Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1142-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
2A-1142-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01702-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Kraustina“
Ieškovas
UAB „Valpirus“
Kategorijos
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1142-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01702-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 50.5.; 4.2.
NVILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UTARTIS2013 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kraustina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Valpirus“, ieškinį atsakovui UAB ,,Kraustina“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Valpirus“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 500,70 Lt skolos, 250,50 Lt delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 5 d. tarp šalių buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2006/5 (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas išnuomojo patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį nustatytais terminais ir tvarka. 2010 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas nutraukė nuomos sutartį ir turėjo ieškovui perduoti sutvarkytas patalpas, tačiau neperdavė tinkamai sutvarkytų patalpų, kuo pažeidė nuomos sutarties 4.2.4 p. reikalavimus. Ieškovas 2010 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovas atsisakė sutvarkyti patalpas, todėl ieškovas nusamdė darbuotojus ir remontą atliko savo lėšomis. Atsakovas turi padengti remonto išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors ieškovas teigia, kad 2010 m. lapkričio 29 d. atsakovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovas atsisakė sutvarkyti patalpas, tačiau atsakovas tokios pretenzijos negavo, su atsakovu nebuvo suderinta darbų sąmata, 2010 m. lapkričio 29 d. buvo išrašyta dar viena sąskaita faktūrą už nežinomas paslaugas ir medžiagas, kurių atsakovas neužsakinėjo. Ieškovas pateikė pretenziją atsakovui tik po 2 mėnesių po atsakovo išsikraustymo iš ginčo patalpų. Atsakovas ieškovui grąžino patalpas tokios pačios būklės, kokios jos buvo perdavimo metu, ieškovas bando nepagrįstai pasipelnyti. Atsakovas per 4 metų nuomos laikotarpį savo lėšomis pagerino patalpas: įrengė apsaugos priemones - durų spynas, kompiuterinių ir telefono tinklų išvedžiojimus į darbo vietas, sumontavo langų žaliuzes, elektros instaliacijos darbus, tokių darbų vertė gerokai viršija ieškovo ieškinio sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 751,20 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 751,20 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. vasario 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 277,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; priteisė iš atsakovo 11,58 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal nuomos sutarties 4.2.4 punktą, atsakovas privalėjo nutraukus sutartį prieš terminą grąžinti nuomojamas patalpas tinkamos būklės, o būtent (atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą) tuščias ir išvalytas, šalims pasirašant patalpų perdavimo - priėmimo aktą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė neabejotinų įrodymų, jog jis patalpas perdavė tinkamos būklės, t.y. tokios, kokios įsipareigojo perduoti nuomos sutartimi, ieškovas įrodė, kad patalpų durys po išsikraustymo buvo susmaigstytos, sienos prikalinėtos vinių, ant kurių buvo tvirtinami plakatai ir kitos reklaminės priemonės, nuo kondicionieriaus tvirtinimo ir ventiliacijos angų buvo likę neužtaisyti kanalai. Teismo nuomone, tokia būklė negali būti traktuojama kaip natūralus nusidėvėjimas. Atsakovas nepareikalavo po išsikėlimo iš ginčo patalpų iš ieškovo, kad būtų pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas, t.y. nebendradarbiavo su ieškovu.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos neįrodo nei žalos, nei jos dydžio, be to, nėra aiški šių nuotraukų darymo data. Ieškovo į bylą pristatytos PVM sąskaitos – faktūros išrašytos dar iki atsakovo išsikėlimo iš patalpų, t.y. iki 2010 m. spalio 1 d. Nors ieškovas nurodė pirkęs statybinių medžiagų patalpų remontui už 150,70 Lt, tačiau į bylą pristatė PVM sąskaitų – faktūrų 230,98 Lt sumai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kiek kainavo patalpų remonto darbai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas neneigė, kad nuotraukose yra užfiksuotos patalpos, kurias jis nuomojosi iš ieškovo. Taip pat neneigė, kad tokios būklės patalpas paliko išsikeldamas iš jų. Ieškovas, vykdydamas savo veiklą, nuolatos įsigyja statybinių medžiagų, reikalingų patalpų kosmetiniam remontui. Ieškovas veiktų prieš savo interesus, jeigu nuomos sutarčiai pasibaigus ir nuomininkams išsikėlus iš patalpų, lauktų galutinio sprendimo ginče dėl netinkamai sutvarkytų patalpų perdavimo. Ieškovas žodžiu derino su atsakovu patalpų remonto sąlygas ir kol atsakovas naudojosi patalpomis, žadėjo jas suremontuoti, tačiau išsikraustęs iš patalpų, savo įsipareigojimų neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje sprendimo dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, - savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų ir analizuoti tokių, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad šalys 2006 m. balandžio 5 d. pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2006/5, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Nuomos sutarties 4.2.2. punktu atsakovas įsipareigojo savo lėšomis, prieš tai raštu suderinęs su nuomotoju, atlikti būtinus nuomojamų patalpų einamojo remonto darbus, jei nuomojamų patalpų būklė pablogėjo dėl nuomininko kaltės. Nuomos sutarties 4.2.4. punktu atsakovas įsipareigojo pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba ją nutraukus prieš terminą, grąžinti nuomojamas patalpas tinkamos būklės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, tuščias ir išvalytas, šalims pasirašant patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Pagal nuomos sutarties 5.5. punktą, atsakovas privalo atlyginti ieškovo turtui padarytą žalą, atsiradusią dėl atsakovo kaltės. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovas netinkamai eksploatavo nuomojamas patalpas. Ieškovo teigimu, atsakovas 2010 m. rugpjūčio 17 d. nuomos sutartį nutraukė, dėl pastarojo kaltės atsiradusių patalpų sienų ir durų defektų neištaisė, tuo pažeidė nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad nėra pagrindo minėtam procesiniam sprendimui pakeisti arba panaikinti. Teismas, tinkamai aiškino, taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso įstatymo nuostatas ir teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuomininko atsakomybę už nuomojamo daikto pabloginimą ir dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, kuriais atsakovas kvestionuoja teismo sprendimą neteisingu įrodymų vertinimu. Įvertinus byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, visetą, vadovaujantis logikos dėsniais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), spręstina, kad ieškovas įrodė faktines bylos aplinkybes, jog atsakovas neįvykdė šalių nuomos sutartyje ir CK 6.499 straipsniuose nustatytų nuomininko pareigų, t. y. negrąžino daikto tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, atsiradusį dėl patalpų naudojimo pagal nuomos sutartyje sulygtą paskirtį. Nors šalys nepateikė į bylą patalpų perdavimo - priėmimo akto, kurį būtų pasirašę abiejų šalių atstovai ir iš kurio būtų aišku, kokios būklės patalpos buvo perduotos nuomininkui, tačiau įvertinus aplinkybę, kad atsakovas visą nuomos laikotarpį naudojosi patalpomis pagal tiesioginę paskirtį ieškovui nereikšdamas jokių pretenzijų dėl jų būklės, darytina išvada, kad ginčo patalpos atitiko jų paskirtį ir neturėjo ieškovo nurodomų trūkumų. Byloje nepaneigti ieškovo paaiškinimai, kad nutraukus nuomos sutartį, ieškovas grąžinamų patalpų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė, nes atsakovo perduodamos patalpos buvo netinkamos būklės ir nesutvarkytos, kaip to reikalauja nuomos sutarties 4.2.4. punktas. 2010 m. lapkričio 30 d. ieškovo pretenzijos turinys tvirtina, jog ieškovas pareikalavo atsakovo apmokėti patalpų remonto išlaidas apmokėti nurodydamas, kad atsakovas, išsikeldamas iš patalpų, nepašalino sienų ir durų defektų, neužtaisė kondicionieriaus pajungimo angos (b.l. 38). Byloje esančios patalpų nuotraukos įrodo 2010 m. lapkričio 30 d. pretenzijoje detalizuotų defektų pobūdį ir mastą, t.y. sienose išgręžtas skyles ir subadytas duris (b.l. 86-89). Iš 2010 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija LAI Nr. 5412 matyti, kad ieškovas patyrė 500,70 Lt išlaidų: 150,70 Lt - statybinėms medžiagoms, 350,00 Lt – remonto darbams (b.l. 27). Byloje nustatyta, jog lėšų panaudojimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su sugadinimų pašalinimu. Taigi, ieškovas įrodė, kad grąžintos patalpos dėl atsakovo kaltės neatitinka nuomos sutarties 4.2.4. punkto reikalavimų ir yra blogesnės būklės nei galėjo normaliai susidėvėti per nuomos terminą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis, CK 6.245-6.248 straipsniai). Ieškovas žalos dydį, t.y. nuostolius dėl ginčo patalpų tvarkymo pagrindė rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškinyje nurodytus nuostolius (CK 6.249 straipsnis). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti ne tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, tačiau ieškovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai atsakovo nebuvo nuginčyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus, o įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009). Vien proceso šalies nesutikimas su teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas konstatuoti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad ieškovo naudai iš atsakovo priteista 1 277,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 67,00 Lt žyminio mokesčio, 786,50 Lt procesinių dokumentų parengimo ir 423,50 Lt advokato pagalbos - atstovavimo teisme išlaidų. Byloje yra minėtas išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (b.l. 7, 8, 30, 36, 56, 69). Nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ parengė pareiškimą išduoti teismo įsakymą už 181,50 Lt (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijų) 8.6. punktas), ieškinį – už 363,00 Lt (Rekomendacijų 8.2. punktas), dubliką – už 242,00 Lt (Rekomendacijų 8.3. punktas). Ieškovo atstovas advokatas dalyvavo 3 teismo posėdžiuose. Įvertinus bylos sudėtingumą ir pritaikius Rekomendacijų maksimalius dydžius, kurių neviršija ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, laikytina, jog ieškovas turi teisę į 1 277,00 atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.

Remdamasis aukščiau išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes taikė materialinės teisės normas ir priimdamas sprendimą, CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą, nepažeidė. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius 1 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Vadovaujantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas nurodytais maksimaliais dydžiais, įvertinus ginčo pobūdį, teismų praktikos gausą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovui iš atsakovo priteistina 300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Kraustina“, įmonės kodas 125719976, 300,00 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB ,,Valpirus“, įmonės kodas 2010709710, naudai.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė Teisėjai Danutė Kutrienė Andžej Maciejevski