- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 1-328-564/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00465-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė susipažinusi su prokurorės pareiškimu bei ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. vengė pareigos išlaikyti vaiką, t.y. nevykdė 2010-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš A. A. nuo 2010-02-04 priteistas išlaikymas dukrai L. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur (200 Lt) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymą naudojant uzufrukto teise L. (J.) C., ir laikotarpiu nuo 2010-02-04 iki 2011-08-03, nuo 2011-12-08 iki 2012-06-17 bei nuo 2013-06-14 iki 2015-04-20, būdamas darbingas Lietuvos Respublikoje niekur pagal darbo sutartį nedirbo, darbo neieškojo, darbo biržoje registruotas nebuvo, tokiu būdu visiškai nemokėdamas teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui šiuo laikotarpiu vengė pareigos išlaikyti savo vaiką dėl ko 2015-04-17 susidarė 3858,05 Eur įsiskolinimas.
A. A. kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 164 str., pripažino iš dalies (b.l.155-156). Paaiškino, kad su L. J. 200-02-23 susilaukė dukros L.s, o 2002 metais išsiskyrė. Po išsiskyrimo L. J. pinigų dukrai išlaikyti nemokėjo, kadangi jis rūpinosi dukra, pirko jai daiktus, o pinigų L. J. neprašydavo. 2010 metais gavo šaukimą į teismą, kaip mano, dėl dukros išlaikymo, tačiau į teismą nenuvyko. Po 2 mėnesių gavo raštą iš antstolio. Suprato, kad jam yra priteista mokėti lėšas dukrai išlaikyti. Nuvykęs pas L. J. sutarė, kad jis duos leidimą išvykti dukrai kartu su L. J. į Vokietiją, jei ji nebereikalaus per antstolius vaiko išlaikymo lėšų. Dukra L. su motina L. J. pagyvena mėnesį Vokietijoje, po to dviems mėnesiams grįžta į Lietuvą. Jis nuo 2010 metų dukrai L. asmeniškai duodavo vidutiniškai po 500 Lt per mėnesį. Nuo 1996 m. jis veisia arklius, jo vidutinės mėnesinės pajamos yra 3500 Lt ( b.l. 147-148, 150). Papildomai parodė, kad dukra su L. (J.) C. į Lietuvą grįžta apie 3 kartus per metus, o joms grįžus, jis dukrai į rankas duoda apie 300-400 Eur, taigi vidutiniškai jis dukrai duoda po 350 Lt (atitinka 101,36 Eur) į mėnesį ( b.l. 155-156).
A. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., taip pat įrodo byloje esantys rašytinai įrodymai.
2014-03-24 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog Fondas, gavęs L. (J.) C. kreipimąsi, 2010-05-25 nusprendė L. J. nuo 2010-05-19 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt (atitinka 56,47 Eur) dydžio išmoką. Fondo administracija prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skolininko A. A. vengimo mokėti vaiko išlaikymo lėšas (b.l. 5-7).
Liudytoja L. (J.) C. 2015-02-03 apklausta kaip liudytoja Vokietijos teisėsaugos institucijų pareigūnų vykdant teisinės pagalbos prašymą, parodė, kad kadangi negavo lėšų vaiko išlaikymui, kreipėsi į antstolius, kuris jai padėjo užpildyti prašymą vaikų išlaikymo fondui. A. A. kartais duodavo L. 10 ar 20 litų, kartais padovanodavo megztinį ar kitų rūbų. Kadangi ji dukros išlaikymui pinigus gavo iš vaikų išlaikymo fondo, todėl į A. A. nesikreipė (b.l. 39-48).
Šalies argumentai
L. (J.) C., 2015-04-03 apklausiama Marijampolės apskrities VPK, parodė, kad 2002-2003 metais, išsiskyrus su A. A., pastarasis dukros išlaikyti nepadėjo, todėl 2010 metais kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo iš A. A.. A. A. teismo posėdžio metu žadėjo mokėti lėšas dukrai išlaikyti, tačiau teismo sprendimo jis nevykdė ir lėšų nemokėjo. Todėl ji kreipėsi į antstolį. 2012 m. birželio mėnesį ji su dukra L. J. išvyko gyventi į Vokietiją. Jokio leidimo išvykti ji A. A. neprašė ir nežadėjo, jog nebereikalaus jį mokėti lėšas dukros išlaikymui, jei jis leis dukrai išvykti. Iki išvykstant su dukra į Vokietiją, t.y. iki 2012 m. birželio mėnesio, A. A. dukrai duodavo 10-20 litų, nupirkdavo rūbelių, kartais eidavo su ja pavalgyti. Po 2012 m. birželio mėnesio, A. A., dukrai atostogų metu grįžus į Lietuvą, yra davęs 500 litų, 100 litų, 200 eurų. Šie pinigai būdavo panaudojami dukros kelionių išlaidoms į Lietuvą iš Vokietijos ir atgal. Tačiau teismo sprendimo A. A. nevykdė, teismo nustatytų pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo.
Liudytoja L. J. 2015-02-03 apklausta kaip liudytoja Vokietijos teisėsaugos institucijų pareigūnų vykdant teisinės pagalbos prašymą parodė, kad nuo 2010 metų iki 2012 metų tėvas A. A. jai nupirkdavo žaislų ar ką nors apsirengti, kartais duodavo kišenpinigių- 20 litų, o kartais ir 100 litų. 2012 metais su motina išvykus į Vokietiją, tėvas duoda jai pinigų- kišenpinigių, kai ji lankosi pas tėvą per atostogas. Ji yra gavusi sumas tarp 100 eurų ir 200 eurų. Iš viso iš tėvo yra gavusi apie 800- 1000 eurų. Iš šių pinigų ji sumokėjo už autobuso bilietą, kai važiavo pas tėvą į Lietuvą, taip pat iš šių pinigų mokėjo savo pažįstamiems už benziną, kai jie paimdavo nuvežti į Lietuvą (b.l. 65-74).
2010-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. A. materialinį išlaikymą dukrai L. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 200 Lt kas mėnuo iki jos pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2010-02-04). Išlaikymą uzufrukto teise valdo (naudoja) nepilnametės dukros poreikiams tenkinti L. J. (b.l. 93-94).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos duomenimis (2015-03-20 Nr. (27.4-30-3)-RD-829), A. A. nebuvo (nėra) įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą, nebuvo (nėra) įsigijęs verslo liudijimo, nebuvo (nėra) įsteigęs juridinio asmens (b.l. 99).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos pateiktoje informacijoje (2014-04-15, Nr. (14.58) I-3519) nurodyta, jog duomenų apie A. A. draudžiamąsias pajamas nėra ( b.l. 101-102 ).
Lietuvos darbo biržos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenimis (2014-07-17 Nr. SD-1978), A. A. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2011-08-04 iki 2011-12-07 (A. A. nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą ir neteko bedarbio statuso) bei nuo 2012-06-18 iki 2013-06-13 (darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu) (b.l. 106).
2015-04-17 antstolės Astos Lukšienės kontoros pateikta informacija, jog A. A. nemokant lėšų dukters išlaikymui, susidaręs įsiskolinimas 558,10 Eur L. J. ir 3299,95 Eur- vaikų išlaikymo fondui (b.l. 110 ).
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, A. A. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nes nustatyta, kad jis, laikotarpiais nuo 2010-02-04 iki 2011-08-03, nuo 2011-12-08 iki 2012-06-17 bei nuo 2013-06-14 iki 2015-04-20 būdamas darbingas Lietuvos Respublikoje niekur pagal darbo sutartį nedirbo, darbo neieškojo, darbo biržoje registruotas nebuvo, tokiu būdu visiškai nemokėdamas teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui šiuo laikotarpiu vengė pareigos išlaikyti savo vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b.l.157).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai), atsakomybę lengvinančios bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina prokurorės siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmė.
A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., ir už paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirtis kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.