Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo B. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

Iš prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas), 2022-03-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 269 perėmė patikėjimo teise valdyti, naudoti, disponuoti valstybei priklausančias 35/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Turto bankas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre (2.5. p.) nėra įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Turto bankas, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija, statinių išdėstymo planą bei namo planą, nustatė, kad 1974 m. statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip valstybės nuosavybė, valdoma patikėjimo teise Klaipėdos valstybinės melioracijos įmonės, 65/100 dalis šio namo su ½ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1992-11-19 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo B. G., o 35/100 dalys šio namo 2022-03-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 269 pagrindu registruotos Lietuvos Respublikos nuosavybe, valdoma patikėjimo teise Turto banko. Nuosavybės teisės į kitą ½ dalį šio 1974 m. statybos ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistruotos. Pagal statinių išdėstymo planą šis ūkinis pastatas yra prie minėto gyvenamojo namo, po ½ dalį priskirta 1 ir 2 butams. Pagal gyvenamojo namo planą buto Nr. 2 patalpų (indeksai II-1 ir II-2) plotas atitinka 35/100 dalis namo ploto. Turto banko vertinimu, darytina išvada, kad ½ dalis minėto ūkinio pastato, kurios nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, yra priskirtos prie 35/100 dalių gyvenamojo namo, kurios priklauso Lietuvos Respublikai, ir yra pripažintinos valstybės turtu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnio (1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija galiojusi iki 2001-07-01) buvo nustatyta, kad viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė. 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas nustatė dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos: (1995-09-20). Pagal šiuos teisės aktus nekilnojamas turtas savivaldybių nuosavybėn galėjo būti perduotas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos įgaliotų asmenų bei savivaldybių atstovų bei turėjo būti įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu šių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal 1964 m. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ginčo butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe.

Apibendrinat pažymėtina, jog šiuo atveju Turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, laikantis šiame įstatyme nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali būti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti nekilnojamąjį turtą valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas, tai yra ginčo turtas, valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis priklauso valstybei nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukuria teisines pasekmes – pareiškėjas įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo reikalavimas pagrįstas, kadangi kitu būdu jis negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, tenkina pareiškėjo prašymą, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo turtas ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjui įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojos teises ir pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 445 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ‒ yra Lietuvos Respublikos (valstybės) nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.