), po vykusių atlaidų vyko (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės šventė. Šventės metu kilus konfliktui įvyko muštynės tarp nukentėjusiojo ir liudytojo N. J.. Besimušančių asmenų buvę ir daugiau. Muštynių metu nukentėjusiajam J. D. buvo nutraukta nuo kaklo auksinė grandinėlė, taip pat buvo sužalota kaltinamoji R. P., kuriai priėjus prie konfliktuojančių asmenų grupės buvo prakirstas antakis. Nukentėjusysis J. D. kaltina R. P. konflikto metu jam iš rankos ištraukus auksinę grandinėlę ir ją pasisavinus. Kaltinamoji neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamoji neneigia, kad buvo neblaivi ir būdama sužalota sakiusi, kad grandinėlę išmetusi ar atidavusi kitam asmeniui tik tam, kad nukentėjusiojo motina nuo jos atstotų, nes jai labai skaudėjo galvą, nes buvo prakirstas antakis. Šių parodymų kaltinamoji laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamoji teigia nemačiusi, kad nukentėjusysis J. D. turėtų grandinėlę. Liudytoja, nukentėjusiojo J. D. draugė, M. L. parodė mačiusi, kaip kaltinamoji R. P. iš J. D. rankos ištraukė grandinėlę ir nuėjusi prie suoliuko atsisėdo. Liudytoja, nukentėjusiojo mama, N. M. teigia nemačiusi, kaip kaltinamoji pagrobė iš J. D. auksinę grandinėlę, tačiau mačiusi, kaip kaltinamosios rankoje kaži kas blizgėjo. Iš nukentėjusiojo, kaltinamosios parodymų matyti, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamoji buvo vartoję alkoholinius gėrimus. Tačiau liudytojai: R. J., N. J., kurie betarpiškai matė muštynes ar dalyvavo šiame konflikte teigia nematę, kad kaltinamoji būtų konflikto metu ar tuojau po jo paėmusi nukentėjusiojo grandinėlę. Kaip matyti iš paties liudytojo N. J. parodymų šis konflikto metu buvęs neblaivus, todėl gali kai kurių įvykio detalių neatsiminti, tačiau jo sugyventinė liudytoja R. J., buvo šalia besimušančių J. D. ir N. J., teigia buvusi blaivi (priešingų duomenų nenustatyta) taip pat teigia, kad iš karto po konflikto J. D. grandinėlės vagyste kaltino ją ir jos sugyventinį N. J.. L. Š. J parodė, kad vesdama jau po konflikto sumuštą savo tėtį N. J. matė, kad kaltinamoji R. P. sėdėjo ant suolelio susiėmusi už galvos, o nukentėjusysis J. D. suko ant piršto aukso spalvos grandinėlę. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų M. L. ir N. M. parodymų juos sieja artimi šeimyniniai santykiai bei giminystė, taip pat artimi šeimyniniai santykiai sieja ir priešingus parodymus davusius liudytojus N. J., R. J., Š. J.. Minėtos dvi liudytojų (tame tarpe ir nukentėjusysis) grupės atitinkamai 2012-07-08d. konfliktavo tarpusavyje, todėl vertinant jų parodymus turi būti remiamasi kitais nešališkų liudytojų parodymais. Nešališkomis liudytojomis byloje laikytinos E. S. ir D. B., kadangi jos nėra susijusios giminystės ryšiais su kaltinamąją, nukentėjusiuoju, konflikte nedalyvavo. D. B. įvykio nematė, todėl jos parodymai nėra reikšmingi nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes. Tačiau iš liudytojos E. S. parodymų matyti, kad paties įvykio 2012-07-08d. ji nematė, tačiau parodė, kad po to, kai ji ant savo darbovietės laiptų rado J. D. auksinę grandinėlę, J. D. motina N. M. jos prašiusi jos pasakyti, kad grandinėlę pavogė kaltinamoji. Liudytoja J. V. yra nukentėjusiojo antros eilės pusseserė, tačiau ji įvykio aplinkybių betarpiškai nemačiusi ir reikšmingų žinių apie įvykį teismui nepateikė. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamąją konflikto metu 2012-07-08d., sužalojo jo gerai pažįstamas asmuo, su kuriuo šventėje jis buvęs kartu ir dėl kurio kaltinamoji kreipėsi į policijos komisariatą ir kaip nurodo nukentėjusysis <... to galėjo ir nebūti, galėjo išsiaiškinti, kaip padarė kiti šventės dalyviai...>. Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad ji anksčiau yra konfliktavusi su liudytoja – nukentėjusiojo motina N. M.. Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas negali nekritiškai vertinti ir nukentėjusiojo bei jam artimų asmenų (N. M. ir M. L.) parodymų. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų duomenų iš kurių būtų galima neabejotinai nustatyti, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Tuo būdu, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nesurinkus pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų R. P. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, ji pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisintina, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamajai byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 33-34), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kadangi kaltinamoji išteisintina, iš jos nepriteistinos proceso išlaidos valstybei.

Vadovaujantis LR BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pagal LR BK 178 str. 2 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Strautininkas