- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- eII-925-990/2022
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- L. U.
- Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-925-990/2022
2022 m. gruodžio 8 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. U. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės V. Š. 2022 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-1869-2022, kuriuo L. U. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė V. Š., nustačiusi, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. 16.42 val. L. U., būdamas UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas - neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugpjūčio mėn., kuri turėjo būti pateikta iki 2022 m. rugsėjo 15 d.; taip pat 2022 m. rugsėjo 28 d. 16.42 val. L. U., būdamas UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas - neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2021 m., kuri turėjo būti pateikta iki 2022 m. birželio 15 d., 2022 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-1869-2022 L. U. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 200 eurų dydžio baudą.
II. Skundo argumentai
2. 2022 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas L. U. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad į 2022 m. spalio 13 d. rašte nurodytą elektroninio pašto dėžutę buvo išsiųstas paaiškinimas dėl abiejų epizodų. Iš VMI elektroninio pašto sistemos 2022 m. spalio 13 d. 11.57 val. buvo gautas patvirtinimas, kad laiškas užregistruotas. Tą pačią dieną 15.48 val. iš VMI elektroniniu paštu buvo gautas skundžiamas nutarimas, kuriame fiksuota, kad jis priimtas tą pačią dieną 12.35 val. Pareiškėjas nurodo, kad minėtame nutarime nėra nurodyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors šios išsamiai išdėstytos jo pateiktame paaiškinime. Pirmojo epizodo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad VMI sistemoje yra akivaizdus nuoseklus deklaracijų teikimas, jos visos yra identiškos – t. y. tuščios, be jokių GPM išmokų. Tuo pačiu svarbu, kad jokio įspėjimo ar automatinio techninės klaidos vertinimo atlikta nebuvo, o naudoti tik mechaniniai sveikam protui prieštaraujantys VMI informacinių technologijų sistemų klaidų pranešimai. Pareiškėjo manymu, svarbu ir tai, kad patikslinta GPM313 deklaracija už 2022 m. rugpjūčio mėn. pateikta vos tik gavus pranešimą apie pažeidimą – t. y. 2022 m. spalio 4 d. Pareiškėjas nurodo, kad antrojo epizodo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad VMI veiksmai 2022 m. spalio 27 d. patvirtina jo paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad VMI nebuvo pateikusi jokių priminimų ir/ar raginimų pateikti trūkstamas PLN204 deklaracijas UAB „B“ ir tai padarė tik po skundžiamo nutarimo priėmimo, įvertinusi pateiktus paaiškinimus. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad skundžiamas nutarimas surašytas nevertinus pateiktų paaiškinimų ir jų argumentuotai neapsvarsčius, įvertinti, kad pirmojo epizodo atveju padaryta techninė klaida, kuri nepadarė jokios žalos, jo veikimas buvo sąžiningas, deklaracija pateikta laiku, tik sumaišytas mėnuo, klaida ištaisyta vos tik apie ją sužinojus; pripažinti, kad antrojo epizodo atveju VMI laikėsi nusistovėjusios tradicijos ir nematė pažeidimų ankstesnėje neveikiančios įmonės deklaracijų neteikimo veikloje, todėl pozicijai pasikeitus ir pradėjus jų reikalauti turėjo būti apie tai įspėjama ir informuojama apie numatytą protingą laiko tarpą trūkstamoms deklaracijos paruošti ir pateikti (b. l. 2).
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento II skyriaus vedėjas V. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašoma L. U. skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS) duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjas UAB „S“ deklaraciją pateikė pavėluotai - 2022 m. spalio 4 d., taip pat UAB „B“ deklaraciją pateikė pavėluotai - 2022 m. lapkričio 7 d. 2022 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VMI-01-ANR_P-581-2022 buvo nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 9 val. 2022 m. spalio 13 d. Pareiškėjas 2022 m. spalio 13 d. 11.35 val. elektroniniu paštu į bendrą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio pašto dėžutę vilniaus.apskr.rastai@vmi.lt atsiuntė savo paaiškinimą bei 11.57 val. gavo automatinę žinutę su pranešimu, kad laiškas gautas ir užregistruotas. Registraciją atlieka Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos už laiškų registraciją atsakingi asmenys, tuomet registruotas laiškas perduodamas pagal kompetenciją atsakingo padalinio vadovams, kurie paskirsto užduotis kitiems darbuotojams pagal funkcijas. Nors skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas 12.35 val., tačiau akivaizdu, kad paaiškinimas pateiktas pavėluotai ir į jį nebuvo galimybės atsižvelgti. Pareiškėjui buvo skirta minimali nuobauda. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, susipažinęs su pateiktu paaiškinimu bei skundu dėl UAB „S“, sutinka, jog pareiškėjas padarė techninę klaidą EDS, t. y teikiamą deklaraciją užskaitė kaip kito laikotarpio deklaraciją, kadangi teikiamu laikotarpių deklaracijos yra identiškos, t. y. „nulinės“. Tai parodo, kad pareiškėjo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio – kaltės ir už šios deklaracijos nepateikimą nuobauda neturėjo būti skirta, tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas nesutinka su pareiškėjo argumentu dėl UAB „B“ prievolės pateikti deklaraciją: mokesčių administratorius neturi prievolės siųsti priminimų. Mokesčių administratoriui neužfiksavus ankstesnių pažeidimų, neturėtų būti traktuojama, kad atsirado pagrindas nevykdyti teisės aktuose nurodytos prievolės – teikti deklaracijas nustatyta tvarka ir terminais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nutarime nepažymėjo sunkinančios aplinkybės, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė būdamas 2022 m. kovo 4 d. baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas (b. l. 22-23).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu L. U. parodė, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nors skundžiamame nutarime ši aplinkybė kaip lengvinanti nenurodyta. Jis vadovauja UAB „S“ ir kiekvieną mėnesį jis pateikinėjo tą pačią minėtos įmonės deklaraciją. Pateikinėdamas deklaraciją už rugpjūčio mėnesį jis deklaracijoje nepakeitė mėnesio, darė deklaracijos duomenų kopiją ir VMI sistema suprato, kad yra atnaujinama liepos mėnesio deklaracija, taigi įsivėlė techninė klaida. Taip pat jis vadovauja UAB „B“, kuri jau 10 metų nevykdo veiklos. Gavęs informaciją iš VMI apie nepateiktą minėtos įmonės deklaraciją jis per tris dienas pateikė VMI minėtos įmonės deklaraciją. Pažeidimas buvo ištaisytas, pateiktos deklaracijos priimtos. Jis mano, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, kadangi tiek pirmo, tiek antro epizodų metu nebuvo padaryta žala, buvo „nulinės“ deklaracijos ir jokių mokesčių nebuvo priskaičiuota. Jis mano, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kadangi jis nepadarė nusižengimo pakartotinai. Ankstesniu nutarimu jis buvo nubaustas už tai, kad spalio – vasario mėnesiais buvo pateiktos mėnesinės deklaracijos, tačiau jis nežinojo, kad vasario mėnesį dar reikia pateikti metinę deklaraciją, kuri yra tiesiog aritmetinė mėnesinių deklaracijų suma. Kai VMI jam pranešė apie padarytą pažeidimą, jis iškart pateikė metinę deklaraciją, tačiau jam už tai buvo skirtas įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, pakartotinumas yra formalus. Įspėjimas buvo skirtas UAB „S“, tačiau jis mano, kad VMI pripažinus, jog UAB „S“ atveju jo kaltės nėra, negali būti pripažintas pakartotinumas, kadangi kitam juridiniam asmeniui - UAB „B“ to pripažinti negalima. Gavęs administracinio nusižengimo protokolą jis skambino specialistui ir jam buvo nurodyta, kad sistema automatiškai išrašinėja baudas. VMI specialistas jam paaiškino, kad reikia pateikti deklaraciją, ką jis ir padarė, bei parašė prašymą 5 metus neteikti deklaracijų (prašymas buvo tenkintas). Anksčiau VMI patardavo, pranešdavo apie klaidas, dabar iškart baudžia. UAB „S“ buvo įkurta (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metais, tačiau jokios veiklos nevykdė. 2021 m. spalio mėnesį minėta įmonė pradėjo vykdyti verslo konsultacijas, komunikaciją. Minėtoje įmonėje dirbo jis vienas, minėta įmonė pajamų 2021 metais gaudavo, dabar jis praktiškai yra sustabdęs veiklą. UAB „B“ jis vadovauja nuo (duomenys neskelbtini) m., įmonė veiklą vykdė iki (duomenys neskelbtini) m., tada veikla nutrūko ir įmonė sustabdė veiklą. Nuo tada deklaracijų jis neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. L. U. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
6. ANK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotas pateikimas ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.
7. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.
8. Teismo posėdžio metu L. U. paaiškino, kad dėl UAB „S“ nėra jo kaltės, kadangi įsivėlė techninė sistemos klaida. Institucija atsiliepime pripažino, kad pareiškėjas teikdamas deklaraciją padarė techninę klaidą ir dėl to jo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio – kaltės, dėl ko už šios deklaracijos nepateikimą administracinė nuobauda L. U. neturėjo būti skirta. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl UAB „S“ vadovo L. U. neužtikrinimo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugpjūčio mėn., negalėjo būti pradėta, o pradėta turėjo būti nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, taigi iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies šalintina aplinkybė, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. 16.42 val. L. U., būdamas UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas - neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugpjūčio mėn., kuri turėjo būti pateikta iki 2022 m. rugsėjo 15 d.
9. Skunde, be kita ko, L. U. nurodė, kad gavęs informaciją apie UAB „B“ deklaracijos nepateikimą per tris dienas šią deklaraciją jis pateikė. Iš ANK 187 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą ar jų pavėluotą pateikimą – ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.
10. Iš bylos matyti, kad L. U. VMI Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2021 m. laiku, t. y. iki 2022 m. birželio 15 d. nepateikė. Pats pareiškėjas tiek skunde išdėstydamas argumentus, tiek teismo posėdžio metu neneigė laiku deklaracijos nepateikęs ir nurodė, kad tai padarė pavėlavęs po to, kai VMI jam nusiuntė priminimą. Taigi L. U. pavėluotai pateikdamas Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2021 m. pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tokie jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 187 straipsnio 2 dalies požymius.
11. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sprendžia, jog L. U. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai.
12. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ginčijo, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.
13. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: kaltininko prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šį nusižengimą. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų.
14. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pareiškėjui nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prisipažino ir gailėjosi dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tuo pačiu neigė padaręs administracinį nusižengimą, numatytą 187 straipsnio 2 dalyje, teismui pateikdamas anksčiau paminėtus argumentus. Teismas pažymi, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nepakanka nustatyti, jog asmuo administracinio nusižengimo bylos tyrime ir priimant nutarimą papasakojo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. L. U. veiksmų, sudarančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalies sudėtį, nevertino kritiškai, deklaruotas gailėjimasis teismo posėdžio metu yra tik formalus, taigi L. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nenustatyta pagrįstai.
15. Be kita ko, pareiškėjas teismo posėdžio metu ginčijo, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. L. U. teigė, kad tiek pirmo, tiek antro epizodų metu nebuvo padaryta žalos, kadangi buvo „nulinės“ deklaracijos ir jokių mokesčių nebuvo priskaičiuota.
16. Teismų praktikoje lengvinanti aplinkybė – savo noru atlygino nuostolius (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru nukentėjusiajam atlygino visą žalą iki skundo dėl priimto nutarimo ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo. Šiuo atveju apskritai jokia žala nebuvo padaryta ir nebuvo atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, L. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.(ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nenustatyta pagrįstai.
17. Teismo posėdžio metu L. U. nurodė, kad jis nepadarė nusižengimo pakartotinai, pakartotinumas šiuo atveju yra formalus, kadangi įspėjimas jam buvo skirtas dėl UAB „S“, o šiuo atveju pripažinus, kad dėl UAB „S“ nėra jo kaltės, negali būti pripažintas ir pakartotinumas.
18. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų pakartotinumas yra tada, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. tokiu atveju laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad L. U. 2022 m. kovo 4 d. baustas pagal 187 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam įspėjimą (b. l. 17). Teismas sprendžia, kad L. U. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius. Teismas pažymi, kad nagrinėjamą nusižengimą tyrusi institucija pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad L. U. padarė administracinį nusižengimą, taigi esant neteisėtų veiksmų pakartotinumui, aplinkybė, jog pareiškėjas pažeidimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, įvykdė dėl UAB „S“, nors šioje byloje pripažinta, kad dėl UAB „S“ nėra pareiškėjo kaltės, įtakos neturi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
L. U. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės V. Š. 2022 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-1869-2022 pakeisti: iš nutarimo nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad 2022 m. rugsėjo 28 d. 16.42 val. L. U., būdamas UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatas - neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2022 m. rugpjūčio mėn., kuri turėjo būti pateikta iki 2022 m. rugsėjo 15 d.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.