Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Jūratei Rudnickytei (Žvinklei), dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Skaistei Jautakienei, atsakovo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Nerijui Čepkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo atsakovui R. K., trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį ieškovei A. K. bei atsakovui R. K. dėl santuokoje įgyto turto ir skolos padalinimo santuokos nutraukimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, trečiojo asmens ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš byloje pateikto santuokos liudijimo, šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.8). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus A. K., o (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra E. K., kurie yra pilnamečiai (1t. b.l.20,21). Santuokos metu šalys įgijo: ieškovės A. K. vardu registruotą butą su rūsiu 2,95kv.m pažymėtu R-18 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už kurį pradinis įnašas buvo sumokėtas 1989 12 05, o paskutinis įnašas sumokėtas 1992 05 18; atsakovo R. K. vardu registruotas transporto priemones OPEL REKORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) /automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) buvo perleista kitam asmeniui 2006 07 26/, (1t. b.l.13-17,114-121,174). 1998 01 30 buvo įregistruota atsakovo R. K. įmonė /įmonės kodas 3510431/ (1t. b.l.54,72). Kito registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto šalys nėra įgiję (1t. b.l.13-19,114-121). 2004 02 27 patikrinimo aktu Nr.07-04-26-26 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsakovo R. K. įmonei papildomai priskaitė: 420622,-Lt PVM, 210311,-Lt PVM baudą, 343774,31 Lt PVM delspinigius, 516,-Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokas, 310,67 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigius ir šis aktas buvo patvirtintas 2004 04 19 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(07)-K3-287 (1t. b.l.55-64,73-82). 2004 06 22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.15.9-N6-372 nuspręsta išieškoti iš atsakovo R. K. įmonės turto į biudžetą 767753,88 Lt sumą (1t. b.l.65,83). 2004 07 12 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turto arešto aktu Nr.300 areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.66,84).

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių pavardžių.

Iš santuokos liudijimo ir šalių paaiškinimų matyti, kad šalys yra susituokę beveik 29 metus, tačiau nuo 1997 07 07 negyvena, netvarko bendro ūkio ir nepageidauja toliau būti santuokoje, o nesant abipusės valios negalima tikėtis, kad jos vėl pradės gyventi kartu, todėl jų santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (CK 3.60 str. 1d., CPK 177, 185, 187 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims jų pageidavimu paliktinos santuokinės pavardės – ieškovei K., atsakovui K. (CK 3.69 str.).

Dėl kaltės.

Dėl santuokos iširimo ieškovė kaltina atsakovą, o atsakovas tvirtina, jog kalti yra abu. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas bei numato prezumpciją – santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, ar kt. ir šiais atvejais pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė yra nurodžiusi, jog atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad atsakovas nesirūpino šeima, neteikė išlaikymo, o 1997 07 07 po kivirčo paliko šeimą galutinai, vaikams išlaikymo neteikė, su vaikais bendravo tik retkarčiais. Atsakovas yra pripažinęs, jog su ieškove kartu negyvena nuo 1997 07 07 įvykusio tarp šalių konflikto, tai iš esmės patvirtina ir liudytojų R. Š., B. P., R. K., J. M. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo (1t. b.l.185-187). Atsakovas yra nurodęs, jog šeima iširo dėl ieškovės nuolatinių priekaištų dėl pinigų trūkumo bei dėl to, kad ieškovė neįvertino jo asmenybės, jo asmeninių poreikių, nes jis duodavo šeimai pinigų, kurie likdavo patenkinus jo asmeninius poreikius. Kaip matyti, atsakovas save ir savo poreikius kėlė aukščiau visos šeimos, taip pat savo nepilnamečių vaikų būtinų poreikių bei interesus, jų nederindamas, taigi, iš esmės negerbė sutuoktinės ir kitų šeimos narių, laikė save pranašesniu, kas rodo nelojalumą ir nepagarbą jų atžvilgiu. Nepilnamečių vaikų išlaikymo ir rūpinimosi jais naštos užkrovimas vien tik ieškovei, rodo atsakovo kaip sutuoktinio pareigos remti sutuoktinį ne tik moraliai, bet ir materialiai ignoravimą, bei lygiateisiškumo nepaisymą teisių ir pareigų atžvilgiu. Atsakovo nenoras išlaikyti vaikus nelaikytinas objektyvia priežastimi, o objektyvių priežasčių dėl negalėjimo pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo atsakovas nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė (CK 3.26, 3.27 str., CPK 177, 178, 185 str., 1t. b.l.184). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad palikęs šeimą šalių konflikto metu atsakovas neberodė pastangų kartu gyventi ir visai nebeprisidėjo prie rūpinimosi šeima ar bent nepilnamečių vaikų išlaikymo, o pavieniai susitikimai su vaikais ir jų pavaišinimas šokoladu nėra ir negali būti laikomi tinkamu rūpinimusi vaikais ar pakankamu jų išlaikymu. Nors dėl vaikų išlaikymo šalys teigia buvo susitarę – ieškovei atitenka visas butas už pareigą vienai išlaikyti vaikus, tačiau negalima pripažinti, jog toks susitarimas atstoja visas atsakovo kaip sutuoktinio bei tėvo pareigas ir nepažeidžia kito sutuoktinio – ieškovės teisių bei interesų (CK 3.5 str. 2,3d., 3.26-3.28, 3.30 str., 3.60 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi atsakovas paliko šeimą ir beveik dešimt metų visiškai ja nesirūpino, tai pripažintina, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3d., 177, 178, 185 str.). Ieškovės atstovės argumentas dėl atsakovo neištikimybės laikytinas neįrodytu, nes pati ieškovė, dalyvaudama teismo posėdyje, tokio fakto nenurodė ir neįrodinėjo, ji nurodė, jog kivirčas įvyko dėl šeimos neišlaikymo, o šalims gyvenant atskirai kelerius metus, apsigyvenimas su kitu asmeniu nelaikytinas santuokos iširimo priežastimi (CPK 177, 178, 185 str., 1t. b.l.182,183). Atsakovo teiginiai, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ir ieškovė, atmestini, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, o rūpinimasis šeimos gerbūviu, kito sutuoktinio raginimas prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo patvirtina siekį veikti šeimos, taip pat ir kito sutuoktinio interesais, atsakomybės už šeimą ir tinkamą jos egzistenciją suvokimą, todėl ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas – kaltu dėl santuokos iširimo pripažintinas tik atsakovas (CK 3.5 str. 2,3d., 3.26-3.30, 3.60, 3.61 str., CPK 177, 178, 185 str.).

Santuokinio turto padalijimas.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas ir šie klausimai spręstini vadovaujantis 2000 m. CK normomis (CK PĮĮĮ 25 str. 1d., CPK 385 str. 1d.).

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis joms nepriteistinas (CK 3.61 str. 3d., 3.72 str. 1d.).

Santuokos metu šalys yra įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemones OPEL REKORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), R. K. įmonę (įmonės kodas 3510431), kuriai valstybinė mokesčių inspekcija yra priskaičiavusi 975533,98 Lt skolą. Pagal CK 3.88 str. įtvirtintą prezumpciją visas santuokos metu įgytas sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, o įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.).

Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1997 07 07, tai yra nuo tos dienos kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Kadangi teismas ieškovės nepripažino kalta dėl santuokos iširimo, tai ji gali reikšti tokį reikalavimą (3.67 str. 2d.). Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštarauja, taip pat pilnai sutinka su ieškovės prašomu turto padalijimu bei pripažįsta, kad jo įmonės skoliniai įsipareigojimai turi atitekti jam vienam. Atsakovo R. K. individualios įmonės kreditorius Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su tuo nesutinka ir pareiškė šioje byloje savarankišką reikalavimą – prašo padalinti šalių santuokoje įgytą bendrą turtą bei 975533,98 Lt skolą lygiomis dalimis.

Taigi, šioje byloje visų pirma yra tikslinga nustatyti kreditorinės prievolės – R. K. įmonės skolos pobūdį, jos atsiradimo pagrindą ir atsakomybės subjektus, siekiant nepažeisti šalių ar trečiojo asmens interesų. Pagal CK 3.109 str. prievolės pobūdis lemia ar atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams ar tik vienam iš jų.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, todėl už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai (CK 2.50 str. 4d.). Kai individuali įmonė įsteigiama santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas, nes verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Tačiau šiuo atveju iš šalių paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas R. K. įsteigė įmonę 1998 01 30, tai yra po to, kai jo ir ieškovės kaip sutuoktinių santykiai nutrūko. Apie tai, kad atsakovas turi įmonę, ieškovė teismo posėdyje nurodė girdėjusi iš savo vaikų pokalbio nuogirdų, o apie įmonės registravimą bute, teigė nežinojusi (1t. b.l.182,183). Duomenų, kad ieškovei buvo žinoma apie kuriamą ar sukurtą įmonę, jos veiklą, kad ji dalyvavo arba kaip nors prisidėjo fiziniu ar intelektiniu darbu, kad davė sutikimą atsakovui registruoti tą įmonę bute, ar kad įmonė įsteigta iš bendrų lėšų, byloje nėra, o nepilnamečių vaikų kalbų nuogirdos apie tėvo, ieškovės teigimu niekada nepasižymėjusio noru dirbti, verslą galėjo būti ieškovės vertinamos ne kaip faktas, o kaip vaikų svajonės bei viltys gyventi bent kiek turtingiau (CPK 177, 178 str.). Tai, kad verslu užsiėmė išimtinai atsakovas ir jis tai darė be ieškovės žinios – nesakė jai ir neprašė sutikimo įregistruoti įmonę bute, o įmonę steigė už gerų pažįstamų, kurie vėliau jį apgavo, pinigus, patvirtino pats atsakovas, iš kurio teiginių apie tai, jog įmonėje ieškovė nieko nesugebėtų, nes dirbo tik paprasta darbininke, matyti jo iš esmės niekuo nepagrįstas arogantiškas požiūris į ieškovę, nesiskaitymas su jos nuomone, kas iš esmės ir patvirtina, jog atsakovas neinformavo jos apie įmonės kūrimą, neklausė nuomonės bei neprašė jos sutikimo ar pritarimo (CPK 185 str.). Įrodymų, patvirtinančių bet kokį ieškovės prisidėjimą prie atsakovo įmonės kūrimo ar veiklos, dalyvavimą joje ar bent jau žinojimą apie šią įmonę, byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir tretysis asmuo valstybinė mokesčių inspekcija, tikrinusi atsakovo individualią įmonę bei nustačiusi joje esančius pažeidimus ir turėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pateiktas išvadas (CPK 178 str., 1t. b.l.55-64,73-80). Iš pateiktų rašytinių įrodymų – VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad nuo R. K. individualios įmonės įsteigimo 1998 01 30 ieškovės vardu neįgyta jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, apie jos kuklų gyvenimą su nepilnamečiais vaikais, o kartais ir sudėtingą finansinę padėtį, pasireiškiančią poreikiu pasiskolinti pinigų „iki algos“ iš kitų asmenų, paliudijo liudytojos R. Š. bei B. P., kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, ir tai rodo, kad ieškovė tuomet galėjo neturėti santuokos su atsakovu nutraukimui reikalingų lėšų (CPK 185 str., 1t. b.l.185,186). Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis R. K. įmonės apyvarta buvo didelė, tačiau nėra jokių įrodymų apie ieškovės turtinės padėties pagerėjimą, šalims pradėjus gyventi skyrium 1997 07 07, nes: santuokoje įgytas butas buvo išpirktas daugiau kaip prieš 5 metus iki atsakovo įmonės įkūrimo, o kito turto ieškovės vardu nebuvo įgyta; su ieškove bendravusių ir pas ją apsilankančių liudininkių R. Š. ir B. P. parodymais ieškovė gyvena tvarkingai, bet nepasiturinčiai; vaikų vienkartinių pavaišinimų šokoladu ar saldainiais arba keleto litų jiems davimo 3-4 kartus per metus negalima pripažinti net menku atsakovo prisidėjimu prie šeimos poreikių tenkinimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos rodo ieškovės 2006-2007m. iš darbo santykių gautų pajamų dydį, o iš įrašų socialinio draudimo pažymėjime matyti, kad ieškovė 1993-2001 m. dirbo įvairiose įmonėse, bet ne atsakovo įmonėje (1t. b.l.148-164). Taigi, atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo R. K. įmonę, jos veiklą, o atsakovas verslu vertėsi išimtinai be ieškovės A. K. žinios ir sutikimo, atsakovo individualios įmonės duodama nauda nebuvo panaudota nei šeimos, nei ieškovės interesais, todėl laikytina, kad atsakovo vardu registruotos individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, bet po to kai šalys nustojo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį ir nebepalaikė šeiminių santykių, bendrumo prezumpcija yra paneigta, todėl iš tokio individualaus verslo atsiradusios prievolės nelaikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, jos pripažintinos asmeninėmis atsakovo R. K. prievolėmis, už kurias jis kaip naudos gavėjas ir turi atsakyti prieš individualios įmonės kreditorius (CK 3.88 str. 1d. 4p., 2d., CPK 177, 178, 185 str.). Dėl to 975533,98 Lt skola Valstybinei mokesčių inspekcijai pripažintina asmenine atsakovo R. K. skola ir ši skola tarp sutuoktinių nedalintina (CK 3.87 str. 1d., 3.88 str. 2d., 3.89 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.). Trečiojo asmens argumentai dėl šalių bendravimo su vaikais atmestini, nes tai nepatvirtina jų bendro gyvenimo, šalių santuokinių ryšių ar bendro ūkio vedimo, o šalių vaikų iš atsakovo išprašytų keleto litų per metus negalima net pavadinti atsakovo parama šeimai (CPK 185 str.). Ieškovės atstovės argumentai dėl CK 3.115 str. taikymo atmestini, kadangi šioje normoje kalbama apie kompensacijas tarp sutuoktinių, kai baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus yra sumokėtos iš bendro sutuoktinių turto, o tokių aplinkybių šiuo atveju nėra (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovo įmonės skolos atsiradimo bei jos dydžio ieškovė niekaip neįtakojo, o byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina atskirą gyvenimą ir bendro ūkio nebuvimą, bendravimo ir turtinių santykių nutrūkimą nuo ieškovės nurodytą dieną įvykusio kivirčo, laikytina, jog yra pagrindas tenkinti ir todėl tenkintinas ieškovės prašymas – nustatytina, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1997 07 07, tai yra nuo tos dienos kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).

Taigi, iki faktinių šeimos santykių iširimo 1997 07 07 šalys įgijo ieškovės vardu registruotą butą (duomenys neskelbtini), bei atsakovo vardu registruotą automobilį AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turi būti padalintas (CK 3.87, 3.88 str. 1d. 1p., 3.127 str. 1d.). Kitas automobilis – OPEL REKORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bei R. K. įmonė (įmonės kodas 3510431) įgyti po minėtų santykių iširimo, todėl tarp šalių nedalintini ir laikytini atsakovo asmenine nuosavybe (CK 3.67 str., 3.127 str. 2d., CPK 185 str., 1t. b.l.16,17,118-121). Nors trečiojo asmens atstovas ankstesniame teismo posėdyje nurodė, jog į dalintino turto masę turi būti įtraukti namų apyvokos, apstatymo daiktai, tačiau reikalavimo kokie konkrečiai daiktai turi būti dalinami nenurodė, šalys tokio turto kaip bendro turto neįvardijo, todėl tokio turto padalijimas nespręstinas, juolab, kad reikalavimams dėl bendrąja jungtine nuosavybe laikytinų kilnojamųjų daiktų padalijimo taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios (CK 3.129 str., CPK 135 str.).

Ieškovė prašo santuokoje įgytą automobilį palikti atsakovui, o dalinant butą nukrypti nuo lygių dalių principo – jai skirti 2/3 dalis buto, o atsakovui 1/3 dalį buto. Ieškovė nurodo, jog tokį reikalavimą reiškia dėl to, kad atsakovas neišlaikė savo nepilnamečių vaikų ir su juo buvo susitarimas dėl visos jam priklausančios buto dalies palikimo už vaikų išlaikymą, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos – didžiulės atsakovo skolos valstybinei mokesčių inspekcijai – prašo sau mažesnės dalies nei buvo šalių susitarta. Kaip matyti, 1997 07 07 šalių vaikai buvo nepilnamečiai – sūnui buvo (duomenys neskelbtini), dukrai – (duomenys neskelbtini), todėl abu vaikus iki pilnametystės atsakovas privalėjo išlaikyti – sūnų (duomenys neskelbtini). arba 79 mėn., o dukrą (duomenys neskelbtini) arba 110 mėn. (1t. b.l.20,21). Pažymėtina, kad 2004 06 22, kai Kauno AVMI viršininkas priėmė sprendimą išieškoti iš atsakovo R. K. įmonės mokestinę nepriemoką iš turto, šalių sūnus buvo pilnametis, o dukrai buvo (duomenys neskelbtini), taigi, ji atsakovo dar turėjo būti išlaikoma (duomenys neskelbtini)mėnesius (1t. b.l.20,21,54,72). Ieškovės prašomų jai priteisti 2/3 buto dalių piniginė vertė (pagal VĮ Registrų centro nurodytą buto vidutinę rinkos vertę 2007 04 12) didesnė už pusę buto vertės 30465,-Lt /182972:2=91396; 18972:3x2=121861; 121861-91396=30465/, o ši suma atitiktų per mėnesį vienam vaikui teikiamo išlaikymo dydį 186,90 Lt /30465:(79+110-26)=186,90/. Iš byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų, liudininkų parodymų matyti, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė, nors tokią pareigą turėjo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai kiek didesnę nei pusė turto dalį laikytinas pagrįstu ir iš esmės nepažeidžiančiu kreditoriaus interesų, nes akivaizdu, jog toks išlaikymo vaikams dydis (šiuo atveju turtu – atsakovui tenkančia buto dalimi) nebuvo didelis, išlaikyti vaikus atsakovas privalėjo iki skolos valstybei atsiradimo, o dėl atsakovo neatsakingų vienasmeniškų ir su ieškove nederintų veiksmų, vykdant verslą, nėra pagrindo pažeisti ieškovės turtinių interesų, įteisinant niekuo nepagrįstą vaikų išlaikymo naštą vien tik jai, juolab, kad skola trečiajam asmeniui nepanaikinama – pareiga ją grąžinti išlieka atsakovui R. K. (CK 3.123 str. 1d., CPK 185 str.). Iki 1997 07 07 šalių įgytas automobilis AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), nesant ginčo, paliekamas atsakovui.

Visiškai patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 500,-Lt jos sumokėto žyminio mokesčio; valstybei – 2179,82 Lt žyminio mokesčio dalis, kuri ieškovei buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, bei 63,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 88str. 1d. 3p., 93 str., 96 str., 1t. b.l.7,23,29).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės A. K. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atmesti.

2. Ieškovės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) m. CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo R. K. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę K., atsakovui – K..

4. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k(duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1997 07 07.

5. Ieškovei A. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 2/3 (dvi trečiąsias) dalis buto su rūsiu 2,95kv.m pažymėtu R-18 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovui R. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 (vieną trečiąją) dalį buto su rūsiu 2,95kv.m pažymėtu R-18 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilį AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini).

7. Pripažinti automobilį OPEL REKORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir R. K. įmonę (įmonės kodas 3510431) asmenine atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybe.

8. R. K. individualios įmonės (įmonės kodas 3510431) 975533,98 Lt (devynių šimtų septyniasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų litų 98ct) skolą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188729019) asmenine R. K., a.k(duomenys neskelbtini) skola.

9. Priteisti iš atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei A. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,-Lt žyminio mokesčio.

10. Priteisti iš atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 2179,82 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 82ct) žyminio mokesčio ir 63,40 Lt (šešiasdešimt trijų litų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 8872901, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB “Hansabankas”, kodas 73000, įmokos kodas 6800).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.