Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2271-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
1-2271-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16804-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
S. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2271-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16804-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.12.2.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam S. T.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Anykščiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. T. 2019 m. balandžio 23 d. apie 20.15 val. Kaune, Chemijos gatve, kryptimi nuo Abrikosų tako link Technikos gatvės vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ties sankryža su Jerubių taku sukėlęs eismo įvykį, kurio metu posūkyje išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis S. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis privačiai dirbo pas žmones, įrenginėjo sodo namelį, po to išgėrė alkoholio. Visi dirbti buvo atvykę jo vairuojama mašina „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žinojo, kad dar reikės vairuoti, tačiau vartojo alkoholį. Bendradarbius parvežė iki parduotuvės, o pats važiavo toliau Chemijos gatve, tolimesniu keliu dėl remontuojamo kelio. Automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo žmonos vardu, tačiau ji pati nevairuoja, automobiliu naudojasi tiks jis. Nusileidžiant nuo kalnelio jis apvažinėjo duobutę, apspigino saulė ir jis nepastebėjo, kad kažkas iš priekio atvažiavo. Jie susidūrė. Smūgis nebuvo stiprus, jis važiavo apie 40 km/h greičiu. Po įvykio atvykus policijos pareigūnams, jis atsisakė tikrintis alkotesteriu, kodėl taip elgėsi, pasakyti negali. Po smūgio mažai ką beprisimena. Žino, kokios blaivumo nesitikrinimo pasekmės. Sutinka su pareigūnų parodymais, neprisimena, ar jie ką nors jam sakė dėl nesitikrinimo pasekmių. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Jis turi skolų antstoliui, tačiau dirba ir dengia jas dalimis. Gauna apie 500 eurų atlyginimą, tačiau žiemą per šalčius 3-4 mėnesius būna be darbo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. apie 20.15 val. vairavo sau priklausantį automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Kaune, Chemijos g. nuo Technikos g. link Kalantos g. Toje vietoje yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Su juo kartu automobilyje važiavo jo mama E. G., kuri sėdėjo priekyje šalia jo. Važiuojant minėta kryptimi ties nereguliuojama sankryža su Jerubių taku kelio vingyje į kairę staiga pastebėjo, kad jo važiavimo krypties eismo juostoje priešinga kryptimi atvažiavo automobilis Citroen, kuris priekine dalimi, kairės pusės kampu trenkėsi į jo automobilio, taip pat kairį kampą. Tai pastebėjęs ir norėdamas išvengti susidūrimo kiek galėjo traukėsi dešiniau, užvažiavo ant bordiūro, tačiau toliau nebuvo kur trauktis, o ir jau nebuvo laiko, kadangi minėtas automobilis išvažiavo visiškai prieš pat jo automobilį, todėl atstumas buvo labai mažas ir susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo išlipo iš automobilio. Iš automobilio išlipo ir Citroen vairuotojas. Tik išlipus iš karto pastebėjo, kad jis yra neblaivus, kadangi svirduliavo. Prie jo arti priėjęs nebuvo, todėl alkoholio kvapo ir nejuto. Jis pats tuoj pat paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po jų medikai, kadangi jis su mama jautėsi blogai. Policijos pareigūnai pasakė, kad automobilio Citroen vairuotojas atsisakė tikrintis girtumą ir jie jį pasisodino pas save į tarnybinį automobilį. V. G. GMP automobiliu buvo išvežti į Kauno klinikas. Priėmimo skyriuje medikai suteikė reikiamą medicininę pagalbą ir sekančios dienos ryte išleido namo. Papildomai kitose gydymo įstaigose nesigydė nei jis, nei mama. Abiem nustatyti sumušimai. Mamos prašo neapklausinėti, kadangi ji niekuomet neturėjusi vairuotojo pažymėjimo ir apie įvykį nieko pasakyti negalės, tuo labiau, kad ji yra jau garbingo amžiaus ir dėl antsvorio jai sunku judėti (b. l. 66–67).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. dirbdamas tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“ kartu su vyr. patruliu A. Ž. apie 20.15 val. per radijo stotį iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, Chemijos g. ties sankryža su Jerubių taku yra įvykęs eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės ir vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Tuo metu jie buvo Šiaurės pr. ties „Legenda“. Tik gavę pranešimą iš karto vyko nurodytu adresu. Atvykę į įvykio vietą rado sugadintus automobilius „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje jau buvo medikai, kurie automobilyje „Chrysler“ apžiūrinėjo priekyje sėdėjusią keleivę. Prie jų priėjo vyriškis, kuris prisistatė, kad yra automobilio „Chrysler“ vairuotojas ir nurodė kas vairavo automobilį „Citroen“. Tai buvo šalia automobilio „Citroen“ sėdėjęs vyriškis, kuris akivaizdžiai buvo matyti, kad yra neblaivus, priėjus prie jo ir paklausus ar vartojo alkoholį, jis tai patvirtino ir pasakė, kad vartojo prieš dvi valandas. Nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jis pasakė savo vardą ir pavardę S. T., bei pateikė asmens dokumentą. Jie vyriškiui pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti girtumą, tačiau jis kategoriškai atsisakė, tuomet jam išaiškino, kokia atsakomybė jam už tai gresia, tačiau jis liko prie savo nuomonės ir tikrintis atsisakė. Visa tai jie užfiksavo vaizdinėje medžiagoje, kuri yra įkelta į eismo įvykių informacinę sistemą. Greitosios med. pagalbos automobiliu į gydymo įstaigą buvo išvežti automobilio „Chrysler“ vairuotojas V. G. ir jo keleivė E. G.. Automobilio „Citroen“ vairuotoją S. T. tarnybiniu automobiliu pristatė į Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių. Netrukus ten atvyko moteris, kuri prisistatė, kad yra S. T. žmona. Visą surinktą medžiagą paliko budėtojų dalyje (b. l. 69–70).

Liudytoja R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis „Citroen C4 Piscasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vyro S. T. močiutė A. T. 2018 metais davė 3000 eurų jos vyrui, kad įsigytų automobilį. Vyras turėjo reikalų su antstoliais, todėl automobilį registravo jos vardu. Ji pati šiuo automobiliu nesinaudoja, kadangi net neturi vairuotojo pažymėjimo. Vyras šiuo automobiliu naudojosi vienas. 2019 m. balandžio 23 d. kaip ir visada ryte vyras su minėtu automobiliu išvažiavo į darbą. Prieš tai į darželį užvežė dukrą. Iš namų jis išvažiavo blaivus. Jis niekuomet nėra važiavęs išgėręs. 2019 m. balandžio 23 d. apie 20 val. jai į mobilų telefoną paskambino vyras ir pasakė, kad nutiko nelaimė. Iš karto nesuprato, kas atsitiko jis pasakė, kad atvažiuotų į kelių policijos budėtojų dalį. Ji ten ir atvyko. Pradėjus su juo kalbėti pamatė, kad jis yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. Jis pats ir policijos pareigūnai pasakė, kad padarė eismo įvykį. Policijos pareigūnai pasakė, kad vyras atsisakė tikrintis neblaivumą, vėliau policijos pareigūnai pasakė, kad atvyktų sekančią dieną. Pačio eismo įvykio aplinkybių nežino. Kur ir kada vyras vartojo alkoholį nežino, kadangi apie tai su juo nekalbėjo (b. l. 72–73).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas su kaltinamojo atsisakymu tikrintis blaivumą (b. l. 79–81).

Neblaivumo nustatytu akte nurodyta, kad S. T. nurodė alkoholį vartojęs prieš 2 valandas, iš burnos jam sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, motyvuoti negalėjo (b. l. 42).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. T. vairavus automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ties sankryža su Jerubių taku sukėlus eismo įvykį, kurio metu posūkyje išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai ir vaizdo įrašas su kaltinamojo atsisakymu tikrintis blaivumą (b. l. 79–81).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo vengimo tikrintis neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo S. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. T. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą.

Vertinant S. T. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą (b. l. 100–101), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 97–99), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 93), LSMUL Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos neteiktos (b. l. 88).

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, nes, kaip nurodė kaltinamasis, jis turi įsiskolinimų antstoliui, gauna nedidelį atlyginimą, neištisus metus turi darbo, todėl baudos bausmė būtų jam per sunki ir neproporcinga. Arešto bausmės terminas nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis vengė tikrintis neblaivumą, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraudžiama 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo skyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. balandžio 26 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis S. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jo žmonos R. T. vardu (b. l. 50), tačiau pagal vedybų sutartį priklauso jai asmeninės nuosavybės teise (b. l. 52–55), todėl nelaikytina šeimos turtu.

Šiuo atveju nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vengė tikrintis neblaivumą. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Citroen C4 Picasso“, 2007 m. kaina Lietuvoje be PVM yra 2703 Eur (b. l. 62). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 2703 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam S. T. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintina, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

R. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas R. T..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga paliktinas saugoti byloje (b. l. 81).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Bausmę skirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. T. sulaikymo dienos.

Išaiškinti S. T., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 26 d.;

-konfiskuoti iš S. T. automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2703 Eur (du tūkstančius septynis šimtus tris eurus).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

R. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti R. T..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius