- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- I-1246-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00274-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui Ž. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. Ž. S. savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 5). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio buvo periodiškai laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir areštinė), kurioje laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerose trūko gyvenamojo ploto, būdavo šalta, trūkdavo oro, sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjui tekdavo naudotis tualetu matant kitiems asmenims. Nurodė, kad pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi, žemino. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų areštinėje pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dideliais nepatogumais, orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, sveikatos sutrikimais, todėl prašė priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-14) nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje skirtingais laikotarpiais nuo 2015-09-17 iki 2016-12-20 kamerose Nr. 2, Nr. 6, Nr. 8, Nr. 7, Nr. 6, Nr. 4, Nr. 3, Nr. 1 vienas arba su dviem-keturiais asmenimis. Atsakovas pripažįsta, kad minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui areštinės kameroje, pareiškėjui nebuvo užtikrintas, tačiau pažeidimas nebuvo tęstinis. Be to, asmenų skaičius kamerose nuolat kinta. Higienos normos 20 punktas numatė, kad policijos areštinės kamerose turėjo būti įrengti sanitariniai mazgai, kurie turi būti atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Šio reikalavimo areštinėje buvo laikomasi. Sanitarinio mazgo vieta nepatenka į pareigūnų stebėjimo zoną. Marijampolės visuomenės sveikatos centras nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su oro temperatūra ar vėdinimu, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus bei įrengta mechaninė ventiliacija. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesiskundė, patirtos žalos nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas skunde nurodo, kad areštinės kamerose jam trūko gyvenamojo ploto. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustato Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos 2007-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje turi būti vadovaujamasi Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areštinės kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. (2016-01-18 nutartis byloje Nr. A2538-624/2015, 2015 -12-31 nutartis byloje Nr. A2250-662/2015).
Iš bylos duomenų matyti, kad minimalaus ploto reikalavimas pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas laikotarpiais nuo 2015-09-17 iki 2015-09-24, nuo 2015-11-19 iki 2015-11-20, nuo 2016-07-11 iki 2016-07-14 kameroje Nr. 2, kurios plotas – 18,46 kv. m., joje pareiškėjas kalėjo su dar trimis asmenimis, taigi jam teko 4,6 kv. m.; nuo 2016-03-15 iki 2016-03-17, nuo 2016-03-19 iki 2016-03-22, nuo 2016-03-24 iki 2016-03-29 kameroje Nr. 7, kurios plotas – 18.63 kv. m., joje pareiškėjas buvo laikomas su dar trimis arba keturiais asmenimis, taigi, jam teko nuo 3,7 kv. m. iki 4,6 kv. m. ploto (b. l. 45-46).
Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiškėjui kalint areštinėje minėtais laikotarpiais (iš viso 27 dienas) buvo pažeistas Areštinių veiklos taisyklių 80 punktas, neužtikrinant minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo neizoliuotas nuo likusios patalpos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.
Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką bei visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja jau minėtos Areštinių veiklos taisyklės bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).
Pagal Areštinių veikos taisyklių 81 punktą, kameroje įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė. Sanitarinio mazgo konstrukciniai ypatumai nei šiame akte, nei Higienos normoje nereglamentuojami. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad sanitariniai mazgai visose kamerose yra atskirti pertvaromis (b. l. 11), tą patvirtina į byla pateikti pastato planai (b.l.36-38) bei tarnybinis pranešimas (b. l. 43). Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia deklaratyvius pareiškėjo argumentus, jog sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos. Nei Higienos norma, nei kitas teisės aktas nenumato, kad sanitariniame mazge turėtų būti įrengtos durys. Teismas taip pat vadovaujasi LVAT praktikoje pateiktu aiškinimu, kad vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą, siekiant užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, sąlygoja areštinės kamerų įrengimo ypatumus bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad areštinė būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Skunde taip pat nurodoma, kad areštinės kamerose buvo šalta, vėdinimas buvo prastas, trūko oro.
Higienos normos 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).
Savo nurodomų argumentų pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, tuo tarpu atsakovo atstovas į bylą pateikė Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 19-31), kuriuose konstatuota, kad areštinės kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per langus, oro temperatūra atitiko Higienos normos reikalavimus. Jokių higienos normos pažeidimų, susijusių su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, nebuvo nustatyta. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog kamerose buvo šalta, trūko oro, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryšio. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Nors pareiškėjas teigė, jog dėl oro trūkumo negalėjo išsimiegoti, sutriko kraujospūdis, nukrito svoris, negalavo virškinimo sistema, byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Iš byloje esančio Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo išrašų (b. l. 47-48) matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu tebuvo išreiškęs nusiskundimą dėl dantų skausmo, tačiau nėra užfiksuota jokių nusiskundimų dėl skunde vardijamų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog areštinės pareigūnai iš jo tyčiojosi, liepė plauti tualetus, žemino jį.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Taigi, palaikyti švarą ir tvarką gyvenamosiose patalpose yra viena iš įkalinimo įstaigose laikomų asmenų pareigų. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių pareigūnų, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškė pareiškėjo nurodomos patyčios, pažeminimas ir neteisėti pareigūnų veiksmai. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. LVAT yra ne kartą akcentavęs, jog abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš skundo neaišku, ką konkrečių atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi (pvz., administracinės bylos Nr. AS-858–746/2010). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pažeisdamas minimalų kameros ploto reikalavimą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad įkalinimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.53254/99; 2008-02-14 sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr.66802/01; 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją).
Kaip jau minėta, pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalią ploto normą, pareiškėjas buvo kalinamas areštinėje 27 paras. Pažymėtina, kad areštinė yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat neesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus ar medikus, nustačius, kad kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra nepagrįsti, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas bei tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis ir buvo nežymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Ž. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.