Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmė atlikta (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. K. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog teisę vairuoti kelių transporto priemones buvo praradęs (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., jis (duomenys neskelbtini) m. išsilaikė iš naujo teises, įsidarbino (duomenys neskelbtini). Prieš 2 dienas įsigijo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) vakare namuose išgėrė mažiau nei pusę butelio apie 40 laipsnių stiprumo viskio, vėliau išgėrė pora stiklinių sidro. Naktį (duomenys neskelbtini) G. K. paprašė ją pavežti iki (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis sutiko, automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ , valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir atgal į savo namus. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš galo privažiavo policijos automobilis, pareigūnai jį sustabdė, įjungę švyturėlius, alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo blaivumą. Pirmo tikrinimo metu jam nustatė 2,33 promilių neblaivumą, antro tikrinimo metu – 1,95 promilių neblaivumą. Su tikrinimo rezultatais sutiko, dėl savo veiksmų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. K. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – ir) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K. Vairuotojui pirmu tikrinimu nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 1,95 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), gatvės dešiniajame kelkraštyje priekiu link miesto centro stovi (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti (duomenys neskelbtini) V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. V. K. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš valandą, neblaivumas patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 2,33 promoilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais V. K. sutiko.

Registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys patvirtina, jog automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas nuo (duomenys neskelbtini) yra V. K.

Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo 860 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) R. I. parodė, jog (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) D. B. Po (duomenys neskelbtini) val., važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo gatvėje stovintį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriame sėdėjo iš darbinės patirties žinomi asmenys – vairuotojo vietoje sėdėjo V. K., priekinėje keleivio vietoje - G. K., automobilio variklis buvo užgesintas. Sustoję prie automobilio, pasiteiravo, ar viskas gerai, asmenys patikino, kad viskas gerai. Iš V. K. ir G. K. elgesio, nerišlios kalbos matėsi, kad jie neblaivūs. Policijos pareigūnai nuvažiavo, o maždaug po 10-15 min., važiuodami (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog V. K. automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ taip pat važiuoja (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Atpažinę V. K. automobilį, jį pasivijo ir įjungę tarnybinio automobilio garsinį signalą ir švyturėlius sustabdė patikrinimui. D. B. patikrino vairuotojo V. K. dokumentus ir alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumą. V. K. pripažino vartojęs alkoholio, su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis sutiko. Sustabdyto automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo G. K.

(Duomenys neskelbtini) R. U. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paskiriant turto saugotoju V. K. V. K. pasirašytinai buvo įteiktas leidimas pasiimti automobilį, tačiau jis automobilį atsiimti atsisakė.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis V. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis V. K. sutiko ir su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Už analogišką nusikaltimą jis jau buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu. V. K. teistas 6 kartus, paskutinį kartą Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą (už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje), baudą sumokėjo, dirba (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad kaltinamasis įrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose, nėra, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamajam V. K. buvo nustatytas vidutinis neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu – 2,33 promilių, antrojo tikrinimo metu – 1,95 promilių). Pažymėtina, kad, kaip nurodo pats kaltinamasis, jis ir anksčiau yra praradęs teisę vairuoti kelių transporto priemones dėl vairavimo neblaiviam. Tai jį charakterizuoja kaip tikrai nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, akivaizdžiai linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, jog V. K. daromos teisei priešingos veikos, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, yra sistemingos, iš ankstesnių nubaudimų tinkamų išvadų nepadarė. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo V. K. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam V. K. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas artimas maksimaliam – 75 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam V. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis V. K. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė, neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog V. K. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, nes jis vairavo padidinto pavojaus šaltinį mieste, tamsiu paros metu bei veždamas kitą asmenį, ir būdamas atsakingas už šio, automobilyje esančio asmens – (duomenys neskelbtini), sveikatą ir gyvybę. Be to, rizikavo kitų asmenų, dalyvaujančių viešajame eisme, sveikata ir gyvybe. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs V. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tai, kad jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, į jo, kaip vairuotojo, nedrausmingą ir neatsakingą požiūrį, tai, kad jis ir anksčiau buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau iš to nė kiek nepasimokė, vėl padarė analogišką nusikaltimą, sprendžia, jog tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – 4 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo dienos – (duomenys neskelbtini).

BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimą V. K. padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Jo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Kartu su automobiliu perduodamas ir konfiskuotinas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir kitų klausimų

(Duomenys neskelbtini) R. U. (duomenys neskelbtini) nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis V. K. Jam pasirašytinai buvo įteiktas leidimas pasiimti automobilį, tačiau jis automobilį atsiimti atsisakė. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn ((duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos, pradėjus bausmės vykdymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu septyniasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą penkiasdešimčiai parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam ketverius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos – (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis konfiskuoti V. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) R. U. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir perduoti kartu su konfiskuotinu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti V. K.