Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos: 1) nutraukti 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartis Nr. PA89/2009-147 ir Nr. PA89/2009-145, sudarytas tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Širvintų rajono savivaldybės dėl žemės sklypų, esančių Kalnalaukio g. 45 (kadastrinis Nr. 9855/0005:187) ir Kalnalaukio g. 49 (kadastrinis Nr. 9855/0005:1182), Širvintų mieste, perdavimo neatlygintinai naudotis Širvintų rajono savivaldybei; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-426-(86) 1.2 ir 1.6 punktus, kuriais Širvintų rajono savivaldybei buvo perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, esantys Kalnalaukio g. 45 (kadastrinis Nr. 9855/0005:187) ir Kalnalaukio g. 49 (kadastrinis Nr. 9855/0005:1182), Širvintų mieste.

Pareiškėjas nurodė, kad siekia atkurti nuosavybės teises natūra į savo tėvo iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, kurios adresas šiuo metu yra Kalnalaukio g. 45 ir Kalnalaukio g. 49, Širvintų mieste. Ši žemė Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-426-(86) bei 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutarčių Nr. PA89/2009-147 ir Nr. PA89/2009-145 pagrindu yra perduota neatlygintinai naudotis Širvintų rajono savivaldybei. Pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą ištirti ir įvertinti, ar Širvintų rajono savivaldybė valstybinės žemės sklypus, esančius Kalnalaukio g. 45 ir Kalnalaukio g. 49, Širvintų mieste, naudoja pagal teisės aktų reikalavimus ir panaudos sutartyse numatytus tikslus, o nustačius pažeidimų – svarstyti galimybę nutraukti panaudos sutartis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 12 d. raštu Nr. 44SS-414 atsakė, jog pažeidimų, Širvintų rajono savivaldybei naudojant ginčo žemės sklypus, nenustatyta. Tuomet pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašė nutraukti 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartis bei panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-426-(86) dalį, kuria Širvintų rajono savivaldybei buvo perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, esantys Kalnalaukio g. 45 ir Kalnalaukio g. 49, Širvintų mieste. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1SS-(3.5)-2445 pateikė neigiamą atsakymą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas nurodė, kad, pagal Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, valstybinė žemė savivaldybei neatlygintinai naudotis gali būti perduodama, tik jeigu ji reikalinga savivaldybės funkcijoms atlikti; jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms vykdyti buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, jog sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Analogiškos nuostatos yra numatytos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių 2.2, 5.1 ir 6.5 punktuose. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypo, esančio Kalnalaukio g. 45, Širvintų mieste, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorijos, naudojimo pobūdis – urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių. Šio sklypo perdavimas Širvintų rajono savivaldybei buvo grindžiamas tuo, kad jame numatyta įrengti miesto parką. Tačiau pareiškėjo turimi įrodymai liudija, jog, praėjus daugiau kaip pustrečių metų nuo panaudos sutarties sudarymo ir daugiau kaip šešeriems metams nuo atitinkamo detaliojo plano patvirtinimo, jokie realūs žemės sklypo tvarkymo ir miesto parko įrengimo darbai nėra pradėti ir nėra jokių objektyvių duomenų apie tokių darbų atlikimą ateityje. Vadinasi, minėtas sklypas yra naudojamas ne pagal panaudos sutartyje numatytą paskirtį. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypo, esančio Kalnalaukio g. 49, Širvintų mieste, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Šio sklypo perdavimas Širvintų rajono savivaldybei buvo grindžiamas tuo, kad jame numatyta pastatyti sporto kompleksą su automobilių stovėjimo aikštele. Tačiau pareiškėjo turimi įrodymai patvirtina, kad Širvintų rajono savivaldybė šiame sklype ketina statyti visai kitokio pobūdžio objektą (daugiafunkcinį poilsio pastatą) ir, be to, nėra pradėjusi jokių konkrečių statybos projektavimo darbų, nors praėjo daugiau kaip pustrečių metų nuo panaudos sutarties sudarymo ir daugiau kaip šešeri metai nuo teritorijos detaliojo plano patvirtinimo. Vadinasi, minėtas sklypas yra naudojamas ne pagal panaudos sutartyje numatytą paskirtį. Pareiškėjas nurodė, kad dėl paminėtų aplinkybių 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartys turi būti nutrauktos bei turi būti panaikinta atitinkama Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-426-(86) dalis. Tą padarius, atsirastų galimybė natūra atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus. Akivaizdu, jog, ilgą laiko tarpą šių sklypų nenaudojant numatytiems viešiesiems tikslams, negali būti teigiama, kad jiems yra koks nors realus ir aiškiai išreikštas visuomenės poreikis, todėl šie sklypai negali būti priskiriami Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytai valstybės išperkamai žemei.