- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-13
- Bylos Nr.
- e2-12291-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07449-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.9Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
viešame teismo posėdyje teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, –uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 896,59 Eur nuostolių atlyginimą, 69,03 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2022 m. gegužės 6 d. draudėjui A. A. išdavė transporto priemonių draudimo liudijimą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. buvo apdraustas draudėjo automobilis „BMW 218“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). 2022 m. rugpjūčio 30 d. apie 23.10 val. draudėjas, važiuodamas Automobiliu, Vilniuje, Žalgirio g., įvažiavo į nepažymėtą duobę (išpjautas asfaltas) ir dėl to apgadino Automobilį. Įvykio vieta – Žalgirio g. 131, Vilnius, priešais „Bentley“ saloną. Įvykio vietoje buvo kelio ženklas (kelio darbai), tačiau ženklas buvo nuverstas ir draudėjas nebuvo įspėtas (negalėjo žinoti) apie vykstančius kelio darbus. Jei kelias būtų tvarkingas, toks ženklas nebūtų statomas. Ieškovė pabrėžė, kad tamsiu paros metu yra itin sudėtinga pamatyti duobę, tad draudėjas niekaip negalėjo išvengti tokios kliūties. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog vairuotojas nesilaikė saugaus greičio. Ieškovė nurodė, kad Automobiliui padarytos žalos dydis – 996,59 Eur, todėl, atskaičius 100 Eur išskaitą (franšizę), draudėjui buvo išmokėta 896,59 Eur draudimo išmoka. Automobilio ratlankiai neoriginalūs, todėl negalima taikyti nusidėvėjimo. Padangų kaina parinkta pagal faktą, kokios buvo ant Automobilio, joms pritaikytas nusidėvėjimas.
3. Ieškovės nuomone, dėl Automobiliui padarytos žalos yra atsakinga atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigas: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo kelio, taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo, todėl buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui.
4. Pasak ieškovės, kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei atsakomybei, todėl už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą atsakovė taip pat turi mokėti ieškovei kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2024 m. gegužės 13 d., kurių dydis šiuo atveju – 69,03 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime ir triplike prašė pakeisti atsakovę į UAB „Grinda“, ieškovės ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti arba sumažinti priteistinos žalos dydį.
6. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodė, kad neginčija fakto, jog yra ginčo kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. gruodžio 31 d. su UAB „Grinda“ sudarė sutartį Nr. 29-621/18 (1.2.16-TD2) (toliau – Sutartis) dėl Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Sutarties 9.3 punkte yra aiškiai nustatyta, jog rangovas įsipareigoja atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Pagal Sutarties 9.4 punktą rangovas įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuotolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti rangovui mokėjimus arba reikalauti, kad rangovas per 30 dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuotoliams. Sutartimi UAB „Grinda“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių prižiūrėtojo atsakomybę ir atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Sutartimi yra aiškiai nustatyta konkreti pareiga UAB „Grinda“ užtikrinti, kad kelio defektai, keliantys grėsmę, būtų likviduojami nedelsiant ir būtent UAB „Grinda“ už tai prisiima atsakomybę. Būtent UAB „Grinda“ privalėjo atlikti įvykio vietos priežiūrą, todėl šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Iš sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo ne išimtinai laukti užsakovo nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „Grinda“ galimai neatliko. UAB „Grinda“ turėjo visas galimybes veikti kelio ruože, kur galimai įvyko eismo įvykis, UAB „Grinda“ tiek Sutartimi, tiek faktiškai turėjo visas galimybės remontuoti ir eksploatuoti kelio ruožą, tačiau galimai to tinkamai neatliko. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius sutartį su UAB „Grinda“, pagrindinis tikslas ir buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „Grinda“ prisiėmę atsakomybę už kelio atkarpą CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovės nuomone, ji yra netinkama atsakovė šioje civilinėje byloje, todėl jai nekyla prievolė asmeniškai atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo. Byloje atsakove turėtų būti traukiama UAB „Grinda“.
7. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Taip pat nėra aiškios visos įvykio aplinkybės, kaip vairuotojas išgabeno automobilį iš įvykio vietos, nėra jokių įvykio schemų, duobės nuotraukų, koordinačių, nėra aišku, kokia buvo Automobilio būklė iškart po įvykio, nes nėra pateiktos apgadinimų nuotraukos. Ieškovė nepateikė duomenų, jog eismo įvykio vietoje, Žalgirio g. 131, Vilniuje, tikrai buvo duobė, kuri galėjo sukelti žalą. Ieškovė savo pasyviais veiksmais galimai siekė pasilengvinti įrodinėjimo naštą ir apsunkino įrodinėjimą atsakovei. Žalgirio gatve pravažiuoja labai dideli srautai automobilių, tačiau tik ginčo Automobiliui kilo tokio mąsto sugadinimai, taigi, atsakovės nuomone, vairuotojas prisidėjo prie šių sugadinimų atsiradimo ar padidėjimo.
8. Atsakovė pažymėjo, kad kyla abejonių ir dėl žalos dydžio. Ieškovė nepateikė visų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog žala atsirado nuo atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. objektyviai nepagrindžia būtinumo keisti abi padangas, kurios yra tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje, ratlankius, nepateikė visų aktualių fotonuotraukų, iš kurių matytųsi tiksliai pažeistos padangos ir ratlankiai. Nesuprantama, kaip buvo apgadintas priekinės dešinės pusės ratlankis, bet ne padanga ir kodėl ratlankiams nebuvo taikomas nusidėvėjimas. Atsakovė pabrėžė, kad Automobiliui buvo sumontuotos nestandartinės, t. y. ne gamintojo rekomenduojamos, o ypač žemos padangos, taigi Automobilio savininkui eksploatuojant tokį automobilį su nestandartinėmis (tik pritaikomomis), plačiomis ir žemomis, gamintojo nenumatytomis padangomis ir dideliais ratlankiais (R19), jis prisidėjo prie žalos padidėjimo ar / ir atsiradimo (ratlankio ir padangų apgadinimo). Atsakovės įsitikinimu, ji nagrinėjamu atveju jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o tarp atsiradusios žalos ir savivaldybės veiksmų priežastinio ryšio nėra arba jis pernelyg nutolęs, tačiau jei teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą ir nestandartinių padangų / ratlankių eksploatavimą.
9. Be to, atsakovė pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu greičiu įvykio metu važiavo Automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Vairuotojas turėjo itin atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galima eismo įvykio vieta yra tinkamai apšviesta, mieste, kur leistinas greitis yra 50 km/h, galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl darytina išvada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
10. Atsakovės teigimu, ji neturi pareigos kompensuojamųjų palūkanų mokėti delikto atveju. Vilniaus miesto savivaldybė nei prievolės atlyginti ieškovei žalą, nei jos įvykdymo terminų neturėjo, žala galimai kilo iš delikto, o ne sutartinių santykių, todėl toks reikalavimas priteisti palūkanas dėl neegzistuojančios prievolės neįvykdymo yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
11. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. UAB „Grinda“ nurodė, kad su ieškovės nurodytu žalos dydžiu nesutinka, nes ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos pagrįstumo. Trečiasis asmuo nurodo, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino ar kelyje nėra kliūčių, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, tačiau vairuotojas net matydamas, kad matomumas yra prastesnis, galimai pažeisdamas kelių eismo taisykles elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, galimai nemažino greičio. Būtent dėl šių priežasčių Automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, atsakovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju, nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Taip pat būtina išsiaiškinti ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti sugadintos visos ieškovės nurodytos automobilio dalys. UAB „Grinda“ papildomai nurodė, kad būtina atsakomybę įvertinti vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis bei atkreipė dėmesį į tai, jog automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumą, stebėti kelią, o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti, taigi darytina išvada, jog atsakovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamasi ieškinyje ir dublike išdėstytais argumentais. Atstovas papildomai nurodė, kad kelyje buvo išgremžtas asfaltas ir draudėjas įvažiavo į tokią duobę bei prakirto padangas, taip pat įskilo ratlankiai. Kadangi ženklai apie kelio darbus buvo nuversti, vairuotojas jų negalėjo pamatyti. Draudėjas pirko Automobilį su tokiais ratlankiais, automobilis buvo techniškai tvarkingas. Policija nebuvo atvykusi į įvykio vietą.
Atsiliepimas
13. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, laikėsi pozicijos, kad atsakove turėtų būti UAB „Grinda“. Atstovo teigimu, ieškovė netyrė įvykio aplinkybių, nes nėra aišku, kur tiksliai buvo kelio darbų ženklas, ar kelyje iš tiesų buvo duobė. Kelio valdymo teisė sutartimi perleista UAB „Grinda“, tačiau tarybos sprendimas dėl to nebuvo priimtas. Nežinoma, ar UAB „Grinda“ remontavo Žalgirio g.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Automobilį ginčo įvykio metu vairavęs A. A. nurodė, kad Žalgirio g., pravažiavus Žalgirio klinką, per visą gatvę buvo išpjautas asfaltas stačiu kampu, apie 5–10 cm gylio. Kad asfaltas yra išpjautas pamatė prieš pat įvažiuodamas į duobę, todėl nebebuvo įmanoma sustabdyti Automobilio. Buvo prakirstos dvi galinės ir viena priekinė padanga, nuo smūgio taip pat įskilo ratlankiai. Liudytojo teigimu, jis sustojo netoliese buvusioje aikštelėje ir pamatė, kad kitoje kelio pusėje yra nuverstas kelio ženklas apie vykdomus darbus. Paskambino policijai, pranešė apie įvykį, bet policija nevyko į vietą, tik fiksavo įvykį. Draugas atvežė kitas padangas, jas aikštelėje pasikeitė ir išvyko į Molėtus, ten ir taisė Automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Byloje nustatyta, kad draudėjas A. A. su ieškove 2022 m. gegužė 6 d. sudarė draudimo sutartį, pagal kurią kasko draudimu buvo apdraustas draudėjo automobilis „BMW 218“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. Draudimo sutarties galiojimo metu ieškovė gavo draudėjo pranešimą, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vilniuje, Žalgirio g. 131, 23.10 val. įvyko eismo įvykis – draudėjas įvažiavo į kelyje išpjautas duobes (vyko kelio darbai, įspėjamieji ženklai buvo išvartyti) ir sprogo padangos bei skilo ratlankiai, apie įvykį informuota policija.
16. Ieškovė draudėjo patirtos žalos dydį įvertino 996,59 Eur (2 padangų ir 3 ratlankių keitimas) ir, atskaičiusi išskaitą, 2022 m. rugsėjo 6 d. išmokėjo 896,59 Eur draudimo išmoką.
17. Ieškovė 2022 m. spalio 11 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, prašydama per 18 d. pervesti 896,59 Eur sumą į ieškovės sąskaitą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nurodytos sumos ieškovei nėra pervedusi.
18. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
19. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio duobė yra kelio statybinės konstrukcijos trūkumas, t. y. statinio trūkumas, todėl atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos statinio būklės, jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 18 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad ji yra kelio, esančio Žalgirio g., Vilniuje, savininkė, taigi dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ji yra netinkama atsakovė, nes Sutartimi šios gatvės valdymą yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, todėl pagal ieškinį turėtų atsakyti būtent UAB „Grinda“ kaip statinio valdytoja.
21. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovė) sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo, be kita ko, atlikti Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Sutarties 9.2 punktu UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ar tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Pagal Sutarties 9.4 punktą UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskirto užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Taip pat šiame punkte numatyta, jog, tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuotolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti rangovui mokėjimus arba reikalauti, kad rangovas per 30 dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėti kompensaciją, lygią priteistiems nuotoliams.
22. Pažymėtina, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, bet nenustato valdymo teisės perdavimo taisyklių. Kilus ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininko valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl savininkui nekyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar faktinės aplinkybės, įvertintos savininko teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, leidžia daryti išvadą, kad savininkas perdavė valdymo teisę į kelią (gatvę).
23. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų teisių turinį skirstoma į privačios ir viešosios nuosavybės teisę. Privačios ir viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos, o CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nereguliuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
24. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje nėra ginčo, kad Žalgirio gatvės savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi atsakovės, kaip viešojo subjekto, nuosavybės teisės įgyvendinimas visų pirma reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės normų.
25. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; 3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina VSĮ 48 straipsnio 2 dalyje.
26. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą nėra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti Žalgirio gatvės valdymą patikėjimo teise kitam subjektui.
27. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punktą yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte. Pagal VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugos.
28. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.
29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą, kuriuo būtų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Žalgirio gatvę, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvės savininkė, pripažintina tinkama atsakove pagal ieškinį dėl gatvės trūkumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu.
30. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
31. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip kelio, esančio Žalgirio g., Vilniuje, savininkei ir valdytojai, tačiau atsakovė kvestionuoja ne tik žalos dydį, bet ir pačia žalą sukėlusio įvykio aplinkybes.
32. Pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo padarytos duobės, sukėlusios žalą Automobiliui, nuotraukos, tačiau, teismo vertinimu, žalos atsiradimo priežastį – t. y. kelio trūkumus patvirtina kitos į bylą pateiktos nuotraukos bei nuoseklūs liudytojo, vairavusio Automobilį ginčo įvykio metu, paaiškinimai. Pažymėtina, kad byloje yra nuotrauka su nuvirtusi kelio ženklu, patvirtinanti, kad gatvėje buvo vykdomi kelio darbai. Atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių kelio darbų vykdymą Žalgirio g. 2022 m. rugpjūčio 30 d. nepateikė. Byloje taip pat pateikta Automobilio prietaisų skydelio nuotrauka, patvirtinanti žemą padangų slėgį, prakiurusios padangos nuotrauka. Liudytojas paaiškino, kurioje vietoje ir kokia duobė buvo, patvirtino ieškinyje nurodytas įvykio aplinkybes. Nepasitikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad draudėjas (liudytojas) apie įvykį pranešė policijai. Šiuo atveju atsakovė nenurodė jokių kitų galimų priežasčių, dėl kurių viduryje Žalgirio g. galėjo būti apgadinti Automobilio ratai.
33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
34. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos žalos sąmatos, į prašomą atlyginti žalos dydį įskaičiuota dviejų galinių padangų ir jų keitimo darbų kaina, taip pat dviejų galinių ir priekinio dešinės pusės ratlankių bei jų keitimo kaina. Padangoms apskaičiuotas 46,9 proc. nusidėvėjimas, ratlankiams nusidėvėjimas netaikytas. Atkreiptinas dėmesys, kad policijai pateiktame pranešime draudėjas nurodė, kad buvo apgadinti tik du galiniai ratai, todėl nesant tikslių ir aiškių duomenų, kad būtent dėl įvykio Žalgirio g. buvo apgadintas ir priekinis ratas (ratlankis), teismo vertinimu, atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą, susijusią su priekinio ratlankio apgadinimu. Be to, teismo vertinimu, skaičiuojant žalos dydį už ratlankių keitimą, nepagrįstai ratlankiams taip kaip padangoms nebuvo skaičiuojamas nusidėvėjimas. Iš sąmatos matyti, kad žala, susijusi su priekiniu ratu, sudaro 292,66 Eur (1,67 Eur + 10 Eur + 280,99 Eur), taigi šia suma mažintinas žalos, už kurią atsakinga atsakovė, dydis. Kadangi ratlankiai dėvisi lėčiau nei padangos, teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinas 20 proc. nusidėvėjimas. Taigi žalos dydis mažintinas dar 112,40 Eur (280,99 Eur x 20 proc. x 2).
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Automobilio įvažiavimas į duobę Žalgirio g. nulėmė Automobilio apgadinimus, kurių vertė (atskaičius išskaitą) 491,53 Eur (896,59 Eur – 292,66 Eur – 112,40 Eur)
36. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.
37. Civilinių bylų procese taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įpareigojanti šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti ieškovės automobilį vairavusio A. A. didelį neatsargumą. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neįrodė, kad vairuotojas būtų elgęsis nerūpestingai, o samprotavimai apie galimai pažeistas kelių eismo taisykles paremti tik prielaidomis. Atsakovė neįrodė, kad Automobilis buvo techniškai netvarkingas, kad jam buvo uždrausta dalyvauti eisme su tokio skersmens padangomis, kokios buvo sumontuotos automobilyje įvykio metu. Rekomenduojamas padangų skersmuo nereiškia, kad Automobilyje draudžiama montuoti kitokio skersmens padangas.
38. Nenustačius transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo. Reiškiamos abejonės ir prielaidos nesudaro pagrindo išvadoms dėl vairuotojo kaltės buvimo, todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atmesti ieškinį arba sumažinti prašomos priteisti žalos atlyginimą dėl paties vairuotojo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 491,53 Eur žalos atlyginimas. Tačiau ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės ir kompensuojamąsias palūkanas, su kurių skaičiavimu atsakovė nesutinka.
40. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Taigi, įstatyme įtvirtintų palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė neįrodė nuostolių dėl vėlavimo išmokėti žalą, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes ieškovė tokios pareigos neturi.
41. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato draudimo skaičiuoti kompensuojamąsias palūkanas piniginėms prievolėms, kilusioms iš delikto. Iš delikto kilusios prievolės įvykdymo termino įstatymas tiesiogiai nenustato. Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Teismo vertinimu, ieškovė ne visai tiksliai skaičiuoja vėlavimo atsiskaityti laikotarpį. Pagal 2022 m. spalio 11 d. pretenziją ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo. Byloje nėra duomenų, kada pretenzija buvo įteikta atsakovei. Pretenzijoje neįrodyta, kad ji buvo siunčiama atsakovei elektroniniu paštu, todėl įvertinus, kad pašto siunta buvo siunčiama tame pačia mieste (Vilniuje), spręstina, kad pretenzija atsakovei vėliausiai galėjo būti įteikta 2022 m. spalio 14 d., todėl pretenzijoje nustatytas 18 dienų terminas, įvertinus, kad lapkričio 1 ir 2 d. yra nedarbo dienos, baigėsi 2022 m. lapkričio 3 d., todėl 5 proc. kompensacinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2022 m. lapkričio 4 d. Pažymėtina, kad ieškovė prašo skaičiuoti palūkanas iki ieškinio pateikimo, tačiau netinkamai nurodo ieškinio pateikimo datą – ieškinys teismui pateiktas ne 2024 m. gegužės 13 d., o 2024 m. gegužės 10 d., todėl palūkanos skaičiuotinos iki 2024 m. gegužės 10 d., t. y. iš viso už 554 dienas. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinas palūkanų dydis sudaro 37,30 Eur (491,53 Eur x 5 proc. / 365 d. x 554 d.)
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisiamas 491,53 Eur žalos atlyginimas bei 37,30 Eur palūkanos. Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 528,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 469,70 Eur bylinėjimosi išlaidas (22 Eur žyminis mokestis ir 447,70 Eur už ieškinio parengimą). Ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pagrindu apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl gali būti atlyginamos.
45. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 54,77 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinas 257 Eur (469,70 Eur x 54,77 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 491,53 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt vieno euro 53 ct) žalos atlyginimą, 37,30 Eur (trisdešimt septynių eurų 30 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (528,83 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 257 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.