- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2-2118-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17830-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- Danske Bank A
Įžanginė dalis
Civilinė byla Nr. 2-2118-894/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17830-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.4.3.; 75.8.; 116.;
2012 m. gruodžio 31 d.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovei V. S., ieškovės atstovei advokatei I. N., atsakovui S. S., atsakovo atstovei advokatei S. Ž., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. B., nedalyvaujant trečiojo asmens Danske Bank A/S Lietuvos filialo, išvadą teikiančių institucijų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui S. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl įrašo apie bažnytinės santuokos sudarymą panaikinimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, antro vardo vaikui suteikimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė ieškiniu (1 t., 148-151 b.l.) prašo: panaikinti Nidos Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje 2011-08-12 tarp V. G. (po santuokos (duomenys neskelbtini)) ir S. S. sudarytos santuokos akto įrašą Nr. 38 ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. D. J. S., gim. 2012-03-13 gyvenamąją vietą nustatyti su V. S.. Priteisti iš S. S. dukters išlaikymui po 800,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-13 iki dukters pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas turi būti sumokėtas už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Danske bankas. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad šias lėšas uzufrukto teisėmis valdo V. S.. Nustatyti, kad iki santuokos prisiimtus kreditinius įsipareigojimus pagal 2007-01-08 su banku Danske Bank A/S Lietuvos filialu sudarytą kredito sutartį Nr. BP1140060740 vykdo vienasmeniškai V. S.. N. S. S. bendravimo su dukra tvarką: S. S. laikotarpiu iki dukrai sukaks treji metai, t.y. iki 2015 m. kovo 13 d. nuo kiekvienų metų balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. bendrauja su dukra kas trečią kiekvieno mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 10 iki 12 val. dalyvaujant V. S.; S. S. laikotarpiu iki dukrai sukaks treji metai, t.y. iki 2015 m. kovo 13 d. nuo kiekvienų metų lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d. bendrauja su dukra kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 10 iki 12 val., dalyvaujant V. S.; S. S. laikotarpiu iki dukrai sukaks treji metai, t.y. iki 2015 m. kovo 13 d., bendrauja su dukra kiekvienos savaitės jo pasirinktą darbo dieną nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant V. S.. Apie konkrečią bendravimo dieną S. S. privalo praneši V. S., nurodytu elektroninio pašto adresu ne vėliau kaip 4 (keturios) dienos iki pageidaujamos bendravimo dienos; nustatyti, kad V. S., neatlygina S. S. jokių išlaidų, jo patirtų bendraujant su dukra; tuo atveju, jei S. S. nebendrauja su dukra nurodytu laiku, prarastas bendravimo laikas nėra kompensuojamas, išskyrus atvejus, jei raštu susitariama kitaip; apie priežastis, trukdančias įgyvendinti nurodytą bendravimo tvarką, privalo informuoti iš karto nustatytomis ryšio priemonėmis kai tik šios priežastys paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturias) valandas nuo jų paaiškėjimo; nustatyti, kad S. S. bendravimo su dukra J. S. tvarka po 2015 m. kovo 13 d. nustatoma raštišku tarpusavio susitarimu, o nesutarus, šis klausimas spręstinas įstatymo nustatyta tvarka; nustatyti, kad S. S. turi teisę bendrauti su dukra J. S. ir kitu, šioje sutartyje neaptartu laiku, tokio bendravimo laiką ir trukmę suderinus raštišku tarpusavio susitarimu; nustatyti, kad su bendravimu susiję klausimai sprendžiami tik raštu, t.y. informaciją teikiant elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad pasikeitus kuriam nors iš nurodytų rekvizitų, apie pasikeitimą raštu informuojama kita šalis ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo rekvizito pasikeitimo. To nepadarius, atsakomybė už galimas pasekmes bei susidariusius nuostolius tenka kaltajai šaliai. Neįvykdžiusi šio reikalavimo šalis negali reikšti pretenzijų dėl kitos šalies veiksmų, kurie buvo atlikti pagal paskutinius žinomus duomenis.
Ieškovė ieškinyje (1 t., 3-4, 43, 148-151 b.l.) nurodė, kad santuoka buvo gana skubota, pasekmės nebuvo gerai įvertintos. Iki santuokos sudarymo su atsakovu bendravo apie 6 mėnesius ir šis bendravimas buvo gana epizodinis, nes gyveno Vilniuje, o atsakovas Kaune. Šio bendravimo laikotarpiu atsakovas labai aiškiai demonstravo savo labai gerą turtinę padėtį, leido sau išlaidauti, buvo išimtinai rūpestingas. Tik sudarius santuoką paaiškėjo, kad atsakovo pajamos nėra pakankamos, kad jis galėtų sau leisti tokias išlaidas, kokias leido bendravimo metu, sužinojo, kad jis mokosi ir už jo mokslus moka mama. Pradėjus domėtis, kodėl atsakovas neatskleidė tiesos apie save, jo elgesys taip pat pasikeitė, jis pradėjo nevaldyti emocijų, reikalavo sau išskirtinio dėmesio, esą kaip atlygio už iki santuokos sudarymo suteiktą dėmesį ieškovei. Suprato, kad šio žmogaus nepažįsta ir kad sprendimas kurti šeimą buvo gana skubotas.
Atsakovas priešieškiniu (1 t., 95-99 b.l.) prašo: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nepilnametės dukros J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. S.; ieškovei palikti pavardę pagal jos pasirinkimą; iš atsakovo S. S., priteisti nepilnametės dukros J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., naudai išlaikymą, mokant kas mėnesį po 400 Lt periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės; suteikti dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., antrą „Saulės“ vardą; nustatyti ieškovo S. S., bendravimo su dukra J. S. gim. 2012 m. kovo 13 d., tvarką: iki kol dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., sueis 2 metai, tėvas S. S., leidžia laiką su dukra J. S. kas antrą Šeštadienį nuo 12:00 val. iki 18:00 val., o kai vaikui sukaks du metukai - kas antrą savaitgalį nuo Šeštadienio 9:00 val. iki sekmadienio 21:00 val., paimant vaiką iš ieškovės namų (arba kitos vaiko buvimo vietos) ir pristatant atgal į namus nurodytomis valandomis; suėjus dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., 2 metams, tėvas S. S., praleidžia su dukra J. S. po savaitę laiko tris kartus per metus, pasiimant dukrą savaitei penktadienį iš ieškovės namų (arba kitos vaiko buvimo vietos) ir pristatant atgal į namus kitą penktadienį, iš anksto laiką derinant su ieškove; suėjus dukrai J. S. gim. 2012 m. kovo 13 d., 2 metams, tėvas S. S., praleidžia su dukra J. S. kas antrus metus dukros gimimo dienos savaitgalį, kas antrus metus Kalėdų dvi dienas, kas antrus metus Velykų dvi dienas, Naujųjų Metų išvakarių ir Naujųjų Metų pirmąją dieną.
Atsakovas priešieškinyje (1 t., b.l. 95-99) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenant santuokoje su ieškove paaiškėjo, kad kartu gyventi negali. Vertybės yra visiškai skirtingos, kardinaliai skiriasi požiūriai į įvairius svarbius gyvenimo aspektus. Su ieškove susipažino 2011 m. sausio mėnesį. Pirmą kartą susitiko 2011 m. vasario mėnesio pradžioje. Bendravo tik epizodiškai, nes gyveno skirtinguose miestuose, abu dirbo, todėl susitikdavo labai retai (dažniausiai tik savaitgaliais). Po kelių mėnesių tokio bendravimo, 2011 m. liepos mėnesį paaiškėjo, kad ieškovė laukiasi vaiko. Dėl šios priežasties priėmė sprendimą skubiai susituokti, kurį įgyvendino 2011-08- 12 sudarydami santuoką. Nors susituokė, tačiau bendro gyvenimo taip ir nesukūrė, toliau abu gyveno savuose namuose skirtinguose miestuose, toliau bendravo lygiai taip pat epizodiškai, kaip ir iki santuokos sudarymo, kadangi ieškovė kartu gyventi nenorėjo. Po santuokos sudarymo dienos (2011-08-12) praėjus vienam mėnesiui ieškovė pranešė, jog ji apsisprendė padėti tašką bendrai ateičiai ir santuokai. Ieškovė nurodė, kad negali pasiūlyti pakankamai meilės, nenori daugiau kankintis, todėl paprašė ją palikti ramybėje ir pasiūlė gyventi savo gyvenimą. Nurodė, kad bandė aiškintis, kokios priežastys ieškovę pastūmėjo taip drastiškai ir staiga nutraukti bet kokius santykius, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi. Dėl šios situacijos labai pergyveno, todėl pradėjo lankytis pas psichologą. Ieškovė primygtinai prašė, kad nevažiuotų į bendrai suplanuotą povestuvinę kelionę į Portugaliją. Tas faktas, jog ji išvažiavo į povestuvinę kelionę slaptai kelia abejonių, jog ji išvažiavo viena be kito vyro. Dėl šių priežasčių bendras gyvenimas ir šeimyniniai santykiai dėl ieškovės elgesio tapo nebeįmanomi. Ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, dėl santuokos iširimo kalta tik ieškovė. Nurodė, kad didesnio išlaikymo nei 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis šiuo metu neturi galimybės teikti. Nurodė, kad su ieškove buvo taręsi dukrai suteikti vardą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ieškovė įregistravo dukters vardą „(duomenys neskelbtini)“, todėl prašo suteikti dukrai antrą vardą „(duomenys neskelbtini)“.
Trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas, atsiliepime (1 t., 88-89b.l.) nurodė, kad įvertinęs tai, kad banko sprendimas dėl ieškovei V. S. suteikiamo kredito dydžio buvo priimtas įvertinus tik ieškovės pajamas, neprieštarauja, kad po ieškovės V. S. ir S. S. santuokos nutraukimo įsiteisėjimo kredito sutarties pagrindu kylančius skolinius įsipareigojimus bankui ir toliau vykdytų vienasmeniškai V. S.. Taip pat Bankas neprieštarauja, kad bankui įkeistas butas su patalpa po V. S. ir S. S. santuokos nutraukimo įsiteisėjimo liktų V. S. asmenine nuosavybe. Prašo teismo kitus prašymus išspręsti savo nuožiūra ir civilinę bylą nagrinėti bankui nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (2 t., 156-157 b.l.) nurodė, kad J. S. interesus geriausiai atitiks tokia su tėvu bendravimo tvarka: iki (duomenys neskelbtini) sueis 3 metai, tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 16 val. iki 18 val. dalyvaujant mergaitės motinai. Nuo 2015-03-13 kas antrą savaitgalį, tai yra nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. pasiimant (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą. Nuo 2015 metų kas antri metai mergaitė švenčia su tėvu savo gimtadienį, dvi dienas šv. Velykų, tėvo dieną, dvi savaites tėvo atostogų ir nuo Šv. Kalėdų iki naujųjų metų.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (2 t., 92 b.l.) nurodė, kad ieškinio reikalavimams dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo neprieštarauja. Skyrium gyvenantis vaiko tėvas turi teisę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tačiau, atsižvelgiant į J. S. amžiaus ypatumus, mano, kad S. S. siūloma bendravimo su dukra tvarka yra per plati ir pažeistų vaiko interesus.
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Nustatyta, kad šalys 2011-08-11 Nidos Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje sudarė santuoką, kuri 2012-08-12 buvo įregistruota minėtoje bažnyčioje bei Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (1 t., 7 b.l.). 2012-03-13 gimė ieškovės ir atsakovo dukra J. S. (1 t., 49 b.l.).
Dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo
Ieškovė nurodo, jog tarp šalių sudaryta bažnytinė santuoka, todėl priešieškinio reikalavimas šalių santuoką nutraukti yra suformuluotas netinkamai. Advokatė S. Ž. 2012-12-10 teismo posėdyje nurodė, jog santuoka yra įregistruota ir Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, todėl reikalavimas šią santuoką nutraukti yra tinkamas (3 t., 34 b.l.). Iš santuokos liudijimo įrašų (1 t., 7 b.l.) teismas sprendžia, jog šalys sudarė bažnytinę santuoką, o sekančią dieną bažnyčioje sudarytą santuoką apskaitė civilinės metrikacijos įstaigoje. Nei Civiliniame kodekse, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios santuokos pabaigą (CK 3.49 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 376 straipsniu, teismas byloje priims sprendimą dėl akto įrašo apie bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimą į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo bei išnagrinės klausimus dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Dėl kaltės dėl santuokos iširimo
Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra sutuoktinių pareiga. Sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos.
Ieškovė prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad prisiima sau dalį kaltės dėl to, kad priėmė skubotą sprendimą tuoktis. Nurodė, kad santuoką siekė išsaugoti, todėl į teismą kreipėsi dėl gyvenimo skyriumi patvirtinimo, tačiau atsakovas pareiškė reikalavimą santuoką nutraukti. Santuokos iširimą lėmė iš esmės viena pagrindinė priežastis – atsakovo nenoras siekti kompromisų, nenoras bendradarbiauti (1 t., 142 b.l.).
Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis ieškovei neteikė materialinės ir moralinės paramos. Taip pat nurodė, kad S. S. niekuo neprisidėjo prie santuokos išsaugojimo (3 t., 33 b.l.). Šiuos ieškovės atstovės argumentus paneigia byloje esantys 2011-12-05 elektroniniai atsakovo laiškai ieškovei (2 t., 62, 65 b.l.) bei jo paaiškinimai teismo posėdyje apie tai, kad net po to, kai V. S. jam pasakė, kad bendros ateities su atsakovu nemato, jis siūlė persikelti kartu gyventi į jam priklausantį butą, nuolat siūlėsi atvažiuoti padėti, tačiau V. S. nesutiko (1 t., 190 b.l.; 2 t., 148-149 b.l.; 3 t., 34 b.l.). 2012-10-29 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad „mes iki vestuvių gyvenome rožinėmis svajonėmis, tačiau paskui jis mane terorizavo, prievartavo psichologiškai ir fiziškai“ (2 t., 143 b.l.). Šį ieškovės teiginį paneigia elektroninis susirašinėjimas (1 t., 185-193 b.l.). Įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad jis nenaudojo prievartos ieškovės atžvilgiu, o, priešingai, pati ieškovė po vestuvių ėmė prieš jį naudoti fizinį smurtą (2 t., 148-149 b.l.), ir ieškovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinę ar psichinę prievartą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas prieš ją naudojo prievartą. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė norėjo išsaugoti šeimą (3 t., 33 b.l.), tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė jau 2011-09-15 atsakovui rašė: „dedu tašką mūsų ateičiai“ (1 t., 185 b.l.). 2011-09-19 atsakovas ieškovei siūlė apsigyventi kartu, tačiau ieškovė nesutiko (1 t., 189 b.l.). 2012-01-22 ieškovės išreikštą apsisprendimą niekada nebūti kartu su atsakovu įrodo byloje pateikta jos S. S. rašyta elektroninė žinutė (2 t., 72 b.l.). Liudytoja J. V. 2012-07-03 teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė jai pasakė, jog skirtis nori todėl, kad draugaujant atsakovas sudarė turtingesnio, nei yra iš tikrųjų, žmogaus įvaizdį ir nepateisino jos lūkesčių, kad sutuoktinis ją pilnai materialiai išlaikys (1 t. 197 b.l.). Teismo nuomone, ieškovės vienkartinis apsilankymas pas psichologą, tikslu išsaugoti šeimą (2 t., 144 b.l.) laikytinas nepakankamomis pastangomis išsaugoti santuoką. Tuo tarpu, pati ieškovė pripažino, jog atsakovas „labai norėjo kontakto“ (2 t., 144 b.l.). Vadovaujantis nurodytais motyvais, aplinkybę, kad ieškovė siekė išsaugoti šeimą, teismas laiko neįrodyta.
Aplinkybę, kad į kelionę į Portugaliją ieškovė ir atsakovas buvo suplanavę vykti kartu, kaip į povestuvinę kelionę, įrodo pateikti rašytiniai įrodymai (2 t., 57-61 b.l., 3 t., 34 b.l.). Skrydžius ieškovė ir atsakovas buvo įsigiję šiomis datomis: išskridimas 2011-09-21, grįžimas 2011-10-02 (2 t., 57-61 b.l.). Atsakovo S. S. ketinimą vykti į šią kelionę įrodo jo paaiškinimai bei ta aplinkybė, kad jam tuometinėje darbovietėje nuo 2011-09-20 iki 2011-10-03 buvo suteiktos kasmetinės atostogos (3 t., 6 b.l.). Liudytoja J. V. 2012-07-03 teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė jai pripažino, kad į povestuvinę kelionę išvyko be atsakovo žinios (1 t. 197 b.l.). Ieškovės elgesys, kad be sutuoktinio sutikimo po vestuvių viena išvyko į minėtą bendrai suplanuotą kelionę vertintinas kaip nelojalus sutuoktinio atžvilgiu elgesys.
Aptarti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, užikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga iki pilnametystės išlaikyti vaikus. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi. Tėvai turi pareigą materialia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str.; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str.).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
2012-12-10 teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad atsakovas dukters J. S. išlaikymui yra sumokėjęs 4 225,00 Lt ir šia dalimi sumažino reikalavimą dėl dukters išlaikymo priteisimo nuo 2012-03-13 iki dukters pilnametystės (2 t., 145-146 b.l.; 3 t., 32 b.l.).
Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 82 b.l.). Jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., 10, 83 b.l.). Atsakovas nuo 2012-02-21 buvo registruotas darbo biržoje, iš viso jam išmokėta 672,41 Lt nedarbo draudimo išmoka (1 t., 84 b.l.). Pateikti elektroniniai susirašinėjimai su darbdavių atstovais įrodo, kad atsakovas atliko aktyvius veiksmus, siekdamas susirasti darbą (2 t., 45-56 b.l.). 2012-05-09 S. S. sudarė darbo sutartį su UAB „Domus Lumina“, pagal kurią jam buvo mokama 500,00 Lt mėnesinis atlyginimas (1 t., 101 b.l.), 2012-08-01 sutartis su šiuo darbdaviu nutraukta (2 t., 74 b.l.). 2012-08-27 atsakovas sudarė darbo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, sutartyje sulygtas minimalus valandinis atlygis (2 t., 73 b.l.). 2012 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį darbo užmokesti Vytauto Didžiojo universitete sudarė apie 900,00 Lt (2 t., 111 b.l.). 2012-11-27 atsakovas sudarė darbo sutartį su UAB „Ekstara“, pagal kurią jam nustatytas 1240,41 Lt (priskaičiuota suma) mėnesinis darbo užmokestis (3 t., 7 b.l.). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas studijuoja Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakulteto ketvirtame kurse. Metinė studijų kaina – 4175,00 Lt, semestro mokestis – 2087,50 Lt (1 t., 166 b.l.). Atsakovas nurodė, kad už jo mokslą sumoka jo mama (2 t., 143 b.l.). Teismo vertinimu, atsakovo siekis įgyti aukštąjį išsilavinimą yra tinkama priemonė užsitikrinant didesnes pajamas darbo rinkoje.
Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ji turi kreditorinį įsipareigojimą Danske Bank A/S Lietuvos filialui (negrąžinto kredito likutis 2011-12-01 sudarė 79 350,61 eurų) (1 t., 11 b.l.; 3 t. 22-30 b.l.). 2012-12-10 teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad įsiskolinimo likutis yra nepakitęs, nes skolos mokėjimas yra sustabdytas (3 t., 32 b.l.). V. S. jos vardu registruotų transporto priemonių neturi (1 t., 10 b.l.). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Jos gaunamos pajamos (motinystės pašalpa) sudaro 466,24 Lt (1 t. 50, 155 b.l.). Atsakovas pateiktomis nuotraukomis, kuriose matyti pravertas ieškovei priklausančio buto langas (2 t., 107 b.l.), bei skelbimu iš nekilnojamojo turto internetinio puslapio (2 t., 112-116 b.l.) įrodinėjo, jog ieškovė savo butą nuomoja ir iš buto nuomos gauna pajamų. V. S. paaiškino, kad buto ji nenuomoja (2 t., 146 b.l.). Teismas laiko, kad pateikti netiesioginiai įrodymai yra nepakankami nustatyti aplinkybei, kad ieškovė gauna pajamų iš jai priklausančio buto nuomos.
teismo posėdyje ieškovės pateiktoje (2 t., 146 b.l.) vaiko būtinųjų poreikių skaičiuotėje (2 t., 118 b.l.) nurodyta, kad J. S., gim. 2012-03-13, išlaikymui per mėnesį reikia 1745 Lt: maistui – 170 Lt; būsto išlaidų dalis, įvertinus sezoniškumą – 300 Lt; rūbams – 80 Lt; avalynei – 80 Lt; sveikatos priežiūros išlaidoms – 70 Lt; higienos prekėms – 30 Lt; vaiko daiktams (buteliukai, čiulptukai, indai, seilinukai, termosai, šildymo (maistui, dėklai, vandeniui ir pan.)) – 50 Lt; vaiko poreikiams skirtiems baldams, įrangai (vežimėlis, lova, vonelė, valgymo stalas, automobilio kėdutė) – 330 Lt; transporto išlaidoms – 100 Lt; sauskelnėms – 200 Lt; būsto kredito dalis – 335 Lt.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog, atsižvelgiant į J. S. amžių, ieškovės nurodyta suma, reikalinga būtiniesiems vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti yra per didelė (3 t., 34 b.l.).
Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad į vaiko būtinuosius poreikius privalo būti įtraukta jam skiriama komunalinių mokesčių dalis. Ieškovė pateikė teismui mokėjimo pavedimus už jai priklausančio buto komunalinius mokesčius (2 t., 21-24, 28-29, 31-, 33, 37, 39-44 b.l.). Teismas, įvertinęs vaiko amžių, sprendžia, jog vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra mažintina iki 200,00 Lt. Būsto kredito, suteikto tėvams ar vienam iš jų, mokėjimas negali būti priskiriamas prie vaiko būtinųjų poreikių, todėl ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo per mėnesį suma mažintina 335,00 Lt. Teismo nuomone, maistui, sveikatos priežiūrai, higienos prekėms nurodyta skiriama suma yra protinga. Ieškovė, kurios gaunamas pajamas sudaro 466,24 Lt motinystės pašalpa, vaiko poreikius turi tenkinti protingai, įvertinusi savo gaunamas pajamas. Ieškovė nenurodė teismui, kad duktė turi kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių jai reikėtų pirkti brangesnius drabužius, avalynę. Atsižvelgiant į vaiko amžių, teismo vertinimu, avalynei ir aprangai išleistinos sumos protingo dydžio metinis vidurkis yra 100,00 Lt; vaiko poreikiams skirtiems baldams, įrangai – 100,00 Lt; transporto išlaidoms – 50,00 Lt; vaiko daiktams – 20,00 Lt; sauskelnėms – 150,00 Lt. Iš viso vaiko išlaikymas per mėnesį sudarytų 900,00 Lt (170+200+50+50+70+30+20+100+50+160).
Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Pagal byloje esančius duomenis, teismas vertina, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 800,00 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko poreikius, yra nepagrįstai didelis, todėl turi būti mažinamas. Teismas sprendžia, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nei ieškovės, kadangi jis neturi kreditorinių įsipareigojimų bei gauna didesnes pajamas. Todėl iš atsakovo priteistina didesnė dalis, skirta vaiko išlaikymui. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, vadovaudamasis protingumo, proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, sprendžia, jog iš atsakovo priteistina 500,00 Lt kiekvieną mėnesį dukters J. S. išlaikymui (CK 3.192 str. 2, 3 d.).
2012-03-21 atsakovas vaiko išlaikymui pervedė 1000,00 Lt, 2012-04-20 pervedė 400,00 Lt dukters išlaikymui už pirmąjį mėnesį, 2012-05-30 pervedė 400,00 Lt išlaikymui už antrąjį mėnesį, 2012-06-25 pervedė 400,00 Lt išlaikymui už trečią mėnesį, 2012-07-31 pervedė 400,00 Lt išlaikymui už ketvirtą mėnesį, 2012-08-20 pervedė 425,00 Lt išlaikymui už penktą mėnesį, 2012-09-30 pervedė 400,00 Lt išlaikymui už šeštą mėnesį (2 t., 99-104 b.l.). 2012-10-30 pervedė 400,00 Lt už dukters išlaikymą septintą mėnesį, 2012-11-30 pervedė 400,00 Lt už dukters išlaikymą aštuntą mėnesį (1 t., 103 b.l.; 3 t., 18-19 b.l.). Iš viso dukters išlaikymui atsakovas yra sumokėjęs 4 225,00 Lt. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovė (3 t., 32 b.l.).Vadinasi atsakovas už aštuonis mėnesius teikė dukrai po 500,00 Lt išlaikymą, devintą mėnesį dukters išlaikymui sumokėjo 225,00 Lt. Ieškovė su ieškiniu dėl vaiko išlaikymo į teismą kreipėsi 2012-04-05 (1 t., 43 b.l.). Nuo vaiko gimimo (2012-03-13) iki ieškinio dėl vaiko išlaikymo padavimo skaičiuotinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi atsakovas 1000,00 Lt dukters išlaikymui pervedė 2012-03-21, t.y. iki ieškovei kreipiantis į teismą, vadinasi, vaiko išlaikymo įsiskolinimo nesusidarė. 2012-03-21 atsakovo vaiko išlaikymui pervesti 1000,00 Lt buvo pakankami išlaikyti vaiką 2 mėnesius. Atsakovas už aštuonis mėnesius vaiko išlaikymui yra sumokėjęs po 500,00 Lt. Dar 225,00 Lt sumokėti dukters išlaikymui įskaitytini už devintą mėnesį dukrai išlaikyti, todėl už devintą mėnesį (2012 m. gruodžio mėnesį) dukrai išlaikyti iš atsakovo priteistina 275,00 Lt (500,00-225,00=275,00).
Įvertinant byloje esančius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, įvertinant abiejų šalių – J. S. tėvų – turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), iš atsakovo S. S. priteistinas išlaikymas J. S. už devintą mėnesį (2012 m. gruodžio mėnesį) – 275,00 Lt, o nuo 2013 m. sausio mėnesio iki jos pilnametystės po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str.).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės J. S. atstovė V. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
2012-10-29 teismo posėdžio metu Kauno miesto apylinkės teismui šalys pateikė tvirtinti jų pasirašytą taikos sutarties projektą dėl byloje reiškiamų reikalavimų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina bei bendravimo su vaiku tvarką. 2012-12-10 teismo posėdžio metu pateiktas pakeistas taikos sutarties projektas (3 t., 20-21 b.l.). Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 140 str. 3 d.). Šalys pasinaudojo teise ginčą išspręsti taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.). Taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims žinomos (CPK 140 str. 3 d.). Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, darytina išvada, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar kitų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės V. S., ir atsakovo S. S., civilinėje byloje Nr. 2-2118-894/2012 sudaryta taikos sutartis tvirtintina šiomis sąlygomis:
I. N. dukros J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove V. S..
II. Nustatoma ieškovo S. S. bendravimo su dukra J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., tvarka:
1) Iki dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., sueis 3 metai, tėvas S. S. bendrauja su dukra J. S. kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, nuo 11val. iki 13 val. ir nuo 15 val. iki 18 val. S. S. įsipareigoja informuoti elektroniniu paštu ieškovę prieš keturias kalendorines dienas apie bendravimą su dukra šeštadienio ar sekmadienio dienomis.
2) Suėjus dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., 3 metams, nuo 2015-03-13, tėvas S. S. praleidžia su dukra J. S. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.30 val. iki sekmadienio 18 val., paimant vaiką iš ieškovės namų (arba kitos vaiko buvimo vietos) ir pristatant atgal į namus nurodytomis valandomis.
3) Suėjus dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., 3 metams, nuo 2015-03-13, tėvas S. S. kas antrus metus su dukra švenčia mergaitės gimtadienį, dvi dienas šv. Velykų, tėvo dieną, ir laikotarpį nuo šv. Kalėdų iki Naujųjų metų, pradedant 2015 metais, t.y. paimant vaiką gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžinant vaiką sausio 1 d. iki 18 val.
4) S. S. suėjus dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., 3 metams praleidžia su dukra kiekvienais metais po dvi savaites atostogų tėvo nurodytu laikotarpiu, apie kurį įsipareigoja pranešti V. S. prieš dvi savaites elektroniniu paštu.
5) V. S. turi teisę praleisti dvi savaites nepertraukiamų atostogų su dukra. Apie atostogas įsipareigoja pranešti S. S. prieš dvi savaites elektroniniu paštu.
6) Šalys susitaria, kad S. S. turi teisę bendrauti su dukra J. S. ir kitu šioje sutartyje neaptartu laiku, tokio bendravimo laiką ir trukmę suderinus su V. S. elektroniniu paštu, pranešant prieš 4 kalendorines dienas elektroniniu paštu.
7) Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą elektroniniu paštu apie svarbias priežastis, trukdančias įgyvendinti šią bendravimo tvarką.
Šalims bylos nutraukimo pasekmės žinomos, išaiškintos taikos sutarties sudarymo, pasirašymo ir vykdymo sąlygos, šalys Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio, 294 straipsnio turinį suprato, todėl taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla Nr. 2-2118-894/2012 dalyje dėl reikalavimų, išspręstų patvirtinta taikos sutartimi, nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 5 p.).
Dėl antro vardo suteikimo vaikui
Kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria, turi teisę vaiko tėvas, motina. Teismas prašymą suteikti vaikui vardą ar pavardę nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus (CK 3.173 str.). Akivaizdu, kad tarp šalių yra ginčas dėl dukters vardo. Kadangi reikalavimas dėl antro vardo vaikui suteikimo pareikštas kartu su reikalavimu nutraukti santuoką, teismas sprendžia, jog vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais bei siekiant kuo greičiau tarp šalių atkurti teisinę taiką, šis reikalavimas turėtų būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Pateikti elektroniniai laiškai įrodo, jog iki dukters gimimo atsakovas aiškiai išreiškė norą, kad gimus dukrai, jai būtų suteiktas vardas „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 70-73 b.l.). Liudytoja J. V. 2012-07-03 teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad šalys buvo sutarę dukrai suteikti vardą „Saulė“ (1 t. 197 b.l.). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-10-26 išvadoje nurodyta, jog mergaitei suteikus antrą vardą, jos interesai nebus pažeisti (2 t., 96 b.l.). Išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog prašomo suteikti antrojo vardo suteikimas vaikui jo interesų niekaip nepažeistų (3 t., 34 b.l.). Ieškovė patvirtino, jog tarp šalių buvo susitarimas suteikti dukrai vardą „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, jog įregistruoti dukters vardą „Junė“ ji nutarė vienasmeniškai. Kaip būtų pažeisti J. S. interesai suteikus jai antrą vardą „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė nenurodė (2 t., 147 b.l.). Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, jog antro vardo „(duomenys neskelbtini)“ suteikimas J. S. vaiko interesų nepažeistų, todėl atsakovo reikalavimas suteikti dukrai antrą vardą „(duomenys neskelbtini)“ yra tenkintinas.
Dėl santuokinio turto padalinimo.
Pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2011-12-08 raštas, kuriame nurodyta, jog V. G. (po santuokos – V. S., teismo past.) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, neįregistruota (1 t., 9 b.l.). Abu sutuoktiniai nurodė, jog santuokoje bendrai nėra įgiję jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsižvelgdamas į šiuos šalių paaiškinimus, VĮ „Registrų centras“ duomenis, teismas daro išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje, dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.
Dėl prievolės kreditoriui
Nesant ginčo tarp šalių bei sutinkant kreditoriui, teismas sprendžia, kad V. S. prievolė kreditoriui – trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui – pripažintina asmenine ieškovės prievole.
Dėl šalių pavardžių po ištuokos
Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 str.). Atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo turėta pavardė „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš atsakovo priteistinas 180,00 Lt ((500,00 Lt X 12 mėn.)X 3 proc.) žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).
Ieškovė sumokėjo 139,00 Lt žyminį mokestį (1 t., 6 b.l.). Pateikta atstovavimo sutartis su advokate I. N. (1 t., 13 b.l.), advokatės I. N. suteiktų teisinių paslaugų detalizacija (3 t., 8 b.l.), 2012-01-04 pinigų priėmimo kvitas 200,00 Lt sumai, 2012-09-20 pinigų priėmimo kvitas 1000,00 Lt sumai bei 2012-11-08 mokėjimo pavedimas 1600,00 Lt sumai, 2012-10-01 mokėjimo pavedimas 1800,00 Lt sumai, 2012-03-29 mokėjimo pavedimas 600,00 Lt sumai, 2012-04-11 mokėjimo pavedimas 1000,00 Lt sumai, 2012-11-08 mokėjimo pavedimas 1600,00 Lt sumai, 2012-06-28 mokėjimo pavedimas 2005,00 Lt sumai, 2012-07-04 mokėjimo pavedimas 1110,00 Lt sumai, 2012-09-04 mokėjimo pavedimas 800,00 Lt sumai (3 t., 9-16 b.l.).
Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, tai, kad nebuvo būtinybės advokatei išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, tai, kad sprendžiamais teisiniais klausimais yra suformuotos teismų praktikos, teismas sprendžia, jog advokatės I. N. pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų detalizacijoje (3 t., 8 b.l.) nurodyta bendra prašoma priteisti ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma – 10 004,00 Lt yra nepagrįstai didelė (1 200,00 Lt – už dokumentų nuorašų tvirtinimą; už konsultacijas susitikimų metu, telefonu, elektroniniu paštu (nepateikus įrodymų apie konsultacijų suteikimą) – 1100,00 Lt; prašoma priteisti už advokato kelionės išlaidas, nors ieškovė turėjo galimybę samdyti advokatą, kurio kontora yra teismo veiklos teritorijoje). Atsižvelgiant į šiuos motyvus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 5 000,00 Lt.
Kadangi esminis ginčas tarp šalių buvo dėl to, kuris iš sutuoktinių (ar abu) kalti dėl santuokos iširimo bei dėl vaiko išlaikymo dydžio (viršijančio 400,00 Lt), laikytina, kad patenkinta 25 proc ieškovės reikalavimų.
Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 2 d.). Patenkinus 25 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 250,00 Lt (5000,00 Lt X 25 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 34,75 Lt (139,00 Lt X 25 proc.) sumokėto žyminio mokesčio.
Atsakovas sumokėjo 139,00 Lt žyminį mokestį už priešieškinį (1 t., 21 b.l.). Atsakovas pateikė atstovavimo sutartis, sudarytas su advokate D. D. (2 t., 13 b.l.), advokate A. K. (2 t., 117 b.l.), advokate S. Ž. (1 t., 100 b.l.). Pateikti advokatės S. Ž. išrašyti 2012-05-23 pinigų priėmimo kvitas 500,00 Lt sumai, 2012-07-03 pinigų priėmimo kvitas 500,00 Lt sumai, advokatės A. L. K. išrašytas pinigų priėmimo kvitas 500,00 Lt sumai bei advokatės D. D. išrašytas pinigų priėmimo kvitas 600,00 Lt sumai, 2012-03-06 mokėjimo nurodymas advokatei D. D. 350,00 Lt sumai (2 t., 6-9 b.l.). Iš viso atsakovas advokatams už teisinę pagalbą sumokėjo 2 450,00 Lt (500+500+500+600+350). Advokatė A. L. K. parengė priešieškinį (1 t., 18 b.l.). Advokatė D. D. parengė patikslintą priešieškinį (1 t. 95 b.l., 2 t., 10 b.l.). Advokatė S. Ž. atstovavo teismo posėdžiuose (1 t., 117, 195 b.l.; 2 t. 78, 139 b.l., 3 t., 31 b.l.). Todėl, šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš ieškovės, kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Iš ieškovės atsakovui priteistina 1 837,00 Lt (2 450,00 Lt X 75 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 104,25 Lt (139,00 Lt X 75 proc.) sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, valstybės patirtos 68,30 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš ieškovės ir atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 51,00 Lt (68,30 Lt X 75 proc.), o iš atsakovo – 17,00 Lt (68,30 Lt X 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. V. S. ieškinį ir atsakovo S. S. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Neringos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2011- 08-12 įrašą apie santuokos tarp ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarymą 2011-08-11 Nidos Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje (įrašo Nr. 38) dėl ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.
Po įrašo panaikinimo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,00 Lt (du šimtai septyniasdešimt penki litai) išlaikymą J. S., gim. 2012-03-13, už 2012 m. gruodžio mėnesį, o nuo 2013 m. sausio mėnesio iki J. S., gim. 2012-03-13, pilnametystės – po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Įpareigoti atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį sumokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Danske bankas.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirti įstatyminę J. S., gim. 2012-03-13, atstovę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
Pripažinti įsiskolinimą Danske Bank A/S Lietuvos filialui, pagal 2007-01-08 kredito sutartį Nr. BP1140060740, asmenine V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola.
Suteikti J. S., gim. 2012-03-13, antrą vardą „(duomenys neskelbtini)“.
Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.
Patvirtinti ieškovės V. S. ir atsakovo S. S. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
I. N. dukros J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove V. S..
II. Nustatoma ieškovo S. S. bendravimo su dukra J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., tvarka:
1) Iki dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., sueis 3 metai, tėvas S. S. bendrauja su dukra J. S. kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, nuo 11val. iki 13 val. ir nuo 15 val. iki 18 val. S. S. įsipareigoja informuoti elektroniniu paštu ieškovę prieš keturias kalendorines dienas apie bendravimą su dukra šeštadienio ar sekmadienio dienomis.
2) Suėjus dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., 3 metams, nuo 2015-03-13, tėvas S. S. praleidžia su dukra J. S. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18.30 val. iki sekmadienio 18 val., paimant vaiką iš ieškovės namų (arba kitos vaiko buvimo vietos) ir pristatant atgal į namus nurodytomis valandomis.
3) Suėjus dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., 3 metams, nuo 2015-03-13, tėvas S. S. kas antrus metus su dukra švenčia mergaitės gimtadienį, dvi dienas šv. Velykų, tėvo dieną, ir laikotarpį nuo šv. Kalėdų iki Naujųjų metų, pradedant 2015 metais, t.y. paimant vaiką gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžinant vaiką sausio 1 d. iki 18 val.
4) S. S. suėjus dukrai J. S., gim. 2012 m. kovo 13 d., 3 metams praleidžia su dukra kiekvienais metais po dvi savaites atostogų tėvo nurodytu laikotarpiu, apie kurį įsipareigoja pranešti V. S. prieš dvi savaites elektroniniu paštu.
5) V. S. turi teisę praleisti dvi savaites nepertraukiamų atostogų su dukra. Apie atostogas įsipareigoja pranešti S. S. prieš dvi savaites elektroniniu paštu.
6) Šalys susitaria, kad S. S. turi teisę bendrauti su dukra J. S. ir kitu šioje sutartyje neaptartu laiku, tokio bendravimo laiką ir trukmę suderinus su V. S. elektroniniu paštu, pranešant prieš 4 kalendorines dienas elektroniniu paštu.
7) Šalys įsipareigoja informuoti viena kitą elektroniniu paštu apie svarbias priežastis, trukdančias įgyvendinti šią bendravimo tvarką.
Nutraukti civilinę bylą Nr. 2-2118-894/2012 dalyje dėl reikalavimų, išspręstų patvirtinta taikos sutartimi.
Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 250,00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 34,75 Lt (trisdešimt keturi litai 75 ct) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 837,00 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt septyni litai) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 104,25 (vienas šimtas keturi litai 25 ct) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,00 Lt (penkiasdešimt vienas litas) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,00 Lt (septyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 180,00 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt litų) žyminį mokestį už priteistą išlaikymą, iš viso 197,00 Lt (vienas šimtas devyniasdešimt septyni litai). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.