Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-10-13 · Byla Nr. TS-145-482/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
TS-145-482/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07222-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-145-482/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07222-2020-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 13 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Vilmos Sakalauskienės skundą dėl 2021 m. rugsėjo 9 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.81/04-1359 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Vilma Sakalauskienė prašo pakeisi 2021 m. rugsėjo 9 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1359 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Prokurorė skunde nurodo, kad Komisija, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į nuteistojo padarytą nusikaltimą, į tai, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurį padarė prieš savo sutuoktinę. Prokurorė teigia, kad nors į nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį buvo atsižvelgta priimant nuosprendį ir vien ši aplinkybė negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pasak prokurorės, ši aplinkybė neturi būti sumenkinta ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti sprendžiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Prokurorė pažymi, jog taikius nuteistajam lygtinį paleidimą, jis planuoja grįžti gyventi pas sutuoktinę, tačiau nėra gauta pažyma, ar jam bus sudaryta galimybė gyventi nurodytu adresu. Taip pat skunde teigiama, jog nuteistąjį neigiamai charakterizuoja ir turimi įsiskolinimai, kurių suma siekia 11243,55 Eur. Prokurorės teigimu, ši suma nėra atlyginta ir nuteistasis nesistengia jos atlyginti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Vidutinė rizika buvo nustatyta ir pirminiu vertinimu. Nuteistajam nustatyti net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Prokurorės teigimu, negalima konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimo ir tai, kad nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis bei paklus nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai. Nurodoma, kad neatlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistasis teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prokurorės skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog E. M. nuteistas 2020-08-27 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 16 dienų.

Teismas pritaria prokurorės skundo argumentams, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Bylos duomenimis nuteistasis ankščiau teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistajam ankščiau buvo taikyta švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, tačiau kaip matyti, švelnesnės bausmės skyrimas, nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Paskutinis padarytas nusikaltimas sunkesnis už ankstesnius, be to pažymėtina, jog visi padaryti nuteistojo nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio ir padaryti prieš šeimos narį. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios charakterizuoja nuteistąjį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021-07-27 atliktas nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė 72 balus. Pažymėtina, kad pirminio vertinimo atlikto 2020-12-10 metu buvo nustatyta taip pat vidutinė rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, vertinimo atlikto 2021-07-27 metu, vidutinės rizikos balų sumažėjimą lėmė nuostata į darbą, tai jog įvertinus iš „Sodros“ gautus duomenis, nuteistasis nuo 1999-2020 m. dirbo, turi įgijęs oficialaus darbo stažo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog nuteistasis turi oficialaus darbo stažo buvo ir priimant nuosprendį, kitų aplinkybių, kurios bausmės atlikimo metu būtų bent kiek sumažinę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra nustatyta, todėl vertintina, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų siekdamas sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Nustatyta, kad iš nuteistojo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys 11243,55 Eur turtinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymo išlaidas. Byloje nėra duomenų apie žalos atlyginimą. Taip pat nuteistasis turi 103 Eur skolą už padarytus administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, nuteistasis nededa pakankamai pastangų, siekdamas atlyginti priteistą žalą, kas vertinama neigiamai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pokalbyje nėra itin atviras, siekia apie save palikti sau palankesnį įspūdį, kai kurią reikšmingą informaciją apie ankstesnius savo smurtinius poelgius yra linkęs nutylėti. Analizuojant teisės pažeidėjo elgesį nusikaltimuose, išryškėja tų pačių klaidų pakartojimas, nepasimokymas iš ankstesnės neigiamos patirties. Nors kaltę pokalbio metu ir išgyvena, tačiau kartu randa būdų racionalizuoti savo poelgį, būdų pasiteisinti. Nuteistasis geba atpažinti veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikaltimui, tačiau šiuo metu kylančias problemas elgesyje neigia. Stebimas sutrikęs nuteistojo požiūris į valstybėje priimtus įstatymus, yra devynis kartus baustas administracine tvarka (daugeliu atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Vienas jų buvo padarytas po nusikaltimo įvykdymo, kas rodo kriminalinį elgesį pateisinančių nuostatų tendencijas. Teisės pažeidėjo teistumų istorija leidžia kelti prielaidas apie tai, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymu nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų, savo elgesiu kelia grėsmę visuomenėje gyvenantiems asmenims. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl negalima teigti, jog jis pakankamai pakeitė savo elgesį teigiama linkme ir šiuo metu gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis pats pripažįsta jog netinkamą jo elgesį iššaukia alkoholio vartojimas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis siektų spręsti alkoholio vartojimo problemą, nenustatyta, jog jis dalyvavo kokioje nors programoje, kurios tikslas būtų susietas su asmenų turinčių problemų dėl alkoholio vartojimo šalinimu. Taip pat pažymėtina, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos asmuo gali pakeisti.

Bylos duomenimis, nuteistajam nustatyti net septyni kriminogeniniai veiksniai, kurie visi yra dinaminiai, t. y. nuteistasis šiuos veiksnius gali pašalinti. Teismas vertina, jog šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, bus pažeistas teisingumo principas, nuteistasis nėra pakankamai pakeitęs savo elgesio teigiama linkme.

Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai ir 16 dienų. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam, taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2 metus laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Pripažintina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, nėra baustas drausmine tvarka, nebaustas administracine tvarka, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos. Kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleisimo klausimą, būtina atsižvelgti į visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Taip pat, pažymėtina jog pataisos įstaigoje gerai elgtis, nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, įstatymų normų yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, Komisija priimdama nutarimą, netinkamai išanalizavo visumą nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prokurorės skundas dėl Komisijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės Vilmos Sakalauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 81/04-1359 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė