Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui Č. B. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- 353,00 Eur skolos;

- 63,35 Eur delspinigių;

- 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovei pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant.

- atsakovas Č. B. 2002 m. liepos 5 d. su pradine kreditore UAB ,,Tele2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria pradinė kreditorė įsipareigojo atsakovui teikti judriojo ir/ arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir, jei nustatyta Sutarties sąlygose, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ ar judriojo/ fiksuoto ryšio telefoną, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei už suteiktas paslaugas ir/ ar judriojo/ fiksuoto ryšio telefoną Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1 punktas). Nors atsakovui Č. B. buvo teikiamos mobiliojo/ fiksuoto telefono ryšio paslaugos ir sąskaitos už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas su pradine kreditore neatsiskaitė – pagal 2004 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą M Nr. (duomenys neskelbtini) liko skolingas 1218,83 Lt (353,00 Eur);

- pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.720 straipsnio 3 dalimi, už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sudarytas sutartis šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama;

- pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“ 2005 m. gruodžio 29 d. Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi perleido Lindorff Oy, veikiančiam per filialą Lietuvoje, reikalavimo teisę į atsakovo Č. B. skolą, apie ką atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, išsiųstu paprastu paštu. 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Lindorff Lietuva“ įsigijo Lindorff Oy, taip pat ir Lindorff Oy, veikiančio per filialą Lietuvoje, veiklą. 2018 m. sausį UAB „Lindorff Lietuva“ pakeitė pavadinimą ir šiuo metu yra UAB „Intrum Lietuva“. Prie ieškinio atsakovui Č. B. pridedama Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties ir jos Priedo Nr. 1 ištraukos kopijos. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-3-105/ 2011). Atsižvelgus į tai, iš atsakovo Č. B. ieškovei – pradinės kreditorės UAB ,,Tele2“ teisių perėmėjai – UAB „Intrum Lietuva“ priteistina 353,00 Eur skolos;

Motyvuojamoji dalis

- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 6.6 punktas numato atsakovo Č. B. pareigą, nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos, mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 6.6 punktu, iš atsakovo Č. B. ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ priteistina ir 63,35 Eur delspinigių, kurie skaičiuotini už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki ieškinio parengimo dienos – 2018 m. gegužės 16 d., t. y. už 181 dieną, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą senaties terminą, tokiu būdu: 0,1 procento nuo 353,00 Eur sumos yra 0,35 Eur per dieną, todėl 0,35 Eur × 181 d. = 63,35 Eur;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju atsakovui Č. B., pažeidusiam piniginę prievolę, taip pat privalu sumokėti ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- be to, atsakovui Č. B. privalu atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas Č. B. palaikė atsiliepime į ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį pareikštą poziciją – su ieškiniu visiškai nesutinka, kadangi su pirmine kreditore – UAB „Tele2“ – yra visiškai atsiskaitęs. Deja, įrodymų pateikti teismui negali, nes neišsaugojo pradinės kreditorės pateiktų sąskaitų apmokėjimo kvitų. Be to, atsakovas Č. B. piktinosi ieškovės elgesiu ir prašė taikyti ieškinio senatį – atsakovui visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių ieškovė tik dabar, t. y. po tokio ilgo laiko, kreipėsi į teismą dėl skolos iš jo išieškojimo.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos nagrinėjimo teisme ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

- atsakovas Č. B. 2002 m. liepos 5 d. su pradine kreditore UAB ,,Tele2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) 18 mėnesių laikotarpiui, kuria pradinė kreditorė atsakovui suteikė telefoną „Siemens A35“, SIM kortelę (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įsipareigojo atsakovui teikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas ir, jei nustatyta Sutarties sąlygose, papildomas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1 punktas). Šalys sutarė, kad: pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“ kartą per mėnesį atsakovui Č. B. išrašys sąskaitą už suteiktas paslaugas, o atsakovas ją apmokės per 15 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos; jei atsakovas nustatytu laiku neapmokės sąskaitos, pradinei kreditorei pareikalavus, atsakovas privalės sumokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos (Sutarties 6.1–6.6 punktai);

- pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“ už suteiktas paslaugas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. spalio 31 d. atsakovui Č. B. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą M Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini)) 1218,83 Lt, t. y. 353,00 Eur, sumai ir nurodė, jog skola sumokėtina iki 2004 m. lapkričio 28 d.;

- 2005 m. gruodžio 29 d. Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi ir jos Priedu Nr. 1 pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“ perleido Lindorff Oy, veikiančiam per filialą Lietuvoje, reikalavimo teisę į atsakovo Č. B. (mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini)) skolą – 1218,83 Lt, t. y. 353,00 Eur;

- 2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Lindorff Lietuva“ įsigijo Lindorff Oy, taip pat ir Lindorff Oy, veikiančio per filialą Lietuvoje, veiklą. 2018 m. sausį UAB „Lindorff Lietuva“ pakeitė pavadinimą ir šiuo metu yra UAB „Intrum Lietuva“.

Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko 2002–2018 m. duomenis, nustatyta, kad ši civilinė byla atsakovui Č. B. pagal 2018 m. gegužės 21 d. ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ teismui pateiktą ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra vienintelė.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus atsakovo Č. B. paaiškinimus ir ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

- atsakovą Č. B. ir pradinę kreditorę UAB ,,Tele2“ siejo teisiniai sutartiniai prievoliniai santykiai (2002 m. liepos 5 d. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini));

- atsakovas Č. B. pradinei kreditorei UAB ,,Tele2“ už jos suteiktas paslaugas liko skolingas 1218,83 Lt, t. y. 353,00 Eur (2004 m. spalio 31 d. PVM sąskaita–faktūra M Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju atsakovas Č. B. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad su pradine kreditore UAB ,,Tele2“ jis yra visiškai atsiskaitęs;

- pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“ 2005 m. gruodžio 29 d. perleido Lindorff Oy, veikiančiam per filialą Lietuvoje, reikalavimo teisę į atsakovo Č. B. 1218,83 Lt, t. y. 353,00 Eur, skolą (2005 m. gruodžio 29 d. Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartis ir jos Priedas Nr. 1). Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ iš esmės yra pradinės kreditorės UAB ,,Tele2“ teisių perėmėja ir reikalavimo į atsakovo Č. B. 1218,83 Lt, t. y. 353,00 Eur, skolą turėtoja (2017 m. rugsėjo 25 d. Įmonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Lindorff Lietuva“ įsigijo Lindorff Oy, taip pat ir Lindorff Oy, veikiančio per filialą Lietuvoje, veiklą; 2018 m. sausį UAB „Lindorff Lietuva“ pakeitė pavadinimą ir šiuo metu yra UAB „Intrum Lietuva“), tačiau jokie įrodymai, kad atsakovas Č. B. kada nors buvo informuotas apie pradinės kreditorės reikalavimo perleidimą, teismui nepateikti. Vis tik sutiktina su ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ argumentu, kad pagal Lietuvos kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atsakovui pareikštas 2018 m. gegužės 21 d.

Atsakovas Č. B. nuo ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ jam pareikšto ieškinio dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ginasi ieškinio senatimi – prašo ją taikyti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, kadangi praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1–2 dalys).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir panašiai) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir panašiai) kriterijų visumą. Ne kiekvieną aplinkybę, apsunkinusią asmens galimybę kreiptis į teismą per ieškinio senaties terminą, įstatymas ar teismas pripažįsta svarbia, sudarančia pagrindą šį praleistą terminą atnaujinti, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.128 straipsnį prievolės asmenų pasikeitimas nėra svarbi priežastis, pakeičianti ieškinio senaties skaičiavimo tvarką.

Esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, teismas privalo patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Tai nustatyti įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.128 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ prašoma priteisti 353,00 Eur (1218,83 Lt) skola atsirado atsakovo Č. B. ir pradinės kreditorės UAB ,,Tele2“ 2002 m. liepos 5 d. sudarytos Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir pagal pradinės kreditorės atsakovui 2004 m. spalio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą M Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti sumokėta iki 2004 m. lapkričio 28 d. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ir jo pradžia – 2004 m. lapkričio 28 d. Būtent 2004 m. lapkričio 28 d., atsakovui Č. B. nesumokėjus skolos, pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“ sužinojo, kad jos teisė yra pažeista. Tokiu atveju iš tiesų ieškinio senaties terminas yra praleistas (ieškinio senaties termino pabaiga – 2014 m. lapkričio 28 d.), t. y. jis jau buvo praleistas ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ 2018 m. gegužės 21 d. pareiškus ieškinį atsakovui Č. B. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.129–1.130 straipsniuose nurodytos ieškinio senaties termino sustabdymo ar/ ir nutraukimo aplinkybės. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko 2002–2018 m. duomenis ši civilinė byla atsakovui Č. B. pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ teismui pateiktą ieškinį dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra vienintelė. Nei pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“, nei jos teisių perėmėjos, užsiimančios finansine veikla (nei Lindorff Oy, veikianti per filialą Lietuvoje; nei UAB „Lindorff Lietuva“ (UAB „Intrum Lietuva“), anksčiau į teismą dėl prašomos priteisti skolos iš atsakovo Č. B. nėra kreipęsi. Pažymėtina, kad reikalavimo teisę į nurodytą atsakovo Č. B. skolą pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“ perleido Lindorff Oy, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dar 2005 m. pabaigoje, o ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ (buvusi UAB „Lindorff Lietuva“) šį reikalavimą perėmė jau po ieškinio senaties termino pasibaigimo – 2017 m. rugsėjį. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ nenurodė teismui jokių argumentų dėl kitokio ieškinio senaties termino skaičiavimo ar/ ir dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nors apie atsakovo Č. B. prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovė sužinojo dar 2018 m. birželį, atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo finansine veikla užsiimančiai ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Pasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinys atsakovui Č. B. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ priteistinos 4,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 92 ir 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Intrum Lietuva“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 4,29 Eur (keturis eurus 29 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.