- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- 2-1386-528/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Baškienė
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Jūratei Rudnickytei (Žvinklei), dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Skaistei Jautakienei, atsakovo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Nerijui Čepkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo atsakovui R. K., trečiajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį ieškovei A. K. bei atsakovui R. K. dėl santuokoje įgyto turto ir skolos padalinimo santuokos nutraukimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 1997 07 07; padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka – ieškovei atitenka 2/3 buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), atsakovui atitenka 1/3 buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ir automobiliai Opel Record, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bei Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą grąžinti trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai 975533,98 Lt skolos savo asmeninėmis lėšomis; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę K. pavardę, o atsakovui K. pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas (1t. b.l.171-173).
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu prašo padalinti šalių santuokoje įgytą bendrą turtą bei 975533,98 Lt skolą lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į ieškovės pateiktą prašymą (1t. b.l.70,71).
Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota per atstovę (CPK 51 str. 2d., 2t. b.l.85). 2011 08 25 prašymu prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (2t. b.l.94). Ieškovės atstovė palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai, o trečiojo asmens ieškinį atmesti. Ieškovės atstovė paaiškino, kad: ieškovė įrodinėja, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis nesirūpino šeima, nedalyvavo vaikų auklėjime, neteikė vaikams išlaikymo, 1997 07 07 paliko šeimą, ką patvirtino teisme apklausti liudytojai R. K., J. M., R. Š. ir B. P.; atsakovo sesuo J. M. patvirtino, jog atsakovas jai yra sakęs, kad neteiks išlaikymo vaikams, bet nepretenduos į butą (duomenys neskelbtini); atsakovas nesutinka dėl kaltės, tačiau pats yra prisipažinęs neištikimybės faktą – kad yra susiradęs kitą moterį ir su ja nori gyventi, todėl šio fakto įrodinėti nebereikia, o santuoka nutrauktina, nes iširo dėl atsakovo kaltės; ieškovė atsakovo kaltę mato išėjime iš namų, bet pagrindinė atsakovo kaltė buvo neištikimybė, atsakovas visada vedė parazitinį gyvenimo būdą, niekada normaliai nedirbo, o tas spontaniškas konfliktas ir buvo, nes ieškovė sužinojo, jog atsakovo nenakvojimas namuose, buvimas kitur yra susijęs su atsakovo neištikimybe; atsakovas turėjo kitą moterį, to pats nepaneigė ir atsakovo sesuo tai patvirtino; ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1997 07 07, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, nes abi šalys pripažino ir liudytojai patvirtino, jog po 1997 07 07 tarp šalių įvykusio konflikto dėl atsakovo vengimo išlaikyti vaikus, neprisidėjimo finansiškai prie būsto išlaikymo, atsakovas išėjo iš namų ir nuo tol gyveno atskirai; su valstybinės mokesčių inspekcijos ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o grąžinti skolą valstybinei mokesčių inspekcijai iš savo lėšų turi būti įpareigotas atsakovas; skolos, baudos, delspinigiai, nesumokėti mokesčiai dėl įmonės veiklos pagal CK 3.115 str. 1d. yra asmeninio pobūdžio prievolės ir jos negali būti dalinamos lygiomis dalimis, nes ieškovė niekaip nesusijusi su atsakovo įmone, toje įmonėje niekada nedirbo, pajamų iš jos negavo; atsakovo individuali įmonė buvo įkurta kai šalys kartu jau nebegyveno 1998 01 30; ieškovė davė sutikimą įregistruoti įmonę šalių bute, nes atsakovas neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, neturėjo tuo metu darbo, o ieškovė tikėjosi, kad atsakovas pradės teikti vaikams išlaikymą, tačiau apie tos įmonės veiklą jai nebuvo žinoma, kartu su atsakovu ieškovė niekada nedirbo, jokių lėšų iš atsakovo ar jo vykdomos veiklos net vaikų išlaikymui negavo ir nežino už kokias lėšas atsakovo individuali įmonė buvo įkurta, nes ji lėšų tam neturėjo, visuomet gyveno kukliai iš savo darbo užmokesčio, o atsakovas neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo ir ieškovei tekdavo pačiai skolintis pinigų, kad galėtų išlaikyti šeimą; atsakovas su vaikais matydavosi, o dėl dviejų nepilnamečių vaikų retkarčiais šalys susitikdavo, tačiau jokios veiklos bute atsakovas nevykdė, bute atsakovas nesilankydavo, tai buvo formali įmonės registracija ir ieškovė nemanė, kad sutikimo davimas sukels tokias teisines pasekmes; nuo 1997 07 07 ieškovė jokio turto neįgijo, atsakovas įgijo du automobilius, apie kuriuos ieškovei nebuvo žinoma, ji jais nesinaudojo ir į juos nepretenduoja; ieškovė prašo dalinant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3 dalis buto, o atsakovui 1/3 dalį buto, nes atsakovas paliko ieškovę su dviem nepilnamečiais vaikais ir visą tą laiką neteikė vaikams – A. K., kuriam 1997m. buvo 11 metų, ir A. K., kuriai tuomet buvo 9 metai, išlaikymo, neprisidėjo prie būsto išlaikymo, o šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudininkai, tai pripažino ir pats atsakovas; kai atsakovas paliko šeimą, šalys pradėjo gyventi atskirai; ieškovei pradėjus reikalauti iš atsakovo išlaikymo vaikams, šalys susitarė, kad ieškovė nereikalaus iš atsakovo išlaikymo, o atsakovas nepretenduos į butą, tačiau raštiško susitarimo dėl buto dalybų nebuvo; atsakovas ir pats neneigė, kad nebuvo pajėgus išlaikyti vaikus, tačiau šiai dienai ieškovė supranta, jog teismas viso buto jai nepriteis; pradžioje šalys į teismą kreipėsi dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu, buvo susitarta, kad visas butas paliekamas ieškovei, tačiau trečiajam asmeniui nesutikus buvo pateiktas ieškinys ir tai nėra apgaulė ar netiesa; tuo metu, kai atsakovas paliko šeimą, vaikai buvo 11 ir 9 metų amžiaus, todėl už visą tą laikotarpį atsakovo skola ieškovei už vaikų išlaikymą būtų apie 50000,-Lt; pagal Registrų centro pažymą ir išeitų, jog ieškovei priklausytų 2/3 dalys buto, o atsakovui 1/3 dalis buto ir būtų sąžininga bei protinga taip padalinti butą, nes ieškovė visą tą laiką negavo iš atsakovo jokio išlaikymo vaikams, o atsakovo duotų vaikams prašant pavienių pinigų sumų kelis kartus per metus niekaip neužteko išlaikyti vaikus ir būstą, kuriame vaikai gyveno; po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas asmeniškai, pareiškime teismui prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (2t. b.l.92,93). Atsakovo atstovė su ieškovės patikslintu ieškiniu iš dalies sutinka, su trečiojo asmens ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atstovė paaiškino, kad: atsakovas patvirtinta, jog šalių santuokinis gyvenimas nutrūko nuo 1997 m. liepos mėnesio, tačiau jau ir iki tol šalių santykiai nebuvo darnūs, bendra santuokinė veikla ir šeimyniniai ryšiai buvo nutrūkę, o 1997 m. liepos mėnesį atsakovas išsikėlė gyventi kitur ir šiuo metu yra sudaręs faktinę šeimą su kitu asmeniu; santuoka turėtų būti nutraukta, tačiau dėl santuokos iširimo atsakovas nepripažįsta savo kaltės, nes ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, nurodydama tik šalių santykių nutrūkimo faktą 1997 m., tačiau priežasčių neįrodinėja, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų šalių kaltės; atsakovas sutinka su ieškovės prašymu dėl santuokos nutraukimo momento šalių turtinėms teisėms ir pareigoms nustatymo 1997 07 07, nes nuo to laiko atsakovas išsikėlė iš bendro šeimos būsto, jokių šeimyninių santykių su ieškove nepalaikė, bendro ūkio nevedė ir kiekviena šalis turėjo savo atskiras pajamas; sąžininga ir protinga tenkinti ieškovės reikalavimą dėl prievolių, nes tos prievolės atsirado atsakovui ir jos niekaip nesusijusios su ieškovės veikla, jos kilo tuomet, kai šalys kartu nebegyveno ir ieškovė nėra prie jų prisidėjusi, jų dydžio neįtakojo, todėl ta prievolė turi būti laikoma tik atsakovo asmenine prievole; dėl turto padalinimo prašo spręsti teismo nuožiūra, tačiau patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, jog dėl susiklosčiusių sunkių asmeninių aplinkybių atsakovas neturėjo galimybės teikti vaikams išlaikymo ir ieškovės nurodytu laikotarpiu šalių vaikus išlaikė ieškovė, o atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėdavo labai nežymiai; ieškovės ieškinį prašo tenkinti išlyga – atsakovas nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės, nes kaltė yra abipusė; neištikimybė nebuvo šalių išsiskyrimo priežastis, šalių santuokiniai ryšiai buvo pašliję iki atsakovas išėjo gyventi kitur, šalis iki tol vargino nesutarimai, vienas kito nesupratimas, pykčiai, išsiskyrė požiūris į gyvenimą, o gyvendamos skyrium šalys kiekviena atskirai kūrė savo gyvenimus; ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nurodyti negali, tačiau atsakovas paliko namus aiškiai supratęs, kad tolimesnis gyvenimas jokios perspektyvos nebeturi; ieškovė ieškojo tam tikrų kontaktų su atsakovu dėl vaikų išlaikymo, jų auklėjimo, tačiau atsakovas dėl savo sunkios finansinės padėties negalėjo pilna apimtimi teikti išlaikymo, nutrūkę santuokiniai ryšiai neatsinaujino, juolab, kad atsakovas po to, kai išėjo gyventi skyrium turėjo kitą moterį ir su ja palaikė faktinius santuokinius ryšius; atsakovas vaikams paprašius duodavo jiems dešimties ar kelių dešimčių litų pinigines sumas, esant poreikių mokyklai, kai kada nupirkdavo daiktų, tačiau ne dažniau 3-4 kartus per metus.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovas prašo tenkinti jų ieškinį, o su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka dėl turto padalinimo. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad: nesutinka su ieškovės ieškiniu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nes būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei valstybinės mokesčių inspekcijos interesai; 1998 01 30 atsakovas įregistravo R. K. įmonę, ši įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigta šalims esant santuokoje, todėl laikytina bendrąja jungtine nuosavybe, o abu sutuoktiniai laikytini šios įmonės juridinio asmens dalyviais; atsakovo įmonė turto neturi, todėl pagal CK 2.50 str. 4d. už šias prievoles atsako juridinio asmens dalyviai; įmonės skolas abu sutuoktiniai turi atlyginti turtu, kuris pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, o jo nepakankant skola sumokama iš asmeninio sutuoktinių turto; ieškovės prašymas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo – ieškovei palikti 2/3 dalis buto, o atsakovui 1/3 dalį buto bei du automobilius, pažeidžia teisėtus ir pagrįstus valstybę kaip kreditorių atstovaujančios Kauno AVMI interesus, prieštarauja civilinės teisės normoms, todėl prašo padalinti šalių santuokoje įgytą bendrą turtą bei 975533,98 Lt skolą lygiomis dalimis; šalių ištuokos byla yra prasidėjusi 2006 m., buvo norėta santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarta, jog ieškovei tenka visas butas, atsakovui atitenka skola; valstybinei mokesčių inspekcijai nesutikus su tokia sutartimi, ieškinys buvo patikslintas ir prašoma santuoką nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės bei susitarta dėl priteisimo atsakovui dalies buto ir visos skolos; atsakovas sutinka dėl visos skolos išmokėjimo, nors tai nelogiška, tokia yra ieškovės ir atsakovo taktika; įrodymų apie šalių santuokinius ryšius nuo 1997 m. neturi, tačiau pačios šalys teigė, kad bendravo su vaikais, teikė minimalią paramą; ieškovė turėtų atsakyti už sutuoktinio skolas, nes įmonė buvo įsteigta jai sutinkant, iš jos buvo siekiama gauti pajamų; iš atlikto įmonės veiklos patikrinimo nesimatė, kad ieškovė būtų pasirašinėjusi dokumentus, apie ieškovės įdarbinimą toje įmonėje ar duomenų apie jos gautas iš tos įmonės pajamas nėra žinių; apie įmonės įsteigimo laikotarpiu šalių įgytą brangų registruotiną turtą duomenų neturi, nes nei viena iš šalių deklaracijų niekada nebuvo teikusios, nors R. K. kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, įmonės savininkas turėjo deklaruoti turtą; prašoma priteisti iš šalių skola susideda iš priskaičiuotų nesumokėtų mokesčių, baudos ir delspinigių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, trečiojo asmens ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš byloje pateikto santuokos liudijimo, šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.8). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus A. K., o (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra E. K., kurie yra pilnamečiai (1t. b.l.20,21). Santuokos metu šalys įgijo: ieškovės A. K. vardu registruotą butą su rūsiu 2,95kv.m pažymėtu R-18 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už kurį pradinis įnašas buvo sumokėtas 1989 12 05, o paskutinis įnašas sumokėtas 1992 05 18; atsakovo R. K. vardu registruotas transporto priemones OPEL REKORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) /automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) buvo perleista kitam asmeniui 2006 07 26/, (1t. b.l.13-17,114-121,174). 1998 01 30 buvo įregistruota atsakovo R. K. įmonė /įmonės kodas 3510431/ (1t. b.l.54,72). Kito registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto šalys nėra įgiję (1t. b.l.13-19,114-121). 2004 02 27 patikrinimo aktu Nr.07-04-26-26 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsakovo R. K. įmonei papildomai priskaitė: 420622,-Lt PVM, 210311,-Lt PVM baudą, 343774,31 Lt PVM delspinigius, 516,-Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokas, 310,67 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigius ir šis aktas buvo patvirtintas 2004 04 19 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(07)-K3-287 (1t. b.l.55-64,73-82). 2004 06 22 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr.15.9-N6-372 nuspręsta išieškoti iš atsakovo R. K. įmonės turto į biudžetą 767753,88 Lt sumą (1t. b.l.65,83). 2004 07 12 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos turto arešto aktu Nr.300 areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1t. b.l.66,84).
Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių pavardžių.
Iš santuokos liudijimo ir šalių paaiškinimų matyti, kad šalys yra susituokę beveik 29 metus, tačiau nuo 1997 07 07 negyvena, netvarko bendro ūkio ir nepageidauja toliau būti santuokoje, o nesant abipusės valios negalima tikėtis, kad jos vėl pradės gyventi kartu, todėl jų santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (CK 3.60 str. 1d., CPK 177, 185, 187 str.).
Po santuokos nutraukimo šalims jų pageidavimu paliktinos santuokinės pavardės – ieškovei K., atsakovui K. (CK 3.69 str.).
Dėl kaltės.
Dėl santuokos iširimo ieškovė kaltina atsakovą, o atsakovas tvirtina, jog kalti yra abu. CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas bei numato prezumpciją – santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpina, ar kt. ir šiais atvejais pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė yra nurodžiusi, jog atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad atsakovas nesirūpino šeima, neteikė išlaikymo, o 1997 07 07 po kivirčo paliko šeimą galutinai, vaikams išlaikymo neteikė, su vaikais bendravo tik retkarčiais. Atsakovas yra pripažinęs, jog su ieškove kartu negyvena nuo 1997 07 07 įvykusio tarp šalių konflikto, tai iš esmės patvirtina ir liudytojų R. Š., B. P., R. K., J. M. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo (1t. b.l.185-187). Atsakovas yra nurodęs, jog šeima iširo dėl ieškovės nuolatinių priekaištų dėl pinigų trūkumo bei dėl to, kad ieškovė neįvertino jo asmenybės, jo asmeninių poreikių, nes jis duodavo šeimai pinigų, kurie likdavo patenkinus jo asmeninius poreikius. Kaip matyti, atsakovas save ir savo poreikius kėlė aukščiau visos šeimos, taip pat savo nepilnamečių vaikų būtinų poreikių bei interesus, jų nederindamas, taigi, iš esmės negerbė sutuoktinės ir kitų šeimos narių, laikė save pranašesniu, kas rodo nelojalumą ir nepagarbą jų atžvilgiu. Nepilnamečių vaikų išlaikymo ir rūpinimosi jais naštos užkrovimas vien tik ieškovei, rodo atsakovo kaip sutuoktinio pareigos remti sutuoktinį ne tik moraliai, bet ir materialiai ignoravimą, bei lygiateisiškumo nepaisymą teisių ir pareigų atžvilgiu. Atsakovo nenoras išlaikyti vaikus nelaikytinas objektyvia priežastimi, o objektyvių priežasčių dėl negalėjimo pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo atsakovas nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė (CK 3.26, 3.27 str., CPK 177, 178, 185 str., 1t. b.l.184). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad palikęs šeimą šalių konflikto metu atsakovas neberodė pastangų kartu gyventi ir visai nebeprisidėjo prie rūpinimosi šeima ar bent nepilnamečių vaikų išlaikymo, o pavieniai susitikimai su vaikais ir jų pavaišinimas šokoladu nėra ir negali būti laikomi tinkamu rūpinimusi vaikais ar pakankamu jų išlaikymu. Nors dėl vaikų išlaikymo šalys teigia buvo susitarę – ieškovei atitenka visas butas už pareigą vienai išlaikyti vaikus, tačiau negalima pripažinti, jog toks susitarimas atstoja visas atsakovo kaip sutuoktinio bei tėvo pareigas ir nepažeidžia kito sutuoktinio – ieškovės teisių bei interesų (CK 3.5 str. 2,3d., 3.26-3.28, 3.30 str., 3.60 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi atsakovas paliko šeimą ir beveik dešimt metų visiškai ja nesirūpino, tai pripažintina, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3d., 177, 178, 185 str.). Ieškovės atstovės argumentas dėl atsakovo neištikimybės laikytinas neįrodytu, nes pati ieškovė, dalyvaudama teismo posėdyje, tokio fakto nenurodė ir neįrodinėjo, ji nurodė, jog kivirčas įvyko dėl šeimos neišlaikymo, o šalims gyvenant atskirai kelerius metus, apsigyvenimas su kitu asmeniu nelaikytinas santuokos iširimo priežastimi (CPK 177, 178, 185 str., 1t. b.l.182,183). Atsakovo teiginiai, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ir ieškovė, atmestini, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, o rūpinimasis šeimos gerbūviu, kito sutuoktinio raginimas prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo patvirtina siekį veikti šeimos, taip pat ir kito sutuoktinio interesais, atsakomybės už šeimą ir tinkamą jos egzistenciją suvokimą, todėl ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas – kaltu dėl santuokos iširimo pripažintinas tik atsakovas (CK 3.5 str. 2,3d., 3.26-3.30, 3.60, 3.61 str., CPK 177, 178, 185 str.).
Santuokinio turto padalijimas.
Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas ir šie klausimai spręstini vadovaujantis 2000 m. CK normomis (CK PĮĮĮ 25 str. 1d., CPK 385 str. 1d.).
Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis joms nepriteistinas (CK 3.61 str. 3d., 3.72 str. 1d.).
Santuokos metu šalys yra įgiję butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat transporto priemones OPEL REKORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), R. K. įmonę (įmonės kodas 3510431), kuriai valstybinė mokesčių inspekcija yra priskaičiavusi 975533,98 Lt skolą. Pagal CK 3.88 str. įtvirtintą prezumpciją visas santuokos metu įgytas sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, o įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.).
Ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1997 07 07, tai yra nuo tos dienos kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu. Kadangi teismas ieškovės nepripažino kalta dėl santuokos iširimo, tai ji gali reikšti tokį reikalavimą (3.67 str. 2d.). Atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštarauja, taip pat pilnai sutinka su ieškovės prašomu turto padalijimu bei pripažįsta, kad jo įmonės skoliniai įsipareigojimai turi atitekti jam vienam. Atsakovo R. K. individualios įmonės kreditorius Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su tuo nesutinka ir pareiškė šioje byloje savarankišką reikalavimą – prašo padalinti šalių santuokoje įgytą bendrą turtą bei 975533,98 Lt skolą lygiomis dalimis.
Taigi, šioje byloje visų pirma yra tikslinga nustatyti kreditorinės prievolės – R. K. įmonės skolos pobūdį, jos atsiradimo pagrindą ir atsakomybės subjektus, siekiant nepažeisti šalių ar trečiojo asmens interesų. Pagal CK 3.109 str. prievolės pobūdis lemia ar atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams ar tik vienam iš jų.
Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, todėl už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai (CK 2.50 str. 4d.). Kai individuali įmonė įsteigiama santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas, nes verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Tačiau šiuo atveju iš šalių paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas R. K. įsteigė įmonę 1998 01 30, tai yra po to, kai jo ir ieškovės kaip sutuoktinių santykiai nutrūko. Apie tai, kad atsakovas turi įmonę, ieškovė teismo posėdyje nurodė girdėjusi iš savo vaikų pokalbio nuogirdų, o apie įmonės registravimą bute, teigė nežinojusi (1t. b.l.182,183). Duomenų, kad ieškovei buvo žinoma apie kuriamą ar sukurtą įmonę, jos veiklą, kad ji dalyvavo arba kaip nors prisidėjo fiziniu ar intelektiniu darbu, kad davė sutikimą atsakovui registruoti tą įmonę bute, ar kad įmonė įsteigta iš bendrų lėšų, byloje nėra, o nepilnamečių vaikų kalbų nuogirdos apie tėvo, ieškovės teigimu niekada nepasižymėjusio noru dirbti, verslą galėjo būti ieškovės vertinamos ne kaip faktas, o kaip vaikų svajonės bei viltys gyventi bent kiek turtingiau (CPK 177, 178 str.). Tai, kad verslu užsiėmė išimtinai atsakovas ir jis tai darė be ieškovės žinios – nesakė jai ir neprašė sutikimo įregistruoti įmonę bute, o įmonę steigė už gerų pažįstamų, kurie vėliau jį apgavo, pinigus, patvirtino pats atsakovas, iš kurio teiginių apie tai, jog įmonėje ieškovė nieko nesugebėtų, nes dirbo tik paprasta darbininke, matyti jo iš esmės niekuo nepagrįstas arogantiškas požiūris į ieškovę, nesiskaitymas su jos nuomone, kas iš esmės ir patvirtina, jog atsakovas neinformavo jos apie įmonės kūrimą, neklausė nuomonės bei neprašė jos sutikimo ar pritarimo (CPK 185 str.). Įrodymų, patvirtinančių bet kokį ieškovės prisidėjimą prie atsakovo įmonės kūrimo ar veiklos, dalyvavimą joje ar bent jau žinojimą apie šią įmonę, byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir tretysis asmuo valstybinė mokesčių inspekcija, tikrinusi atsakovo individualią įmonę bei nustačiusi joje esančius pažeidimus ir turėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pateiktas išvadas (CPK 178 str., 1t. b.l.55-64,73-80). Iš pateiktų rašytinių įrodymų – VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad nuo R. K. individualios įmonės įsteigimo 1998 01 30 ieškovės vardu neįgyta jokio registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, apie jos kuklų gyvenimą su nepilnamečiais vaikais, o kartais ir sudėtingą finansinę padėtį, pasireiškiančią poreikiu pasiskolinti pinigų „iki algos“ iš kitų asmenų, paliudijo liudytojos R. Š. bei B. P., kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, ir tai rodo, kad ieškovė tuomet galėjo neturėti santuokos su atsakovu nutraukimui reikalingų lėšų (CPK 185 str., 1t. b.l.185,186). Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis R. K. įmonės apyvarta buvo didelė, tačiau nėra jokių įrodymų apie ieškovės turtinės padėties pagerėjimą, šalims pradėjus gyventi skyrium 1997 07 07, nes: santuokoje įgytas butas buvo išpirktas daugiau kaip prieš 5 metus iki atsakovo įmonės įkūrimo, o kito turto ieškovės vardu nebuvo įgyta; su ieškove bendravusių ir pas ją apsilankančių liudininkių R. Š. ir B. P. parodymais ieškovė gyvena tvarkingai, bet nepasiturinčiai; vaikų vienkartinių pavaišinimų šokoladu ar saldainiais arba keleto litų jiems davimo 3-4 kartus per metus negalima pripažinti net menku atsakovo prisidėjimu prie šeimos poreikių tenkinimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos rodo ieškovės 2006-2007m. iš darbo santykių gautų pajamų dydį, o iš įrašų socialinio draudimo pažymėjime matyti, kad ieškovė 1993-2001 m. dirbo įvairiose įmonėse, bet ne atsakovo įmonėje (1t. b.l.148-164). Taigi, atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovo R. K. įmonę, jos veiklą, o atsakovas verslu vertėsi išimtinai be ieškovės A. K. žinios ir sutikimo, atsakovo individualios įmonės duodama nauda nebuvo panaudota nei šeimos, nei ieškovės interesais, todėl laikytina, kad atsakovo vardu registruotos individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, bet po to kai šalys nustojo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį ir nebepalaikė šeiminių santykių, bendrumo prezumpcija yra paneigta, todėl iš tokio individualaus verslo atsiradusios prievolės nelaikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, jos pripažintinos asmeninėmis atsakovo R. K. prievolėmis, už kurias jis kaip naudos gavėjas ir turi atsakyti prieš individualios įmonės kreditorius (CK 3.88 str. 1d. 4p., 2d., CPK 177, 178, 185 str.). Dėl to 975533,98 Lt skola Valstybinei mokesčių inspekcijai pripažintina asmenine atsakovo R. K. skola ir ši skola tarp sutuoktinių nedalintina (CK 3.87 str. 1d., 3.88 str. 2d., 3.89 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.). Trečiojo asmens argumentai dėl šalių bendravimo su vaikais atmestini, nes tai nepatvirtina jų bendro gyvenimo, šalių santuokinių ryšių ar bendro ūkio vedimo, o šalių vaikų iš atsakovo išprašytų keleto litų per metus negalima net pavadinti atsakovo parama šeimai (CPK 185 str.). Ieškovės atstovės argumentai dėl CK 3.115 str. taikymo atmestini, kadangi šioje normoje kalbama apie kompensacijas tarp sutuoktinių, kai baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus yra sumokėtos iš bendro sutuoktinių turto, o tokių aplinkybių šiuo atveju nėra (CPK 185 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovo įmonės skolos atsiradimo bei jos dydžio ieškovė niekaip neįtakojo, o byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina atskirą gyvenimą ir bendro ūkio nebuvimą, bendravimo ir turtinių santykių nutrūkimą nuo ieškovės nurodytą dieną įvykusio kivirčo, laikytina, jog yra pagrindas tenkinti ir todėl tenkintinas ieškovės prašymas – nustatytina, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1997 07 07, tai yra nuo tos dienos kada šalys faktiškai nustojo gyventi kartu (CK 3.67 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).
Taigi, iki faktinių šeimos santykių iširimo 1997 07 07 šalys įgijo ieškovės vardu registruotą butą (duomenys neskelbtini), bei atsakovo vardu registruotą automobilį AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ir šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turi būti padalintas (CK 3.87, 3.88 str. 1d. 1p., 3.127 str. 1d.). Kitas automobilis – OPEL REKORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) bei R. K. įmonė (įmonės kodas 3510431) įgyti po minėtų santykių iširimo, todėl tarp šalių nedalintini ir laikytini atsakovo asmenine nuosavybe (CK 3.67 str., 3.127 str. 2d., CPK 185 str., 1t. b.l.16,17,118-121). Nors trečiojo asmens atstovas ankstesniame teismo posėdyje nurodė, jog į dalintino turto masę turi būti įtraukti namų apyvokos, apstatymo daiktai, tačiau reikalavimo kokie konkrečiai daiktai turi būti dalinami nenurodė, šalys tokio turto kaip bendro turto neįvardijo, todėl tokio turto padalijimas nespręstinas, juolab, kad reikalavimams dėl bendrąja jungtine nuosavybe laikytinų kilnojamųjų daiktų padalijimo taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios (CK 3.129 str., CPK 135 str.).
Ieškovė prašo santuokoje įgytą automobilį palikti atsakovui, o dalinant butą nukrypti nuo lygių dalių principo – jai skirti 2/3 dalis buto, o atsakovui 1/3 dalį buto. Ieškovė nurodo, jog tokį reikalavimą reiškia dėl to, kad atsakovas neišlaikė savo nepilnamečių vaikų ir su juo buvo susitarimas dėl visos jam priklausančios buto dalies palikimo už vaikų išlaikymą, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos – didžiulės atsakovo skolos valstybinei mokesčių inspekcijai – prašo sau mažesnės dalies nei buvo šalių susitarta. Kaip matyti, 1997 07 07 šalių vaikai buvo nepilnamečiai – sūnui buvo (duomenys neskelbtini), dukrai – (duomenys neskelbtini), todėl abu vaikus iki pilnametystės atsakovas privalėjo išlaikyti – sūnų (duomenys neskelbtini). arba 79 mėn., o dukrą (duomenys neskelbtini) arba 110 mėn. (1t. b.l.20,21). Pažymėtina, kad 2004 06 22, kai Kauno AVMI viršininkas priėmė sprendimą išieškoti iš atsakovo R. K. įmonės mokestinę nepriemoką iš turto, šalių sūnus buvo pilnametis, o dukrai buvo (duomenys neskelbtini), taigi, ji atsakovo dar turėjo būti išlaikoma (duomenys neskelbtini)mėnesius (1t. b.l.20,21,54,72). Ieškovės prašomų jai priteisti 2/3 buto dalių piniginė vertė (pagal VĮ Registrų centro nurodytą buto vidutinę rinkos vertę 2007 04 12) didesnė už pusę buto vertės 30465,-Lt /182972:2=91396; 18972:3x2=121861; 121861-91396=30465/, o ši suma atitiktų per mėnesį vienam vaikui teikiamo išlaikymo dydį 186,90 Lt /30465:(79+110-26)=186,90/. Iš byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų, liudininkų parodymų matyti, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė, nors tokią pareigą turėjo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai kiek didesnę nei pusė turto dalį laikytinas pagrįstu ir iš esmės nepažeidžiančiu kreditoriaus interesų, nes akivaizdu, jog toks išlaikymo vaikams dydis (šiuo atveju turtu – atsakovui tenkančia buto dalimi) nebuvo didelis, išlaikyti vaikus atsakovas privalėjo iki skolos valstybei atsiradimo, o dėl atsakovo neatsakingų vienasmeniškų ir su ieškove nederintų veiksmų, vykdant verslą, nėra pagrindo pažeisti ieškovės turtinių interesų, įteisinant niekuo nepagrįstą vaikų išlaikymo naštą vien tik jai, juolab, kad skola trečiajam asmeniui nepanaikinama – pareiga ją grąžinti išlieka atsakovui R. K. (CK 3.123 str. 1d., CPK 185 str.). Iki 1997 07 07 šalių įgytas automobilis AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), nesant ginčo, paliekamas atsakovui.
Visiškai patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 500,-Lt jos sumokėto žyminio mokesčio; valstybei – 2179,82 Lt žyminio mokesčio dalis, kuri ieškovei buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, bei 63,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 88str. 1d. 3p., 93 str., 96 str., 1t. b.l.7,23,29).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. Ieškovės A. K. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atmesti.
2. Ieškovės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) m. CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo R. K. kaltės.
3. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę K., atsakovui – K..
4. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. K., a.k(duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1997 07 07.
5. Ieškovei A. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 2/3 (dvi trečiąsias) dalis buto su rūsiu 2,95kv.m pažymėtu R-18 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
6. Atsakovui R. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 1/3 (vieną trečiąją) dalį buto su rūsiu 2,95kv.m pažymėtu R-18 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilį AUDI 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini).
7. Pripažinti automobilį OPEL REKORD, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir R. K. įmonę (įmonės kodas 3510431) asmenine atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybe.
8. R. K. individualios įmonės (įmonės kodas 3510431) 975533,98 Lt (devynių šimtų septyniasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt trijų litų 98ct) skolą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188729019) asmenine R. K., a.k(duomenys neskelbtini) skola.
9. Priteisti iš atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei A. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,-Lt žyminio mokesčio.
10. Priteisti iš atsakovo R. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 2179,82 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 82ct) žyminio mokesčio ir 63,40 Lt (šešiasdešimt trijų litų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 8872901, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB “Hansabankas”, kodas 73000, įmokos kodas 6800).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.