- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-21-557-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK 220 str. 1 d. 30 MGL (3750 Lt) bauda, pagal BK 222 str. 1 d. 50 MGL (6250 Lt) bauda. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas 70 MGL (8750 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei kasininku nuo 2004-02-06 iki 2006-10-31 Klaipėdoje tyčia, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio l dalį, kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 4 dalį, kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio l dalį, kuri numato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, kuris numato, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas“, 4 punktą, kuris numato, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 16 punktą, kuris numato, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą taip, kad dalis ūkinių operacijų nebūtų atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje, o būtent:
1) nuo 2004-03-01 iki 2005-03-31 dvidešimt devynis kartus septyniems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėjo 12817,60 Lt darbo užmokesčio daugiau nei atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose (iš jų: 2004 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesiais M. G. 2541,52 Lt, 2004 m. balandžio - lapkričio mėnesiais M. Z. 3771,8 Lt, 2004 m. kovo - rugpjūčio mėnesiais M. M. 2164,38 Lt, 2004 m. rugpjūčio - 2005 m. kovo mėnesiais A. K. 426,54 Lt, 2004 m. rugpjūčio - 2005 m. kovo mėnesiais V. M. 3337,53 Lt, 2004 m. rugsėjo - gruodžio mėnesiais V. M. 325,23 Lt, 2004 m. kovo - birželio mėnesiais D. Č. 250,60 Lt), 2006 m. liepos - rugsėjo mėnesiais A. G. išmokėjo 3400 Lt darbo užmokesčio, tačiau šių ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie išmokėtą darbo užmokestį neperdavė buhalterijai ir tokiu būdu ši išmokėta darbo užmokesčio dalis nebuvo atvaizduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje,
2) nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus statybos darbus gautų 130000 Lt (iš jų: 2005 m. birželio - rugsėjo mėnesiais 42000 Lt iš A. Č. už jo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbus, 2006 m. gegužės mėnesį 10000 Lt iš R. M. už jo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatų statybos darbus, 2006 m. rugpjūčio - spalio mėnesiais 78000 Lt iš J. S. už jos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbus) priėmimo nepagrindė apskaitos dokumentais, duomenų apie atliktus darbus ir gautus pinigus neperdavė buhalterijai, ir tokiu būdu šios gautos lėšos, atlikti darbai nebuvo atvaizduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.
Dėl šių pažeidimų negalima nuo 2004-02-06 iki 2006-10-31 iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
A. K. nuteistas ir už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę V. M., įrašė į deklaraciją neteisingus duomenis apie pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:
1) būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, Klaipėdos mieste tyčia, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio l dalį, kuri numato, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais“, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią vyr. buhalterę V. M., siekdamas išvengti sumokėti 6300 Lt pelno mokesčio, susidariusio dėl buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotų 42000 Lt pajamų, gautų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. birželio - rugsėjo mėnesiais atliktus statybos darbus, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, t. y. nurodant 42000 Lt mažesnę bendro mokestinio laikotarpio veiklos rezultatų sumą ir 6300 Lt mažesnę mokėtiną į biudžetą apskaičiuoto pelno mokesčio sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2006-05-16 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną,
2) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)s“ atliktų statybos darbų už 10500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2005 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 10500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2005-07-22 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas,
3) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų už 10500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2005 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 10500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2005-08-23 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas,
4) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų už 10500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2005 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 10500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2005-09-23 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas,
5) siekdamas išvengti sumokėti 1890 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2005 m. rugsėjo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų už 10500 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2005 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 10500 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1890 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2005-10-24 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas,
6) siekdamas išvengti sumokėti 1800 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. gegužės mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų už 10000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2006 m. gegužės mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 10000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1800 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2006-07-05 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas,
7) siekdamas išvengti sumokėti 3240 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)" atliktų statybos darbų už 18000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2006 m. liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 18000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 32400 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2006-09-22 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas,
8) siekdamas išvengti sumokėti 5400 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų už 30000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2006 m. rugpjūčio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 30000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 5400 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2006-09-22 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas,
9) siekdamas išvengti sumokėti 3600 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. rugsėjo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų už 20000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2006 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 20000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 3600 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2006-10-24 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas,
10) siekdamas išvengti sumokėti 1800 Lt pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio dėl 2006 m. spalio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų už 10000 Lt, nurodė V. M. užpildyti ir pateikti Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui 2006 m. spalio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, t. y. nurodant 10000 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų sumą bei 1800 Lt mažesnę mokėtino į biudžetą PVM sumą, o vyr. buhalterei V. M. kompiuteriu užpildžius nurodytą deklaraciją bei ją 2006-11-20 elektroniniu būdu pateikus Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui, tokiu būdu pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas:
1. Teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 220 str. 1 d., kadangi jis nėra šios nusikalstamos veikos subjektu. LAT 2006-04-11 nutartyje Nr. 2K-213/2006 yra išaiškinęs, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Byloje yra nustatyta, kad deklaracijos buvo pateikinėjamos elektroniniu būdu. Apklaustos įmonės buhalterės patvirtino, kad deklaracijas elektroniniu būdu pildė jos pačios ir pačios pateikinėjo jas elektroniniu būdu, naudodamosis įmonės elektroniniu parašu, o jam deklaracijas susipažinimui pateikdavo tik po to, kai jos jau būdavo užpildytos ir pateiktos VMI. Buhalterės taip pat patvirtino, kad jis niekada nedavė jokių nurodymų, kokius duomenis įrašyti į deklaracijas, jis jų niekada nepasirašinėjo ir jam deklaracijos nebuvo teikiamos patikrinimui prieš pateikiant VMI. Tai reiškia, kad jis niekaip neįtakojo deklaracijų užpildymo ir pateikimo VMI, prieš pateikiant deklaracijas jis nežinojo jų turinio, pats jų nepasirašinėjo ir nepateikinėjo. Todėl nustačius, kad deklaracijose įrašyti neteisingi duomenys, atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris jas užpildė, pasirašė ir pateikė VMI. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tai padarė jis. Priešingai, byloje yra duomenys, kad deklaracijas užpildė, pasirašė elektroniniu parašu ir pateikė VMI įmonės buhalterės, prieš tai su juo nesuderinusios. Taigi jis nėra šio nusikaltimo subjektas, ir dėl šios nusikalstamos veikos jis turi būti išteisintas BPK 3 str. l d. l p. numatytu pagrindu.
2. Teismas, pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai rėmėsi specialisto išvadomis kaip tinkamais, išsamiais ir teisingais įrodymais, dėl ko nepagrįstai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė nesumokėtų bet mokėtinų mokesčių sumas. Tuo tarpu specialisto išvados yra ydingos, netikslios, jose neteisingai paskaičiuotos atlyginimų mokėjimų sumos ir neva nuslėpti mokesčiai. Specialistė, remdamasi liudytojų parodymais ir oficialiais atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, 2006-08-10 specialisto išvadoje paskaičiavo, jog 7 darbuotojams 29 atvejais buvo išmokėta 12817,60 Lt darbo užmokesčio, dėl ko atlyginimų žiniaraščiuose neatvaizduota 14730,37 Lt priskaičiuoto atlyginimo. Teisme apklausiama specialistė paaiškino (kas yra visuotinai žinoma ir taip), kad išmokėtinas atlyginimas yra priskaičiuotas atlyginimas atėmus gyventojų pajamų mokestį. Iš specialistės priskaičiuoto atlyginimo atėmę specialistės nustatytą išmokėtą atlyginimą gausime, kad nuo neatvaizduoto ir daugiau išmokėto atlyginimo nebuvo sumokėta gyventojų pajamų mokesčio 1912,77 Lt, tuo tarpu specialistė savo išvadoje nurodo, jog nesumokėtas pajamų mokestis sudaro 5357,22 Lt. Lygiai tokie pat netikslumai yra ir 2007-06-21 specialisto išvadoje. Minėtoje išvadoje specialistė nurodo, kad A. G. buvo išmokėta 3400 Lt atlyginimo ir dėl to atlyginimo žiniaraštyje nebuvo atvaizduota 4858 Lt priskaičiuoto atlyginimo, dėl ko nebuvo sumokėta 1311,66 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau vėlgi matematiškai paskaičiavę skirtumą tarp specialistės nustatyto A. G. priskaičiuoto atlyginimo ir faktiškai jam išmokėto gaunasi visiškai ne tokia, kaip nurodė specialistė, gyventojų pajamų mokesčio suma - 1458 Lt. Tai akivaizdžiai kelia abejonių specialisto išvados pagrįstumu, teisingumu ir pačios specialistės kompetencija. Todėl šios specialisto išvados negali būti laikomos neginčijamais jo nusikalstamos veikos įrodymais, ir teismas jomis rėmėsi nepagrįstai. Jo gynėjas byloje prašė skirti ekspertizę, nurodydamas, kodėl specialisto išvados yra abejotinos, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, nors iškilus tokioms abejonėms jis ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo skirti ekspertizę savo iniciatyva.
3. CK 6.648 str. numato galimybę rangos darbus atlikti ir iš užsakovo medžiagos. Atliekant rangos darbus iš užsakovo medžiagos, rangos darbams atlikti perduotos medžiagos išlieka užsakovo nuosavybe, ir į rangovo buhalterinę apskaitą neįtraukiamos. Lygiai taip pat į rangovo buhalterinę apskaitą neįtraukiamos ir piniginės lėšos, kurias užsakovas suteikė rangovui užsakovo nuosavybėn, jo vardu ir interesais įgyti statybinių medžiagų. Tokiu atveju rangovas tampa užsakovo įgaliotiniu įgyjant medžiagas, bet vis tiek netampa tų medžiagų ar joms skirtų piniginių lėšų savininku, tos piniginės lėšos ir statybinės medžiagos ir toliau lieka užsakovo nuosavybė. Rangovo buhalterinėje apskaitoje neatsispindi užsakovo turtas. Taip teisme aiškino ir abi UAB „(duomenys neskelbtini)s” buhalterės, kurios yra lygiai tokios pat specialistės, kaip ir specialisto išvadas pateikęs asmuo. Tačiau byloje nėra pagrindo abejoti įmonės buhalterių parodymais ir jų, kaip specialisčių, kompetencija, ko negalima pasakyti apie specialisto išvadas pateikusį asmenį. Tačiau teismas nepagrįstai atmetė įmonių buhalterių paaiškinimus dėl šios situacijos ir pasirėmė tik specialisto išvadomis. Byloje visi trys užsakovai patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus nebuvo mokėta. Visi trys užsakovai patvirtino, kad už tuos pinigus, kuriuos jie jam perdavė, buvo nupirktos jiems ir jų vardu statybinės medžiagos, kurios jiems ir buvo perduotos. Pretenzijų dėl to jie nereiškia. R. M. teisme patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų jam neatliko, o tik padėjo įsigyti medžiagas. J. S. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai ir jos vardu nupirko statybinių medžiagų už 78000 Lt ir jas perdavė jai, atliko statybos darbų, tačiau už juos ji nemokėjo, kadangi liko nepatenkinta atliktų darbų kokybe. A. Č. patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaręs rangos sutarties, darbus atliko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. K. tik padėjo surasti pigesnius darbuotojus nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, padėjo A. Č. vardu ir interesais supirkti statybines medžiagas, veikė kaip A. Č. buvęs kolega ir kaip fizinis asmuo, tarpininkas tarp A. Č. ir statybininkų, ir už tai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei A. K. asmeniškai iš A. Č. negavo jokio atlygio. Teismas, remdamasis ydinga specialisto išvada nurodo, kad buhalterinėje apskaitoje neatvaizduodamas ne įmonės turtą ir lėšas, jis nuslėpė nuo valstybės didelius mokesčius. Net jei laikyti, kad užsakovų mokėtos lėšos turėjo būti apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, tai jos negali būti laikomos įmonės pelnu, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai, kadangi byloje yra nustatyta, kad šios piniginės sumos buvo išleistos statybinėms medžiagoms, perduotoms užsakovams, kas yra išlaidos. Kaip žinia, pelnas yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, todėl jeigu išlaidos lygios pajamoms, tai pelnas yra nulinis, kas reiškia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti apie nesumokėtus mokesčius. Teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, jog nuslėpta 42962,22 Lt mokesčių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 222 str. l d., būtina nustatyti kaltininko veikoje tiesioginę tyčią ir šios tyčios tikslą - mokesčių slėpimą. Kaip matyti iš virš išdėstyto, net jei laikyti, jog užsakovų mokėti pinigai ir už juos nupirktos medžiagos turėjo būti atvaizduoti įmonės buhalterijoje, tai buvo nepadaryta neturint tyčios ir tikslo nuslėpti mokesčius, tai buvo neatvaizduota dėl to, kad įmonės buhalterės aiškino, jog tai neturi atsispindėti buhalterinėje apskaitoje, be to, dėl šio neatvaizdavimo nėra nuslėpti mokesčiai, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, pelnas buvo nulinis.
Šalies argumentai
4. Vien buvusių darbuotojų parodymais apie jiems mokėtas atlyginimų sumas negalima pripažinti, jog tokie atlyginimai jiems ir buvo mokami. Jokių kitokių įrodymų apie tai byloje nėra. Teismas nepagrįstai atmetė jo paaiškinimus, kad darbuotojai jį apkalba, nes byloje jie visi patvirtino, kad darbo sąlygos jiems buvo suteiktos prastesnės, nei žadėtos, atlyginimai buvo mokami nereguliariai, jie dėl to išėjo iš darbo ir yra nepatenkinti, priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu. Didesnius, nei nurodyta mokėjimų žiniaraščiuose, atlyginimus būtų buvę galima mokėti, jei įmonė tuo laikotarpiu būtų turėjusi tam lėšų. Byloje nenustatyta, kad įmonė tuo laikotarpiu būtų turėjusi laisvų lėšų, kurių pakaktų didesniems atlyginimams mokėti, kad įmonė būtų gavusi nedeklaruotų pajamų, iš kurių būtų buvę galima mokėti nelegalius atlyginimus. Įmonės buhalterės patvirtino, kad įmonėje buvo nuolatinis lėšų stygius, nebuvo laisvų lėšų. To patvirtinimui teismas atsisakė atlikti įmonės pajamų ir išlaidų ekspertizę, taip atimdamas iš jo teisę gauti jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Specialisto išvadoje nurodyta tik gautų pajamų suma per atitinkamą laikotarpį nepatvirtina, jog įmonė turėjo pakankamų lėšų didesnių atlyginimų mokėjimams, nes už tą laikotarpį neatvaizduotos įmonės išlaidos. Todėl specialisto išvadoje nepagrįstai konstatuojama, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų didesniems atlyginimams mokėti. Mokėjimų eiliškumo (tai, kad pirmiausia turi būti mokami atlyginimai, o tik po to visi kiti mokėjimai) nesilaikymas nepatvirtina įmonės galimybių mokėti didesnius atlyginimus, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tokio eiliškumo nebuvo prisilaikoma įmonei siekiant išgyventi konkurencinėje kovoje. Pati specialisto išvada apie galimai mokėtus didesnius atlyginimus paremta tik buvusių darbuotojų parodymais, kurių nepakanka neginčijamai patvirtinti mokėjimo fakto dėl virš išdėstytų aplinkybių. Teismui atsisakius išnaudoti visas galimybes, galinčias patvirtinti ar paneigti tokio fakto buvimą laikytina, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių tokio fakto buvimą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
A. K. versija, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaręs rangos sutarties su A. Č. ir jokių darbų jam neatliko, o jis veikė kaip fizinis asmuo ir padėjo A. Č. supirkti statybines medžiagas, negaudamas jokio atlygio už tai, yra neįtikima, o apeliacinio skundo teiginiai, neva šią versiją patvirtina liudytojo A. Č. parodymai, neatitinka tikrovės.
Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. kartu su A. K. dirbo Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykloje ir žinojo, kad A. K. vadovaujama bendrovė vykdo statybos darbus. Jį tenkino pasiūlytos statybos darbų kainos ir jis 2005 m. gegužės mėn. pabaigoje ar birželio mėn. pradžioje su UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi A. K. sudarė statybos rangos sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini) statybos. Sutartyje buvo numatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” patieks medžiagų ir atliks darbų už 422259 Lt. Kartu su sutartimi A. K. pateikė ir lokalinę sąmatą tokiai pat sumai, kurioje nurodyti konkretūs statybos darbai. UAB „(duomenys neskelbtini)" darbininkai dirbo lokalinės sąmatos 1-17 punktuose numatytus darbus, o 18-23 punktuose numatytus darbus jis atliko pats. UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriui A. K. pinigus mokėjo dalimis už tam tikrus atliktus darbus 2005 m. birželio - rugsėjo mėnesiais. Iš viso A. K. grynais sumokėjo ne mažiau 42000 Lt. A. K. priimdamas pinigus nesurašydavo jokio pinigų priėmimo dokumento, taip pat jis nepateikė atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų bei PVM sąskaitų-faktūrų (4 t., b. l. 100-101). Šių parodymų patvirtinimui A. Č. pateikė 2005 m. statybos rangos sutartį, pasirašytą tarp užsakovo A. Č. bei rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K., ir lokalinę sąmatą, sudarytą 2005 m. birželio 9 d. kainų lygiu (4 t., b. l. 103-105).
Nors A. Č. prašymu teisme perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. Č. vengė minėti UAB “(duomenys neskelbtini)” vardą ir kalbėjo tik apie A. K., tačiau jis nepaneigė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta statybos rangos sutartis buvo nutraukta ir sudaryta nauja sutartis su A. K., priešingai, jis parodė tokias pat aplinkybes, kokias parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kad susitarimas su A. K. padaryti namo sienas ir stogą buvo įgyvendintas, šiuos darbus A. K. atliko savo sąskaita, o jis A. K. dalimis sumokėjo 42000 Lt (5 t., b. l. 115-116). Taigi sugretinus A. Č. teisme duotus parodymus su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir jo pateiktų statybos rangos sutarties bei lokalinės sąmatos turiniu, nekyla jokių abejonių, kad statybos rangos santykiai A. Č. siejo su A. K. kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o ne kaip su fiziniu asmeniu. Todėl A. K., sudaręs statybos rangos sutartį su A. Č. dėl sąmatoje numatytų namo statybos darbų, šį statybos objektą turėjo parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, ir buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti visas su šiuo objektu susijusias ūkines operacijas.
Taip pat neatitinka tikrovės ir A. K. teiginiai, neva iš užsakovų R. M. bei J. S. gauti pinigai neturėjo būti atvaizduojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, nes už tuos pinigus statybinės medžiagos buvo nupirktos užsakovų vardu ir jiems perduotos, R. M. jokie darbai nebuvo atlikti, o J. S. už darbus nesumokėjo, nes netenkino atliktų darbų kokybė. Liudytojas R. M. pakankamai išsamiai parodė, kad 2006 m. ieškojo įmonės, kuri pastatytų jam namą. Laikraštyje rado skelbimą, kad namus stato UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambinęs skelbime nurodytu telefonu, jis susitarė su įmonės atstovu susitikti. Į susitikimą atvykęs asmuo jam prisistatė A. K. ir nurodė, kad yra įmonės vadovas. Kadangi jam tiko statybos darbų kaina, su A. K. žodžiu susitarė dėl namo (duomenys neskelbtini) pamatų įrengimo darbų atlikimo už maždaug 20000 Lt. Šiems darbams reikalingas medžiagas pirko įmonė, darbus, kiek jis matė, atliko du įmonės darbininkai. Baigus sutartą darbą, A. K. jam žodžiu pateikė atskiras sumas, kurias reikia sumokėti už atliktus darbus ir už medžiagas, tačiau jokių dokumentų apie sunaudotų medžiagų kiekį ir kainas A. K. nepateikė. Kadangi pamatai buvo išlieti nekokybiškai, jis A. K. sumokėjo tik 10000 Lt, t. y. tą sumą, kurią, pasak A. K., pastarasis išleido medžiagoms pirkti. Iš aptartų R. M. parodymų matyti, kad rangos sutartis, nors ir žodinė, buvo sudaryta tarp R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikiančio A. K., pagal šią sutartį įmonė atliko namo pamatų montavimo darbus savo rizika, t. y. pati pirko medžiagas, pati rūpinosi jų atvežimu į darbo vietą, naudojo savo priemones ir darbo jėgą. Ta aplinkybė, kad R. M. dėl nekokybiškai atlikto darbo sumokėjo tik dalį sutarto atlygio, neduoda jokio pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliko iš užsakovo medžiagų. Tokiu būdu A. K., sutaręs su R. M. dėl pamatų montavimo, šį statybos objektą turėjo parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, ir buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti visas su šiuo objektu susijusias ūkines operacijas.
Liudytoja J. S.-P. parodė, kad 2006 m. vasarą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. K., buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal ją turėjo būti pastatytas namas be išorinės apdailos, į šioje sutartyje numatytų darbų kainą buvo įskaičiuota ir medžiagų, reikalingų darbams atlikti (išskyrus langus, duris, stogo dangą), ir pačių darbų vertė. Pasirašydama sutartį, A. K. sumokėjo 18000 Lt avansą. Sutartyje numatyti darbai buvo atliekami nuo 2006 m. vasaros pabaigos iki 2007 m. vasario mėn., po to dėl nekokybiškai sumontuotos stogo konstrukcijos sutartis buvo nutraukta, darbus pabaigė kita įmonė. Jie turėjo statybų prižiūrėtoją, kuris pasakydavo, kas atlikta, ir tik tada mokėdavo pinigus A. K. už atliktus darbus. Per minėtą laikotarpį už atliktus darbus ji dalimis grynais sumokėjo 78000 Lt A. K., kuris pažymėdavo ant sąmatos gautų pinigų sumas ir datas. Šiuos J. S.-P. parodymus visiškai patvirtina jos pateikta 2006-07-04 statybos rangos sutartis (4 t., b. l. 34-35), iš kurios matosi, kad pagal sutartį, pasirašytą tarp užsakovų O. P. ir J. S. bei rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. K., įsipareigota atlikti statybos darbų už 135238 Lt be PVM (pamatai 31400 Lt, sienos 21090 Lt, sąramos monolitinės 2100 Lt, žiedas monolitinis 4500 Lt, vidsieniai 8348 Lt, dūmtraukiai 3800 Lt, perdanga monolitinė 20300 Lt, stogas 43700 Lt) ir sumokėtas 18000 Lt avansas, bei dokumento kopija, iš kurios matosi, kad A. K. rankraštiniais įrašais patvirtino, jog 2006 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais 6 kartus iš J. S. gavo po 10000 litų (4 t., b. l. 36-37). Atsižvelgiant į J. S.-P. parodymus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko ne visus sutartyje numatytus darbus (tinkamai nesuformuota stogo konstrukcija, sutartyje tai įkainota 43700 Lt), šiuos parodymus sugretinus su statybos rangos sutartyje nurodyta darbų specifikacija ir įkainiais bei J. S.-P. sumokėta 78000 Lt suma ir mokėjimų grafiku, nekyla jokių abejonių, kad pagal statybos rangos sutartį, sudarytą tarp O. P., J. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko namo statybos darbus savo rizika, t. y. pati pirko medžiagas, pati rūpinosi jų atvežimu į darbo vietą, naudojo savo priemones ir darbo jėgą, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta ir už medžiagas, ir už darbus, kuriuos ji atliko. Todėl ir šiuo atveju A. K., sutaręs su O. P. ir J. S. dėl namo statybos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaręs rašytinę statybos rangos sutartį, šį statybos objektą turėjo parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, ir buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti visas su šiuo objektu susijusias ūkines operacijas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo nesutikti su 2007-06-21 specialisto išvada Nr. 5-3/62, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 m. balandžio mėnesio iki 2006 m. spalio mėnesio J. S., R. M. ir A. Č. vykdė statybos darbus, o direktorius A. K. apskaitos dokumentais nepagrindė 130000 Lt (78000 + 10000 + 42000) pajamų, iš jų nuo 2005 m. balandžio l d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. - 42000 Lt ir nuo 2006 m. sausio l d. iki 2006 m. spalio 31 d. - 88000 Lt, kurių vyr. buhalterė V. M. neužregistravo apskaitos registruose (apskaitos registre „Pajamos“ ir kasos knygoje). Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2005 metus, 2005 m. birželio mėnesio, 2005 m. liepos mėnesio, 2005 m. rugpjūčio mėnesio, 2005 m. rugsėjo mėnesio, 2006 m. gegužės mėnesio, 2006 m. liepos mėnesio, 2006 m. rugpjūčio mėnesio, 2006 m. rugsėjo mėnesio ir 2006 m. spalio mėnesio PVM deklaracijose pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir nepriskaičiuota į Valstybės biudžetą 6300 Lt pelno mokesčio bei 23400 Lt pridėtinės vertės mokesčio (nuo 2005 m. balandžio l d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. - 7560 Lt, ir nuo 2006 m. sausio l d. iki 2006 m. spalio 31 d. - 15840 Lt). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja V. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal verslo apskaitos standartą „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“, t. y. gautus atsiskaitymus už etapais atliktus darbus įtraukdavo į to mėnesio pajamas ir atvaizduodavo atititinkami to mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose bei metinėje pelno mokesčio deklaracijoje. Todėl kolegija visiškai sutinka su specialistės išvadoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neparodytų gautų pajamų paskirstymu atitinkamais aukščiau paminėtais mokestiniais laikotarpiais, atspindinčiu A. K. nusikalstamos veikos apimtį.
A. K. teiginys, neva visus iš užsakovų gautus pinigus, kurie nebuvo apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, išleido medžiagoms pirkti ir jokio pelno neturėjo, todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios išvengti mokesčių mokėjimo, yra paneigtas aukščiau aptartais įrodymais. Kaip jau buvo konstatuota, tiek A. Č., tiek J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ne tik už medžiagas, bet ir už darbus, o R. M., nors ir mokėjo tik už medžiagas, kaip jis pats teigia, tačiau jokių medžiagų pirkimo dokumentų nematė, todėl nekyla jokių abejonių, kad A. K. šiems asmenims atliekamų pelningų (vien kokybiškai sumontuojant pamatus R. M. ir nefiksuojant šių darbų buhalterinėje apskaitoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavęs mažiausiai 100 proc. pelną, tuo tarpu A. Č. ir J. S. buvo atliekami didesnės vertės darbai) statybos darbų neparodydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektų, suvokė, kad tokiu būdu išvengs pakankamai didelių PVM ir pelno mokesčio mokėjimų, ir to siekė. Kita vertus, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 66 str. 2 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais įstatymo numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Nors A. K. apeliaciniame skunde teigia, jog apskaičiuojant mokesčius specialistė turėjo įvertinti ir patirtas išlaidas, tačiau jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui jokių dokumentų, patvirtinančių jo išlaidas, susijusias su statybos objektais, kurių jis neparodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, nepateikė. Iš liudytojų A. Č., R. M. ir J. S. parodymų matyti, kad jie tokių dokumentų irgi nematė. Apklausta apeliacinės instancijos teisme, specialistė V. V. paaiškino, kad avansas pagal rangos sutartį turi būti pajamuojamas kaip gautos pajamos, o už jį perkamos medžiagos turi būti parodomos kaip išlaidos. Dirbant su užsakovo medžiagomis, jos taip pat turi būti parodomos buhalterinėje apskaitoje, pridedant pirminius dokumentus, patvirtinančius medžiagų priklausomybę užsakovui. Viso to UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebuvo, nes nuslėpus pajamas, apskaitoje nebuvo galima parodyti ir išlaidų. Taigi specialistė, nesant buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų išlaidų, susijusių su gautomis iš A. Č., R. M. ir J. S. pajamomis, paprasčiausiai neturėjo galimybės atsižvelgti į išlaidas, todėl visiškai pagrįstai, pagal teisės aktų reikalavimus, pridėtinės vertės ir pelno mokesčius apskaičiavo nuo visų nuslėptų pajamų.
Nepagrįsti ir nuteistojo A. K. argumentai, jog jis nėra BK 220 str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos subjektu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių; 2) šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nes veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Apeliantas teisingai pažymėjo, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, ši nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 “Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)” 21 p. išaiaškinta, kad BK 220 str. nustatytų nusikalstamų veikų subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 79 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčio deklaraciją pasirašo mokesčių mokėtojas arba jo atstovas, taip pat kiti asmenys, nurodyti atitinkamo mokesčio deklaracijos užpildymo nurodymuose, įstatymo 74 str. nustatyta, kad atitinkamo mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką tvirtina centrinis mokesčių administratorius, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 18 str. 1 p., toliau - VMI). VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 12 p. nustatyta, kad PVM mokėtojai AVMI turi pateikti tinkamai užpildytas spaustuviniu būdu pagamintas PVM deklaracijos ir kitas Taisyklėse nurodytas formas arba VMI interneto tinklapyje (www.vmi.lt) paskelbtos PVM deklaracijos bei kitų atitinkamų formų variantus (minėtame tinklapyje pažymėtos ,,(P)“ ženklu formos yra skirtos pildyti kompiuteriniu būdu), 14 p. nustatyta, kad užpildytas formas turi pasirašyti jas pateikusio apmokestinamojo asmens, PVM mokėtojo, vadovas (savininkas) ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba tik neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas (jei savininkas yra vienas asmuo). VMI viršininko 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintų Metinių pelno mokesčio deklaracijų formų ir jų užpildymo taisyklių 9 p. nustatyta, kad vienetas AVMI turi pateikti tinkamai užpildytas spaustuvėje išspausdintas VMI nustatytos FR0475 formos ir FR0475A formos deklaracijas ir jų priedus arba kokybiškas nepadidintas ir nesumažintas šių deklaracijų abiejų pusių kopijas ant balto popieriaus, arba VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt) skelbiamas FR0475 formos ir FR0475A formos deklaracijas ir jų priedus, arba VMI nustatyta tvarka minėtas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu, o 11 p. nustatyta, kad deklaracijas turi pasirašyti jas pateikusio vieneto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Jei vienetas yra neribotos civilinės atsakomybės ir neturi vyr. buhalterio (buhalterio) pareigybės, pasirašyti deklaracijas turi vieneto savininkas. Iš aptartų teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad pareiga pateikti Pridėtinės vertės ir Metines pelno mokesčio deklaracijas tenka apmokestinamajam juridiniam asmeniui ir jo atstovams - šio asmens vadovui ir buhalteriui. Pasirinktas deklaravimo būdas (betarpiškai įteikiant AVMI darbuotojui, įmetant AVMI patalpose į specialiai tam skirtą dėžę, atsiunčiant paštu, pateikiant elektroniniu būdu VMI prie FM nustatyta tvarka ir forma) nuo šios pareigos atsakingų asmenų neatleidžia.
VMI viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-133 patvirtintų Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu taisyklėse nustatyta, kad Asmuo, prieš pradėdamas teikti Deklaracijas elektroniniu būdu, turi sudaryti Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartį (toliau – Sutartis) ir tapti registruotu EDS vartotoju (taisyklių 5 p.), su juridiniais asmenimis Sutartis sudaroma raštu juridinio asmens buveinės (registravimo) vietos AVMI teritoriniame skyriuje (taisyklių 6.1. p.), o kai Sutartį pasirašo ne juridinio asmens vadovas arba kai Asmeniui atstovauja kitas asmuo, AVMI darbuotojui turi būti pateiktas įgaliojimas sudaryti Sutartį (taisyklių 6.3.2. p.). Taigi be juridinio asmens vadovo žinios ir pritarimo teikti mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu neįmanoma. Beje, minėtų taisyklių nuostatos nedraudžia juridiniam asmeniui turėti kelis EDS vartotojus, todėl A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasirinkęs mokesčių deklaracijų pateikimą elektroniniu būdu, turėjo visas galimybes taip pat tapti EDS vartotoju ir per šią sistemą kontroliuoti buhalterės pateikiamų mokesčių deklaracijų duomenų teisingumą, t. y. nustatyti tokią tvarką, kuri garantuotų teisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai.
Kita vertus, UAB “(duomenys neskelbtini)” buhaltere nuo 2005-02-21 iki 2007-04-03 dirbusi ir mokesčių deklaracijas, kuriose buvo nurodyti neteisingi duomenys apie UAB “(duomenys neskelbtini)” pajamas ir pelną ir už kurių pateikimą AVMI baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. K., elektroniniu būdu pateikusi liudytoja V. M. parodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkė namuose, minėtas mokesčių deklaracijas užpildė pagal pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos pateikdavo A. K.. Tokiais pat principais UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkė ir prieš V. M. buhaltere dirbusi I. B.. Taigi A. K., nepateikdamas buhalterei V. M. duomenų apie gautas pajamas iš asmenų, kuriems UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu buvo atliekami statybos darbai, aiškiai suvokė, kad šios pajamos nebus atvaizduotos mokesčių deklaracijose, t. y. valstybės įgaliotai institucijai bus pateikti neteisingi duomenis apie UAB “(duomenys neskelbtini)” pajamas ir pelną. Beje, V. M. parodė, kad elektroniniu būdu pateiktas ir AVMI priimtas mokesčių deklaracijas visada atspausdindavo ir pateikdavo susipažinimui A. K., jam taip pat pasakydavo, kokią mokesčių sumą reikia sumokėti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad A. K., kaip atsakingas už mokesčių deklaracijų pateikimą asmuo, žinojo, kad pridėtinės vertės deklaracijose už 2005 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo bei 2006 m. gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2005 metus yra pateikti neteisingi duomenys apie UAB “(duomenys neskelbtini)” pajamas ir turtą, ir, siekdamas išvengti mokesčių, juos per vyr. buhalterę V. M. pateikė mokesčių administratoriui, todėl pirmosios instancijos teismas jį visiškai pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 220 str. 1 d.
Kolegija nesutinka su A. K. apeliacinio skundo argumentais, jog, apelianto manymu nesant kitų įrodymų, vien buvusių darbuotojų, kurie jį akivaizdžiai apkalba dėl jiems nepatikusių darbo sąlygų, parodymų apie jiems mokėtas atlyginimų sumas nepakanka pripažinti, kad tokie atlyginimai jiems ir buvo mokami.
Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinis patikrinimas ir atitinkamai ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų pradėtas bent vieno iš asmenų, parodžiusių apie didesnius išmokėtus atlyginimus nei atvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, iniciatyva. Be to, liudytojų M. G., M. Z., M. M., A. K., V. M., V. M., D. Č. nurodytos faktiškai gauto mėnesinio atlyginimo sumos (nuo 200 iki 1000 litų) nėra išskirtinai didelės, jog būtų galima teigti, kad minėti asmenys iš keršto apkalba A. K.. M. Z. nurodyta 2004 m. lapkričio mėn. išmokėta suma, M. M. nurodyta 2004 m. rugpjūčio mėn. išmokėta suma, A. K. nurodytos 2004 m. rugsėjo ir spalio mėn. išmokėtos sumos, V. M. nurodytos 2004 m. lapkričio ir gruodžio mėn. išmokėtos sumos, D. Č. nurodyta 2004 m. birželio mėn. išmokėta suma yra netgi mažesnės, nei nurodytos atitinkamų mėnesių UAB “(duomenys neskelbtini)” atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose (2 t., b. l. 75-76). Taigi netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Juolab, kad šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir kiekvieno mėnesio atlyginimų paskaičiavimų (2 t., b. l. 77-88) ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių (2 t., b. l. 133-148) turinys. UAB “(duomenys neskelbtini)” 2004-12-13 atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 8 (2 t., b. l. 140) nurodyta, kad M. Z. turėjo būti išmokėta 727,5 Lt, o A. K. 854,48 Lt darbo užmokesčio suma, tačiau jų parašų šiame žiniaraštyje nėra, o žiniaraštyje pažymėta, kad 1581,98 Lt atlyginimų suma deponuota, t y. neišmokėta. Taip pat nėra M. Z. parašo ir UAB “(duomenys neskelbtini)” 2004-12-24 atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 9 (2 t., b. l. 141), o jam skirta išmokėti suma taip pat deponuota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Z. buvo atleistas 2004-11-18, o A. K. 2004-10-08 (1 t., b. l. 43), t. y. į 2004-12-13 ir 2004-12-24 žiniaraščius minėti darbuotojai buvo įtraukti jau po to, kai nebedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad atbuline data buvo bandoma suderinti M. Z. ir A. K. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose (2 t., b. l. 133-148) parodytą bendrą išmokėtą sumą su kiekvieno mėnesio paskaičiavimuose (2 t., b. l. 77-88) apskaičiuota bendra išmokėtina suma (M. Z. apskaičiuota išmokėtina suma 1981,45 Lt, A. K. išmokėtina suma 954,48 Lt). Tai, kad įmonėje buvo manipuliuojama teoriniais skaičiais, patvirtina ir 2006-01-09 specialisto išvada Nr. 11K-294 (05), kurioje konstatuota, kad 2004 m. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose Nr. 2, 3 eilutėse „M. M.“ pasirašė ne M. M., 2004 m. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 eilutėje „D. Č.“ pasirašė ne D. Č..
Apelianto versiją, neva tuo metu įmonėje nebuvo tiek laisvų lėšų, kurių būtų pakakę buvusių darbuotojų nurodytiems nelegaliems atlyginimams mokėti, iš esmės paneigia byloje esantis dokumentas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų likučius 2004-12-31 (2 t., b. l. 24). Šiame dokumente užfiksuota, kad 2004-12-31 įmonės banko sąskaitoje buvo 10,69 Lt, kasoje 8594,56 Lt, pas atskaitytinus asmenis 4945,20 Lt, taigi įmonė 2004-12-31 turėjo 13550,45 Lt lėšų. Iš kasos knygos (2 t., b. l. 150-162) matyti, kad laikotarpiu nuo 2004-03-01 iki 2005-04-30 įmonės kasoje visada būdavo pakankamai dideli pinigų likučiai, išskyrus 2004 m. lapkričio mėnesį, tačiau 2004 m. gruodžio mėnesį A. K. lėšų trūkumą kasoje panaikina įnešdamas į kasą 10080 Lt, nors prieš tai iš kasos jis tik išimdavo pinigus. Tokiu būdu A. K. laisvai ir savo nuožiūra disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis, turėjo visas galimybes išmokėti tokius atlyginimus, kokius nurodė buvę įmonės darbuotojai, ypač įvertinus tai, kad kasos išlaidose 2004 m. gegužės ir rugpjūčio mėn. yra atvaizduotos tokios pat sumos, kaip ir tų mėnesių atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, nors, kaip jau aptarta, šiuose žiniaraščiuose esantys M. M. ir D. Č. parašai yra suklastoti, t. y. faktiškai tais mėnesiais kasos išlaidos nepagrįstai padidintos 1592,30 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms, jokios būtinybės atlikti įmonės pajamų ir išlaidų ekspertizę nėra, aptartų įrodymų visuma leidžia patikimai laikyti įrodytu, jog liudytojams M. G., M. Z., M. M., A. K., V. M., V. M., D. Č. buvo išmokėti didesni atlyginimai, nei atvaizduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.
Apeliantas neteisus teigdamas, kad 2006-08-10 ir 2007-06-21 specialisto išvadose yra neteisingai paskaičiuotos atlyginimų mokėjimų sumos ir neva nuslėpti mokesčiai, ir tai neva akivaizdžiai kelia abejonių specialisto išvados pagrįstumu, teisingumu ir pačios specialistės kompetencija. Apeliacinės instancijos teisme minėtas išvadas pateikusi specialistė V. V. detaliai paaiškino, kad išmokėtinas atlyginimas yra lygus iš priskaičiuoto atlyginimo atėmus gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo mokesį (tuo metu šių mokesčių tarifai buvo atitinkamai 33 % ir 3%), be to, skaičiuojant gyventojų pajamų mokesčio dydį, iš priskaičiuoto atlyginimo prieš apmokestinimą atimamas neapmokestinamasis pajamų dydis. Kadangi pagal liudytojų parodymus buvo nustatyta tik išmokėto atlyginimo suma, todėl pirmiausia pagal aptartus skaičiavimo principus, tik atvirkštine tvarka, buvo paskaičiuotas priskaičiuoto atlyginimo dydis (pavyzdžiui, esant 800 Lt išmokėtam atlyginimui, priskaičiuoto atlyginimo suma yra 1100 Lt), o vėliau jau nuo priskaičiuoto atlyginimo sumos buvo apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo mokesčio sumos. Šie specialistės nurodyti mokesčių skaičiavimo principai ir buvo panaudoti skaičiuojant nesumokėtų mokesčių sumas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neparodyto M. G., M. Z., M. M., A. K., V. M., V. M., D. Č. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2005-03-31 išmokėto darbo užmokesčio (2006-08-10 specialisto išvados 12 priedas, 2 t., b. l. 75-76). Būtent šios lentelės duomenys, kurie nekelia jokių abejonių dėl jų teisingumo, ir buvo atvaizduoti specialisto išvadoje. Iš lentelės matyti, kad per minėtą laikotarpį įmonė turėjo apskaičiuoti 28050 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio (lentelės 4 grafa) ir nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio turėjo priskaičiuoti 6481,20 Lt gyventojų pajamų mokesčio (lentelės 6 grafa). Tuo tarpu įmonė faktiškai priskaičiavo tik 13319,63 Lt darbo užmokesčio (lentelės 3 grafa) ir 1123,98 Lt gyventojų pajamų mokesčio (lentelės 5 grafa). Taigi specialistė visiškai pagrįstai savo išvadoje nurodė, kad įmonė mažiau priskaičiavo 14730,37 Lt (28050-13319,63) darbo užmokesčio ir 5357,22 Lt (6481,20-1123,98) gyventojų pajamų mokesčio. Kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde minima 12817,60 Lt mažiau išmokėto darbo užmokesčio suma, kurią nurodė specialistė savo išvadoje, yra išvestinis matematinis skaičius, konstatuojantis tik tam tikrą faktą, tačiau jis jokios reikšmės skaičiuojant mokesčius neturi. Kaip jau aptarta, specialistė, skaičiuodama nesumokėtų mokesčių sumas, skaičiavimo lentelėje tinkamai atvaizdavo liudytojų parodymus ir atliko skaičiavimus pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl abejoti 2006-08-10 specialisto išvadoje nurodytais duomenimis kolegija neturi pagrindo. Taip pat teisingi ir 2007-06-21 specialisto išvadoje nurodyti duomenys, susiję su A. G. išmokėtu, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neparodytu, darbo užmokesčiu laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2006-09-01. Išvadoje nurodyta, kad nuslėpus A. G. išmokėtą 3400 Lt darbo užmokestį, įmonė apskaitos registruose neužregistravo 4858 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio ir dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės bei socialinio draudimo fondo biudžetus 1311,66 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 145,74 Lt socialinio draudimo mokesčio (2 t., b. l. 175). Taigi skirtumas tarp priskaičiuoto darbo užmokesčio ir gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių sumų, visiškai atitinka išmokėto darbo užmokesčio sumą (4858-1311,66-145,74=3400). Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės visiškai paneigia apelianto abejones dėl specialistės kompetencijos ir jos išvadų patikimumo.
Taigi byloje patikimai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 6 d. iki 2005 m. kovo 31 d. 7 darbuotojams išmokėjo darbo užmokesčio 12817,60 Lt daugiau negu užregistruota darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiuose, skirtumo 14730,37 Lt (28050 - 13319,63) buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo, nepriskaičiavo 5357,22 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 5022,21 Lt įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondą, laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio mėnesio iki 2006 m. spalio mėnesio J. S., R. M. ir A. Č. vykdė statybos darbus ir iš šių asmenų gautų 130000 Lt pajamų neužregistravo apskaitos registruose, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos l d. iki 2006 m. rugsėjo l d. faktiškai išmokėjo darbuotojui A. G. 3400 Lt, kurių taip pat neužregistravo apskaitos registruose, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.
Tuo būdu nuteistojo A. K. kaltė dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas A. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.