Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. birželio 27 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,97 promilių) buitinio konflikto metu su savo sugyventine A. P. ranka sudavė jai vieną smūgį į veido sritį bei vieną smūgį į pakaušį, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną jis su sugyventine grįžo iš kaimo namo, buvo neblaivus, nes kaime kelias dienas šventė Jonines. Tada dar buvo išėjęs vienas iš namų, irgi vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžęs namo jis iš karto nuėjo miegoti, su A. P. net nekalbėjo. Pabudo, kai atvyko policijos pareigūnai ir jį pažadino. Jis nukentėjusiosios nemušė, mano, kad ji jį apkalbėjo, kadangi dar kaime jie buvo susipykę ir ji buvo jam pasakiusi, kad jam atkeršys. Jis negali pasakyti, ar ant nukentėjusiosios veido buvo kokių patinimų.

Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. birželio 27 d. buvo kartu su R. B. namuose, kaltinamasis buvo išgėręs, bet jam dar trūko ir jis išėjo iš namų. Po kiek laiko jis grįžo, matėsi, kad yra girtesnis. Jiems sėdint ant sofos, kaltinamasis pasakė, kad ji pasislinktų, nes jis nori eiti miegoti. Jai pasakius, kad eitų miegoti ant grindų, R. B. supyko ir trenkė jai į veidą. Kadangi jis sėdėjo jai už nugaros atsirėmęs į lovos kampą, ji tiksliai pasakyti kaip jai sudavė, negali, tačiau buvo vienas smūgis į lūpą ir pakaušį. Ji niekur po smūgio neatsitrenkė, nes priešais ją nieko nebuvo. Tuomet ji supyko ir iškvietė policiją. Po smūgio ji jautė skausmą, jai buvo prakirsta lūpa iš vidinės pusės. Į medikus nesikreipė. Mano, jog nustatytas girtumas turėjo įtakos ir teigia, jog jei jos sugyventinis nebūtų girtas-tai šimtu procentų nebūtų taip pasielgęs.

Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra kaltinamojo draugas maždaug 10 metų. Nukentėjusiąją žino, nes ji kartu su R. B. kartu gyveno. Apie patį įvykį nieko nežino, nes jame nedalyvavo. Paleistas iš areštinės R. B. jam paskambino ir po to atvažiavo į jo namus. Ką tiksliai pasakojo apie įvykį kaltinamasis, gerai nepamena, sakė, kad susimušė su A. P., atvažiavo policija ir jį išsivežė. Jis daugiau nebesidomėjo. R. B. jis pažįsta kaip ramų žmogų, kad jis muštųsi nėra matęs.

Liudytojas M. J. (M. J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. J. parodė, kad 2019 m. birželio 27 d., dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju T. Š. (T. Š.), iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų apie 18.20 val. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją. Atvykus aukščiau minėtu adresu, juos pasitiko A. P., kuri paaiškino, kad konflikto metu su sugyventiniu R. B., šiam įpykus, iš rankos sudavė jai vieną smūgį į veido sritį ir vieną smūgį į pakaušį, dėl ko ši pajuto fizinį skausmą bei pageidavo rašyti pareiškimą. Ties lūpomis pas A. P. matėsi paraudimas. Kitų smurto žymių ant nukentėjusios A. P. nesimatė. Ji atrodė susijaudinusi. Aiškinantis įvykio aplinkybes R. B. buvo ramus, neagresyvus bei prisipažino, kad įpykęs du kartus sudavė savo sugyventinei A. P. į veido ir galvos sritį. R. B. tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK tarnybines patalpas (b. l. 22). Teisiamojo posėdžio metu M. J. dar kartą patvirtino, kad ant nukentėjusiosios veido buvo žymės. Nurodė, jog yra nufilmuota apie 30 sekundžių kaip atrodė nukentėjusioji. M. J. teigė, kad smurtas buvo, nes kaltinamasis pats prisipažino. Nurodė, kad kaltinamasis viską aiškiai suvokė, jis sėdėjo ant lovos, prisipažino, kad konflikto metu sugyventinei sudavė du kartus, tuo metu M. J. nekilo abejonių dėl to, kad buvo smurtas.

Liudytojas T. Š. (T. Š.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrame policijos komisariate. Kiek pamena, buvo kvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio aplinkybių nelabai pamena. Į įvykio vietą atvyko su kolega M. J.. Paaiškino, kad jiems atvykus į įvykio vietą jiems nekilo abejonių, kad tai klaidingas iškvietimas. Kiek pamena, įtariamasis buvo neblaivus, prisipažino, kad smurtavo prieš sugyventinę ir nukentėjusioji pati rodė sužalojimus, jis patvirtino, kad kaltinamasis pats prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajai.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 18.17 val. buvo gautas pranešimas, kad neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją (b. l. 4).

2019 m. birželio 27 d. M. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 18.20 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją. Įvykio vietoje juos pasitiko A. P., kuri paaiškino, kad konflikto metu jos sugyventinis R. B. įpykęs iš rankos du kartus trenkė į galvos sritį, nuo ko ši pajuto fizinį skausmą. Akivaizdžių smurto žymių ant galimai nukentėjusiosios A. P. nesimatė. Aiškinantis įvykio aplinkybes R. B. buvo ramus, neagresyvus bei prisipažino, kad įpykęs du kartus sudavė savo sugyventinei į veido ir galvos sritį (b. l. 10).

2019 m. rugpjūčio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro atsiųsto garso įrašo apžiūra. Apžiūros atlikimo eigoje tarnybiniame kompiuteryje Windows media player programos pagalba apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro atsiųstas garso įrašas pavadinimu 2019_06_27_18-14-59_25.10. Nustatyta, kad į bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi A. P. nurodė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis, ištinusi lūpa (b. l. 14-15).

2019 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo, pavadinimu 20190627 183302, apžiūra. Tarnybiniame kompiuteryje Windows media player programos pagalba apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje filmuotas vaizdo įrašas pavadinimu 20190627_183302. Nustatyta, kad vaizdo įraše matoma moteris virtuvės fone. Ant jos veido ties lūpomis virš viršutinės ir po apatine lūpa matosi paraudimai. Matosi, kaip moteris rodo pareigūnams į lūpą ir pakaušį, sako, kad skauda galvą, nurodo, kad jis ranka jai trenkė du kartus: į lūpas ir pakaušį (b. l. 17-20).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2019 m. birželio 27 d. 18.52 val. R. B. buvo nustatytas 2.97 promilių girtumas (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis viso proceso metu neigė, jog jis kaltinime nurodytu laiku naudojo smurtą savo sugyventinės A. P. atžvilgiu, teigdamas, jog ji jam tokiu būdu kerštauja, nes tuo metu buvo susipykę. Jo teigimu, tą dieną jis buvo išgėręs, grįžęs namo jis iš karto nuėjo miegoti, su nukentėjusiąja net nesikalbėjo (b. l. 33-34, 35). Tuo tarpu nukentėjusioji tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 5-6) laikėsi pozicijos, jog 2019 m. birželio 27 d. apie 18 val. grįžęs neblaivus kaltinamasis supykęs, kad ji neleido jam atsigulti į lovą, sudavė jai ranka į galvą (į lūpas ir pakaušį). Taigi, šioje byloje pagrindiniai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybę, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai, kurie tarpusavyje yra visiškai priešingi. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini. Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus galima teigti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo nuoseklūs viso proceso metu, tačiau A. P. apklausiama teisme teigė, kad R. B. jai sudavė vieną smūgį į veido sritį, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad smūgiai buvo du, vienas iš jų buvo į veido sritį, kitas – į pakaušį. Tačiau teismo vertinimu toks parodymų neatitikimas nereiškia, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu melavo. Nagrinėjamas įvykis įvyko prieš pusmetį, normalu, kad nukentėjusioji tam tikras aplinkybes galėjo ir painioti arba pamiršti, juolab, kad teisiamajame posėdyje ji tiksliai nurodė, kad smūgiai buvo suduoti į lūpą bei pakaušį, o kaip pati tvirtino, nukentėjusiajam sėdint už jos ji tiksliai smūgio sudavimo momento ir nematė. Be to, kitaip nei kaltinamojo parodymus, A. P. parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojais byloje apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Liudytojas M. J. parodė, kad jiems atvykus A. P. paaiškino, kad konflikto metu R. B. jai sudavė vieną kartą į veido sritį, kitą kartą į pakaušį, ant nukentėjusiosios lūpų matėsi paraudimas, pati nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tuo tarpu R. B. buvo neblaivus, tačiau ramus ir neagresyvus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis įvykio vietoje pripažino, kad įpykęs du kartus sudavė savo sugyventinei į veido ir galvos sritį (ši aplinkybė užfiksuota ir pareigūno tarnybiniame pranešime). Analogiškos aplinkybes patvirtino ir kitas policijos pareigūnas T. Š.. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai kaltinamojo interesams, nėra. Policijos pareigūnai M. J. ir T. Š. įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, tiek M. J., tiek T. Š. apklausti teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, kaltinamasis nepateikė, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nėra. Be to, iš įvykio vietoje policijos pareigūnų daryto vaizdo įrašo nuotraukų (b. l. 20) matyti, kad nukentėjusiosios lūpos patinusios ir paraudusios, kas šios bylos kontekste irgi patvirtina smurtavimo faktą. Teisiamajame posėdyje liudytoju taip pat buvo apklaustas kaltinamojo draugas R. Š.. Nors jis tiesiogiai ir nedalyvavo įvykyje ir aplinkybes žino tik iš kaltinamojo, tačiau jis buvo pirmas asmuo, su kuriuo kaltinamasis bendravo paleistas iš areštinės. Liudytojo teigimu, R. B. apie įvykį daug nekalbėjo, tačiau minėjo, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes susimušė su A. P.. Taigi, kaltinamasis prisipažino smurtavęs prieš sugyventinę ne tik iš karto po įvykio policijos pareigūnams, bet ir sekančią dieną pasakodamas apie įvykį savo draugui. Todėl šių aptartų įrodymų visuma leidžia teismui pagrįstai tikėti nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo parodymais ir būtent jais vadovautis priimant sprendimą byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis R. B. 2019 m. birželio 27 d. apie 18 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilės neblaivumas), suduodamas du smūgius į veidą ir pakaušį sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei A. P. (BK 248 straipsnio 2 dalis) ir tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingas, tačiau niekur nedirba (b. l. 46), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 48), neteistas (b. l. 52), baustas administracine tvarka (b. l. 49-51), 2013 m. sausio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ( b.l. 52).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus– įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 9 mėnesių jo terminą ir tokius BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) būti namuose nuo nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) draudimą įgyti, turėti, vartoti ar laikyti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 27 d. 18.45 val. iki 2019 m. birželio 28 d. 14.08 val. (1 para), vieną parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 23-24).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti keistinas gyvenamosios vietos adresas, nurodant adresą: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji patvirtino, jog su kaltinamuoju gyvena kartu šiuo adresu, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos naikintinas kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti įpareigojimas-nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. P..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

R. B. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, anksčiau jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis voke, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 ir 3 punkte numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti įsigyti, turėti, vartoti ar laikyti psichiką veikiančias medžiagas.

R. B. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti įpareigojimą – nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. P. – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pakeitus gyvenamosios vietos adresą: (duomenys neskelbtini), o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti R. B. į bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 27 d. 18.45 val. iki 2019 m. birželio 28 d. 14.08 val. (1 parą), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.