- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1879-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06158-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- A. G., L. S.-G., L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, Danske Bank A
Pranešėja Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-1879-826/2015 Teisėja Dalė Žukauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-06158-2015-9)
2015 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų A. G. (A. G.) ir L. S.-G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. G. ir L. S.- G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, antstolė L. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratore skirti E. G.. Nurodė, jog šiuo metu yra nemokūs. 2008-02-07 iš AB SAMPO banko buvo paimtas 99 340 Eur kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkti. Pagal kredito sutartį kredito gavėjas buvo A. G., o laiduotoja L. S.-G.. Tuo metu pareiškėjas gerai uždirbdavo Airijoje, todėl nebuvo jokių sunkumų mokėti paskolą. Pareiškėja paskolos ėmimo laikotarpiu augino sūnų. Į darbą grįžo 2009 m. spalio mėn. 2012-09-01 pareiškėjams gimė dukra, ją prižiūri pareiškėja, kadangi negavo vietos darželyje. Pažymėjo, jog prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, įmonė, kurioje dribo pareiškėjas, bankrutavo, pareiškėjui kurį laiką darbo susirasti nesisekė, o susiradus darbą, atlyginimas buvo daug mažesnis. Todėl pareiškėjui, kaip vieninteliam šeimos maitintojui, sunkiai sekėsi išlaikyti šeimą ir mokėti kreditą bankui, mokėjimai pradėjo strigti, kol galiausiai kredito sutartis buvo nutraukta. Imant kreditą iš banko 2008-02-11 su UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią išduotas draudimo liudijimas. Bankas 2011-10-13 vienašališkai nutraukė sutartį, išsiuntė pranešimą apie draudžiamąjį įvykį UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Remdamasi šiuo pranešimu UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ 2012-08-20 priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką – 89 386,93 Eur negrąžinto kredito ir 729,49 Eur nesumokėtų palūkanų. Pareiškėjų nemokumas buvo iš esmės sukeltas dėl pasaulinės krizės pasikeitusios ekonominės situacijos Lietuvoje, kadangi įsigyjant butą nebuvo įmanoma prognozuoti, kad situacija rinkoje pasikeis: įgytas turtas nuvertės, o gaunamos pajamos sumažės, taip pat nebuvo apskaičiuotos realios galimybės ir įvertinta ganėtinai didelio kredito grąžinimo rizika. Pareiškėjai turi finansinių sunkumų ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Įvykdyti visas prievoles kreditoriams neturi jokių galimybių, todėl kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja ieško darbo pagal specialybę, nori viską pradėti iš naujo. Nuo 2011 metų gyvena pareiškėjos motinos bute, butas dviejų kambarių, už komunalinius mokesčius vidutiniškai moka 110 Eur, maistui trims asmenims išleidžia 300 Eur, rūbams 80 Eur, transporto išlaidoms apie 25 Eur, pareiškėjas kartu negyvena, dirba Airijoje. Pareiškėjas siunčia apie 550 Eur kas mėnesį. Kito turto, išskyrus pareiškėjams priklausantį butą, pareiškėjai neturi, bankas paskolos sutartį nutraukė 2010 metais, butas dar nėra parduotas, varžytynės neįvyko.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-01 nutartimi atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą. Teismas nustatė, jog pareiškėjas dirba Jungtinėje Karalystėje, pareiškėja laikotarpiu tarp motinystės atostogų ne visą darbo dieną dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis buvo 400 Lt. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų dėjusi pastangas susirasti geriau apmokamą darbą pagal turimą specialybę, persikvalifikuoti ir įsidarbinti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo išsilavinimas – 12 klasių, taip pat baigti jūreivystės kursai, nurodė, jog norėtų dirbti pagal turimą kvalifikaciją, bet sunku susirasti darbą su geru darbo užmokesčiu, tačiau byloje nėra pateikti jokie duomenys, jog pareiškėjas iš tiesų dėjo ir (ar) deda pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar stengiasi kelti savo kvalifikaciją ir mėgina uždirbti didesnes pajamas, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėjai yra jauni, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, sudarančių sunkumų ieškotis darbo, todėl turi visas galimybes kelti kvalifikaciją, ją keisti, susirasti geriau apmokamą darbą ir uždirbti didesnes pajamas, o to nedarydami pareiškėjai elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, jog šalį ištiko ekonominė krizė, o pareiškėjų pajamos sumažėjo, savaime nėra pagrindas pripažinti tai pateisinančiomis bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau pareiškėjų nurodomos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjai yra visiškai nemokūs, o jų finansinė būklė yra kritinė. Pareiškėjai net nenurodo, kaip ir kokiu būdu ketina vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, pareiškėjams iškėlus bankroto bylą. Pareiškėjai, būdami sąžiningi ir rūpestingi, sukurdami šeimą bei susilaukdami vaikų, turėjo įvertinti savo galimybes juos išlaikyti, prižiūrėti bei vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Šeimos sukūrimas ir vaikų išlaikymas negali turėti įtakos asmens mokumui. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog nedirbo, nes neturėjo su kuo palikti vaiko, tačiau net ir laikotarpiu tarp motinystės atostogų pareiškėja, žinodama apie skolinius įsipareigojimus, nedėjo pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, daugiau nei pusę metų iki motinystės atostogų 2012-09-01 nedirbo, nors ir buvo įrašyta į Darbo biržą. Be to, pareiškėjai nenurodė, kaip ketina atkurti savo mokumą, kad savo ruožtu nori viską pradėti iš pradžių. Prašoma patvirtinti 1412 Eur suma būtiniesiems poreikiams tenkinti bylos nagrinėjimo metu viršija gaunamas pajamas, o tai rodo, jog pareiškėjai nesistengia vykdyti kreditinių įsipareigojimų, o galimai siekia juos nurašyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-01 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjams bankroto bylą, patvirtinti 1412 Eur per mėnesį sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, patvirtinti 500 Eur plius mokesčiai sumą administratoriaus išlaidoms iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos. Pareiškėjai nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų finansinė būklė nėra kritinė ir kad pareiškėjai yra nesąžiningi. Teismas, konstatavęs, jog yra pagrindas abejoti pareiškėjų sąžiningumu, galėjo pareikalauti papildomų įrodymų apie prisiimtų prievolių vykdymą. Teismas neteisingai nurodo, kad pareiškėjai nedėjo pastangų susirasti geriau apmokamus darbus, nes pareiškėja išsiėmė individualios veiklos pažymą, kai jai buvo pasiūlyta užsiimti prekyba internetu. Ji niekada nesiekė nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismas, nurodęs, kad pareiškėjai turi visas galimybes kelti ar keisti kvalifikaciją, neįvertino aplinkybės, kad tai užima laiko, reikalauja lėšų, kurių šeima ir taip neturi. Pareiškėjai išnuomojo savo butą ir išsikėlė gyventi pas pareiškėjos motiną, nes siekė, kad skola nebeaugtų, kadangi jie yra nepajėgūs mokėti komunalinių mokesčių. Jie neatliko jokių sąmoningų veiksmų, dėl kurių jie nebepajėgė vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, jų nemokumą sukėlė darbo rinkos pokyčiai, taip pat tai, jog jų turimo išsilavinimo nepakako susirasti geriau apmokamus darbus. Teismas nurodė, kad šeimos sukūrimas ir vaikų išlaikymas negali turėti įtakos asmenų mokumui, tačiau pareiškėjai, kurdami šeimą, nesiekė tapti nemokūs, o vaikų gimimas nelėmė kredito sutarties nutraukimo. Pareiškėjas nuolat dirbo, tačiau jo pajamos tapo mažesnės, nei buvo iki prisiimant įsipareigojimus kreditoriams, o pajamoms sumažėjus pareiškėjo galimybės vykdyti įsipareigojimus dar labiau sumažėjo. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, kaip jie ketina atkurti savo mokumą, tačiau bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjai neturėjo pateikti tokių duomenų, nes jie yra reikšmingi tvirtinant mokumo atkūrimo planą. Pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėja dirba pagal darbo sutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad skundas nepagrįstas, dėl to atmestinas. Teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjai gali susirasti geriau apmokamus darbus ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, o jų finansinė būklė nėra kritinė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens nemokumo sąvoka pateikta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
Pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai sudaro 140 945,94 Eur ir ši suma viršija įstatyme nustatytą 25 MMA sumą apie 17 kartų. Taigi pareiškėjai atitinka formalųjį nemokumo kriterijų, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų būklė nėra kritinė, jie dirba, dėl to gali vykdyti savo įsipareigojimus, be to, pareiškėjai nelaikytini sąžiningais skolininkais, o šeimos sukūrimas nėra pagrindas nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantų mokumo padarė nevisiškai teisingai įvertinęs visas aplinkybes, kurios yra ir gali būti reikšmingos sprendžiant dėl apeliantų galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Dėl to teismas galėjo netinkamai įvertinti apeliantų perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, o padaryta išvada dėl apeliantų mokumo gali būti neteisinga. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjai yra jauni ir darbingi, turi galimybes dirbti (pareiškėjas dirba užsienyje), tačiau tai savaime nereiškia, kad jie gali tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Apeliantų pradelsti įsipareigojimai yra itin dideli, ilgą laiką šeimoje dirbo tik pareiškėjas, kuris šiuo metu dirba užsienyje ir iš jo gaunamų 1300 Eur yra išlaikoma 4 asmenų šeima. Pareiškėjas ilgą laiką dirbo statybos įmonėje, kuri bankrutavo, o susiradus kitą darbą, pajamos buvo daug mažesnės. Pareiškėjas yra baigęs vidurinę mokyklą, baigė jūreivystės kursus, kelerius metus dirbo jūreiviu, tačiau darbo užmokestis nebuvo mokamas laiku, dėl to pareiškėjas 2013 m. išvyko dirbti į užsienį. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjas siekė vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nuolat dirbo, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis turėjo visas galimybes susirasti itin gerai apmokamą darbą, priešingai, pareiškėjo pajamos keletą metų yra mažesnės, nei buvo kredito sutarties pasirašymo metu. Pareiškėjo gaunamų pajamų nebepakako įsipareigojimams vykdyti. Pareiškėja pareiškimo teismui pateikimo metu nedirbo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose, tačiau užsiėmė prekyba internetu, o šiuo metu, t. y. nuo 2015-10-02, dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis minimalus, darbo pobūdis – darbas įmonės nurodytoje kitoje darbovietėje. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo įvertintos kaip pastangų susirasti geriau apmokamą darbą nedėjimas. Tai, kad pareiškėja nedirba pagal specialybę (jūrų krovinių transporto gabenimo inžinierė), nereiškia, jog ji nesiekė pagal ją įsidarbinti. Priešingai, abu pareiškėjai dėjo visas pastangas vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu jų turtinės padėties vertinimu, t. y. kad jų turtinė padėtis nėra sunki. Fizinio asmens bankroto byla nekeliama asmeniui, kurio elgesys neatitiko protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų pajamas, jų elgesį vykdant įsipareigojimus, padarė išvadą, kad pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningai skolininkais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pareiškėjų pajamos šiuo metu yra apie 1300 Eur, jie išlaiko du nepilnamečius vaikus. Tokios pajamos negali būti vertinamos kaip pakankamos vykdyti pradelstus įsipareigojimus, kurie viršija 140 tūkst. Eur. Kredito sutartis su pareiškėjais nutraukta 2011-10-13, pareiškėjai bute, kurį įsigijo iš suteikto kredito, šiuo metu negyvena, o nuomoja. Įvertinus tai, kad kredito sutartis nutraukta prieš 4 metus, pareiškėjai būstą yra išnuomoję, per šį laikotarpį pareiškėjų finansinė padėtis iš esmės nepagerėjo, gaunamų pajamų vis tiek nepakanka tinkamam įsipareigojimų vykdymui, darytina išvada, jog pareiškėjų finansinė būklė vis dėlto yra kritiška, o patys pareiškėjai atitinka FABĮ nustatytą sąžiningumo kriterijų, nes nenustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima padaryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai, būdami sąžiningi, rūpestingi, sukurdami šeimą bei susilaukdami vaikų, turėjo įvertinti savo galimybes juos išlaikyti bei vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, o šeimos sukūrimas ir vaikų išlaikymas negali turėti įtakos asmens mokumui. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kredito sutartis su pareiškėjais buvo nutraukta 2011-10-13, t. y. iki antrojo vaiko gimimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog finansinių įsipareigojimų prisiėmimas neturėtų būti siejamas su ribojimais asmenims susilaukti vaikų, ši aplinkybė nėra reikšminga, vertinant pareiškėjų sąžiningumą. Šiuo atveju pareiškėjų finansinius sunkumus nulėmė ne vaikų gimimas, o pokyčiai darbo rinkoje bei ilgą laiką gaunamos mažesnės pajamos.
Pareiškėjai prašė patvirtinti 1412 Eur sumą per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši suma viršija šeimos mėnesines pajamas, kurios, kaip nurodė pareiškėjai, yra 1300 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų prašoma patvirtinti suma būtiniesiems poreikiams tenkinti ne visiškai atitinka sumas, kuriomis turėtų disponuoti siekiantys bankrutuoti asmenys. Iš lėšų, kurias gauna pareiškėjai, dalis turi būti skiriama ir kreditorių įsipareigojimams vykdyti. Be to, dar dalis lėšų skiriama administratoriaus išlaidoms. Dėl to iš naujo nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams siūlytina patikslinti būtiniesiems poreikiams reikalingas sumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų finansinius sunkumus vertino kaip laikinus ir nesudarančius pagrindo konstatuoti jų nemokumą. Pažymėtina, jog aplinkybės, susijusios su pareiškėjų veiksmais mokumui atkurti, teismo turi būti vertinamos ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, o mokumo atkūrimo plano sudarymo ir tvirtinimo stadijoje (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7, 8 straipsniai). Tuo atveju, jeigu teismas nepatvirtina pateikto plano, bankroto byla nutraukiama (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjams A. G. ir L. S.-G. iškėlimo klausimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.