- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e1-1610-1034/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48261-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- M. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 12 MGL dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. Ž. 2022 m. gruodžio 25 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,80 prom. alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais M. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. apie 17.30 val. automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes gal kokias 3 savaites gėrė, turėjo labai daug problemų. (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojo prie šviesoforo, nes degė draudžiamas šviesoforo signalas. Išvažiuodamas neįsijungė automobilio šviesų, tik sustojęs pamatė, kad iš galo su švyturėliais privažiuoja policijos automobilis. Prie jo priėjo pareigūnė ir iš karto paklausė, ar jis išgėręs. Jis pasakė, kad gėrė alaus, tada patikrino jo blaivumą. Jis įpūtė nemažai. Dėl savo poelgio labai gailisi, vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Šiuo metu yra „užsikodavęs“, negeria, ieško darbo, nes reikia pradėti mokėti visas skolas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. apie 17.30 val. važiuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyr. tyrėja L. D., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, pamatė iš dešinės pusės stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo be šviesų. Šiam automobiliui tuo metu degė raudona šviesa. Jos įjungė švyturėlius ir per garsiakalbį pasakė, kad vairuotojas įsijungtų šviesas. Vairuotojas nereagavo, todėl jos privažiavo prie automobilio vairuotojo durelės ir jų vairuotojo durelės, L. D. nuleido vairuotojo langą. Tą patį, kiek pamena, padarė ir vairuotojas. L. D. jai pasakė, kad vairuotojas galimai yra girtas. Ji išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojo ir iš karto pajuto alkoholio kvapą. Vairuotojas kalbėjo nerišliai. Jai pareikalavus atiduoti automobilio raktelius, jis iš karto užgesino variklį ir atidavė. Ji paklausė, ar jis ką nors vartojo. Vairuotojas pasakė, kad gėrė alų. Ji jam davė pūsti ir pirmu pūtimu jis įpūtė 2,82 prom., o vėliau – 2,80 prom.
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2022 m. gruodžio 25 d. 17.37 val. M. Ž. nustatytas 2,82 promilių girtumas, tą pačią dieną 17.58 val. – 2,80 promilių girtumas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), šalia „Norfa“, (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptis – (duomenys neskelbtini) namų numeracija didėjančia tvarka. Automobilis yra antroje eismo juostoje. Automobilis yra su akivaizdžiais kėbulo defektais – įlenkimais ir nubrozdinimais. Automobilio salone matyti tušti alkoholinių gėrimų buteliai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1225_173330_018“, matosi, kad prie automobilio vairo sėdi M. Ž. Pareigūnės nesimato, girdisi tik jos balsas. Ji prašo paduoti automobilio raktelius ir klausia, kiek šiandien išgėrė. Vairuotojas sako, kad du bokalus alaus. Pareigūnė klausia, ar tikrai. Ekrano kairėje pusėje apačioje parašyta – 2022/12/25 17:33:14. Pareigūnė sako M. Ž., kad tuoj duos „prasipūsti“. Ji nueina į tarnybinį automobilį ir ieško alkotesterio. Atidarius antrą vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1225_173603_019“, matosi, kad M. Ž. sėdi prie savo automobilio vairo, vairuotojo durelių stiklas nuleistas. Priėjusi pareigūnė sako, kad tuoj duos „prasipūsti“ ir kad paruoštų savo vairuotojo pažymėjimą. M. Ž. sako, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. 17:36:24 val. pareigūnė M. Ž. duoda pūsti. Po to ji laukia rezultatų ir 17:37:13 val. sako: 2,82. Po to pareigūnė prašo M. Ž. išlipti iš automobilio, vedasi į tarnybinį automobilį ir sodina į sulaikymo kamerą. Ji sako, kad po 15 min. bus antras pūtimas. Atidarius trečią vaizdo įrašą, kuris pavadintas „2022_1225_175617_020“, matosi, kaip pareigūnė atidaro tarnybinio automobilio galines dureles ir M. Ž. sako, kad pūstų antrą kartą. M. Ž. sako, kad jau „pripūtė“, kiek galima pūsti. 17:56:51 val. M. Ž. duodama pūsti antrą kartą. Pareigūnė, klausia M. Ž., kur jis važiavo. Jis sako, kad iš kiemo į kiemą. Pareigūnė sako: 2,80.
VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „Audi A4“ vidutinė rinkos vertė – 3 020 Eur su PVM.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. apie 17.30 val. su savo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes gal kokias 3 savaites gėrė. (duomenys neskelbtini) prie šviesoforo sustojo, nes buvo raudona šviesa. Išvažiuodamas neįsijungė automobilio šviesų. Tik sustojęs pamatė, kad iš galo su švyturėliais privažiuoja policijos automobilis. Prie jo priėjo pareigūnė ir iš karto paklausė, ar jis išgėręs. Jis pasakė, kad gėrė alaus. Tada buvo patikrintas jo blaivumas. Jis įpūtė nemažai. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina alkotesterio rodmenys, apžiūros protokolai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. Ž. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. Ž. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami.
IV. Bausmės skyrimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. Ž. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokuroras siūlo kaltinamajam M. Ž. atidėti arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. Ž., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju M. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam M. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 5 d.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė M. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu nuspręsta iš M. Ž. konfiskuoti automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. Ž., ankstesniu nuosprendžiu jau yra konfiskuotas, šioje baudžiamojoje byloje iš kaltinamojo M. Ž. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 020 Eur.
Policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašai, saugomi IBPS, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti IBPS.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. Ž. 50 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. Ž. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. Ž. išieškoti automobilio Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 020 Eur (tris tūkstančius dvidešimt eurų) valstybės naudai.
Policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“) vaizdo įrašus, saugomus IBPS, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti IBPS.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.