Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-09 · Civilinė byla Nr. 2-40-836/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-09
Bylos Nr.
2-40-836/2014
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02155-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
D. B.
Išvadą teikia
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
B. Š.
Advokatai
Ramunė Jatautienė, Vytautas Polikaitis
Civilinė byla Nr. 2-40-836/2014Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02155-2013-8Procesinio sprendimo kategorija : 78.2.1.; 99.5.; 99.10.; 113.1.; 116.4. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 9 d.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė,

sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant ieškovui J. Š., ieškovo atstovui Vytautui Polikaičiui, atsakovės D. B. atstovei Ramunei Jatautienei, institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei, nedalyvaujant atsakovei D. B., trečiajam asmeniui B. Š., institucijos, teikiančios išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei D. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. Š. ir jo atstovas advokatas Vytautas Polikaitis ieškiniu ir teismo posėdyje prašė pakeisti 2011-08-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-51-736/2011 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. B., gim. (duomenys neskelbtini). Prašo sumažinti priteistą 350 Lt dydžio per mėnesį mokamą išlaikymą vaikui iki 100 Lt. Ieškovas ieškinio reikalavimą motyvuoja tuo, kad po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. 2012-04-13 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 1315 jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis nuo 2012-04-06 iki 2013-04-05, netektas darbingumas sudarė 60 proc. 2013-04-12 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 1255 jam buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis nuo 2013-04-05 iki 2015-04-04, netektas darbingumas sudaro 70 proc. Esant tokiam darbingumo lygiui, jis negali dirbti, jo pajamas šiuo metu sudaro netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 573,96 Lt per mėnesį. Kiekvieną mėnesį iš gaunamos pensijos pusė sumos 286,98 Lt yra pervedama išlaikymo išieškojimui. Šiuo metu indeksuota išlaikymo suma sudaro 372 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimas kiekvieną mėnesį didėja. Išlaikymo įsiskolinimas 2013 m. kovo 1 d. buvo 14 789 Lt, 2013-09-01 išlaikymo įsiskolinimas sudarė 16 315 Lt. Tokiu būdu išlaikymo skola per šešis mėnesius padidėjo 1526 Lt. Kitų pajamų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jis neturi. Jo sveikatos būklė nuolat blogėja. 2012 m. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis vieneriems metams, po metų 2013 m. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dvejiems metams. 2015 m. jam sukaks 60 metų, jo susirgimas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, sveikatos būklė gali dar labiau pablogėti.

Atsiliepimas

Atsakovės D. B. atstovė advokatė Ramunė Jatautienė pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas sūnaus auklėjime visiškai nedalyvauja ir su juo nebendrauja. Ieškovas visą tą laiką išsisukinėjo nuo pareigos mokėti teismo priteistą išlaikymą N., t.y. mokėjo ženkliai mažesnį nei yra priteista (todėl ir yra didelė įsiskolinimo suma). N. poreikiai yra panašūs kaip ir jo amžiaus vaikų - apranga, higienos reikmenys, gyvenamoji vieta, maistas, mokyklos reikmenys, papildomos pamokos, būreliai, pramogos, telefono sąskaita ir kt. Kadangi sunku buvo vienai iš minimalių pajamų auklėti ir išlaikyti sūnų, atsakovė ryžosi ieškoti darbo užsienyje ir 2013 m. vasarą išvyko dirbti į Angliją, taip pat kartu pasiėmė ir sūnų. Savo būsto neturi (nuomojasi), tačiau yra padavusi prašymą socialiniam butui gauti. Sūnus lanko mokyklą, mokosi gerai. Ji dirba pamaininį darbą.

Atsakovės atstovė Ramunė Jatautienė teismo posedžio metu prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo B. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, pateiktame pranešime nurodė, kad prašo teismo jos šiuo klausimu daugiau nebetrukdyti (b.l. 76). Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovė Loreta Krylaitė teismo posedžio metu palaikė pateiktą išvadą, jog ieškinys turi būti atmestas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, pateiktoje išvadoje nurodė, kad prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (b.l. 119-120). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-05-20 pateiktoje išvadoje taip pat nurodoma, kad 2012-12-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-19 sprendimu priteistas 350 Lt išlaikymas nepilnamečiui N. B. turėtų būti padidintas iki 500 Lt, tačiau atsižvelgiant į tėvo sudėtingą materialinę padėtį, priteistas išlaikymas neturėtų būti sumažintas. N. B. šiuo metu yra beveik 10 metų, tokio amžiaus vaiko poreikiai yra dideli, tokio amžiaus vaikas sparčiai auga. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (b.l. 119-120).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011-08-19 sprendimu nustatė, kad J. Š. yra sūnaus N. B. tėvas, o N. B. yra J. Š. sūnus. Taip pat minėtu sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo J. Š. sūnui N. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infleciją (b.l. 6-7). Panevėžio apygardos teismas 2011-11-28 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-19 sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 8-10).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus ( CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo iš jo priteistas išlaikymas vaikui (2011-08-19 sprendimu) iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Nustatyta, kad ieškovas yra tik iš dalies darbingas, laikotarpiu nuo 2012-04-06 iki 2013-04-05 jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0619486, b.l. 15), nuo 2013-04-05 iki 2015-04-04 ieškovui nustatytas 30 proc. darbingumas (b.l. DL-1 Nr. 0743719). Tačiau nors ieškovo darbingumo lygis sumažėjo 10 proc., tai nesudaro pagrindo išvadai, kad vien šis sveikatos pablogėjimas yra esminis ir lemia mažesnes ieškovo galimybes teikti išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo priimtas patvarkymas VSDFV Klaipėdos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išsiskaičiavimo iš J. Š. gaunamų išmokų, taip pat nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2013-03-01 yra 14 789 Lt (b.l. 17). 2013-09-01 J. Š. išlaikymo įsiskolinimas buvo 16 315,00 Lt (b.l. 18). Iš Sodros pažymos apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas, taip pat iš VSDF valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2014-04-30 ieškovui kas mėnesį buvo mokama 573,96 Lt netekto darbingumo pensija, iš kurios 286,98 Lt pervedami išlaikymo išieškojimui (b.l. 85, 92-93). Iš Sodros pažymos apie asmens įsidarbinimus matyti, kad ieškovas J. Š. nuo 2013-11-05 dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, taip pat jis yra J. Š. individualios įmonės savininkas (b.l. 73). Iš Klaipėdos miesto valdybos įmonės įregistravimo pažymėjimo matyti, kad J. Š. individuali įmonė buvo įregistruota 1993-06-23 (b.l. 141). Ieškovas J. Š. 2001 m. birželio mėn. pateikė prašymą sunaikinti antspaudą ryšium su individualios įmonės likvidavimu (b.l. 140). UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2014-04-09 pažymoje nurodė, kad J. Š. darbo užmokestis nuo 2013-11-05 iki 2014-04-09 nebuvo išmokėtas (b.l. 125). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius yra D. Š. (b.l. 106). Teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad minėtos įmonės direktorius yra jo sūnus D. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo J. Š. darbo sutartis su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nėra nutraukta, darbuotojas daugiau kaip puse metų dirba minėtoje įmonėje, įvertinant tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius yra ieškovo sūnus, teismui kyla abejonės, ar esant minėtoms aplinkybėms nėra slepiamos pajamos, o ieškovui atlyginimas yra sąmoningai nemokamas. Nors ieškovas teigia, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti, 2012 - 2013 m. pajamų negavo. Tačiau iš byloje esančių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų apie J. Š. pajamas ir pajamų mokestį matyti, kad ieškovas tiek 2012 m., tiek 2013 m. gavo pajamų susijusių su darbo santykiais: 2012 m. ieškovas J. Š. iš ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB gavo 1965,71 Lt su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas; 2012 m. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” jis gavo 3453,90 Lt su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas; 2013 m. ieškovas J. Š. iš ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB gavo 967,29 Lt su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas (b.l. 111). Iš metinės pajamų deklaracijos matyti, jog 2012 m. ieškovas J. Š. deklaravo 5419,61 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (b.l. 112-114). Be to, pats ieškovas J. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis renka metalą, jį parduoda ir gauna pinigų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų apie J. Š. pajamas ir pajamų mokestį taip pat matyti, kad 2012 m. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” jis gavo 224,00 Lt turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų; 2013 m. iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” jis gavo 354,90 Lt turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų (b.l. 111). Ieškovas žinodamas apie išlaikymo įsiskolinimą, gaudamas papildomų pajamų, geranoriškai nemokėjo priteisto dydžio išlaikymo skirtumo iš papildomai gautų pajamų, kad nedidėtų skola, nemažino išlaikymo įsiskolinimo. Minėti faktai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei siekiama parodyti, o nustatytos byloje aplinkybės suteikia pagrindo abejoti, ar tikrosios pajamos neslepiamos. Taip pat teismas pažymi, kad susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nėra pateisinama priežastis, kodėl turėtų būti mažinamas priteistas vaikui išlaikymas, ypač tokiu atveju kai ieškovas neįrodė, kad išnaudojo visas galimybes gauti pajamų bei nepateikė teismui duomenų apie visas jo gaunamas pajamas. Ieškovas taip pat nurodo, kad turi 15 000 Lt dydžio kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui. Tačiau iš byloje esančios 2006-08-02 Visa vartojimo kortelės sąskaitos sutarties Nr. 000002822 matyti, kad AB SEB Vilniaus bankas suteikė J. Š. 15000 Lt kredito limitą 36 mėn. laikotarpiui (b.l. 81). Taigi ieškovas minėtą kreditą turėjo grąžinti dar 2009 m. Teismui ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad kredito limito grąžinimo terminas buvo pratęstas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pagal minėtą sutartį ieškovas būtų neatsiskaitęs, todėl teismas minėtos aplinkybės nevertina kaip įrodančios sunkią ieškovo turtinę padėtį. Iš VĮ Registrų cento Klaipėdos filialo 2013-07-30 pažymos matyti, kad J. Š. šiuo metu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 13). Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad jis 2011-02-07 trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai K. Š. (minėtas dovanojimo sandoris sudarytas jau prasidėjus teisminiams procesas dėl išlaikymo priteisimo, Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-51-736/2011). Iš VĮ ,,Regitra“ Klaipėdos filialo 2013-07-23 pažymos ir VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo pažymos matyti, kad J. Š. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b.l. 14).

Teismas posėdžio metu ieškovas J. Š. paaiškino, kad su savo sutuoktine B. Š. santuokos nėra nutraukęs, tačiau jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Iš 2014-04-01 B. Š. pranešime nurodyta, kad ji yra nutraukusi visus santykius su J. Š., jie gyvena kiekvienas atskirai ir vienas kitam jokių įsipareigojimų neturi (b.l. 76). B. Š. teismui pateikė jos ir J. Š. 2013-03-06 sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį, kurioje numatytas visiško turto atskirumo teisinis rėžimas (b.l. 77-80). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vertinant ieškovo J. Š. turtinę padėtį, į jos sutuoktinės B. Š. turimą turtą ir gaunamas pajamas teismas neatsižvelgia.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė D. B. 2013-06-11 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę (b.l. 44). Atsakovė D. B. nuo 2014-04-07 dirba ,,(duomenys neskelbtini)”, jai nustatytas bandomasis laikotarpis, per savaitę ji gauna 233,73 svarų (b.l. 128-133). Atsakovės atstovės teigimu atsakovė socialinių išmokų negauna, ji su sūnumi N. B. ir seserimi gyvena nuomojamame būste.

Išanalizavus byloje esančius rašytiniu įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovas turi galimybes ir privalo teikti bent minimalius fiziologinius poreikius užtikrinantį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, jis turi elgtis kaip bonus pater familias, t. y. protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, garantuoti savo vaiko teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus šias aplinkybes ir nepilnamečio vaiko poreikius, byloje nenustatyta, kad nepilnamečio N. B. poreikiai sumažėjo. Priešingai vaikas per šį laiką paaugo, jis pradėjo lankyti mokyklą (b.l. 50-56), todėl jo poreikiai padidėjo. N. B. reikalingi korekciniai akiniai. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad didesnė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta tenka atsakovei D. B.. Be to, vienam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir taip tenka didesnės išlaidos vaikos išlaikymui ir tinkamų vystymuisi sąlygų sukūrimui.

Pažymėtina, kad esant net menkiausiai abejonei dėl išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties, sprendimas turi būti priimtas nepilnamečio vaiko naudai, nes teismas privalo ginti nepilnamečio vaiko interesus, o vaiko tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nepilnamečio vaiko, gyvenančio su motina Anglijoje, poreikiai nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam jo sūnui N. B.. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka patiems tėvams. Be to ieškovo siūlomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio sumažinimas iki 100 Lt kas mėnesį, neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, o taip pat jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei prioritetinių vaiko interesų ( CK 1.5 str., 3. 3 str.).

Taigi, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra įstatymo nustatytų sąlygų, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų sumažintas, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 33,92 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Atsakovei iš ieškovo priteistina 200,00 Lt dokumentų vertimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt dokumentų vertimo išlaidų atsakovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo J. Š. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 33,92 Lt (trisdešimt tris litus 92 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Henryta Gerdvilė