Kauno apygardos teismo nutartis

2008-11-04 · Civilinė byla Nr. 2A-961-173/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-04
Bylos Nr.
2A-961-173/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Birutė Bobrel
Ieškovas
O. O.
Atsakovas
M. Š.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 22-ojo notarų biuro
Civilinė byla Nr. 2A-961-173/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas M. Šimonis
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.21;21.4.2.6;45.1;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,dalyvaujant ieškovei O. O., jos atstovui advokatui Jaroslav Los,atsakovo M. Š. atstovui advokatui R. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. O. ieškinį atsakovui M. Š., trečiajam asmeniui Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarei Zitai Rimkuvienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė O. O. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė 2006 m. balandžio lld. buto, esančio Rietavo g. 17-32, Kaune, pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą su atsakovu M. Š., pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.); taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 30000 Lt. Ieškovė paaiškino, jog ginčo butas nuosavybės teise ieškovei priklausė nuo 1980 metų, Ji daugiau kaip dešimt metų yra prastos sveikatos, sunkiai orientuojasi aplinkoje. 2006 metų pradžioje atsakovo motina R. Š. pasisiūlė padėti būtyje bei pažadėjo sutvarkyti ieškovės globą. 2006 m. balandžio 11 d. pas ieškovę atvyko R. Š. su sūnumi (atsakovu) ir paaiškino, kad sutvarkė globos dokumentus ir, kad reikalingas tik ieškovės parašas. Atsakovas su motina nusivežė ieškovę į kažkokią įstaigą, kaip vėliau išaiškėjo, į notaro kontorą, kur buvo parodyta vieta, kurioje ieškovė turėjo pasirašyti. Ieškovė nurodė, kad tą dieną R. Š. ieškovei davė 5000 Lt. Ieškovė atkreipė teismo dėmesį, kad suprato, jog yra apgauta, 2006 m. apie gegužės 20 d. parodžiusi sutartį kaimynei, kuri jai išaiškino, jos esmę. Pradėjus reikalauti iš atsakovų sumokėti visą sutarties sumą, 2006 m. rugsėjo 12 d. banke ieškovės vardu buvo atidaryta sąskaita, į kurią buvo pervesta 20000 Lt, vėliau atsakovo motina ieškovei perdavė dar po 1000 Lt, viso 5000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Šaliai reikalaujant pripažinti negaliojančiu sandorį minėtu teisiniu pagrindu, būtina įrodyti du teisiškai reikšmingus faktus: pirma, kad asmuo suklydo, ir antra, kad asmens suklydimas yra esminis. Įvertinęs, kad ieškovė pati dalyvavo sudarant ir asmeniškai pasirašė ginčijamą sutartį (t.l. b.1.8), perdavimo-priėmimo aktą (t.l. b.1.9), po ginčijamos sutarties sudarymo per tam tikrą laikotarpį pati pasirašė raštelius apie pinigų gavimą ir juos faktiškai gavo (t.l. b.1.91-93), prieš sudarant ginčijamą sutartį 2006 m. kovo 30 d. asmeniškai kreipėsi į VĮ „Registrų centras" dėl pažymos sandoriui gavimo, pasirašydama atitinkamą prašymą ir asmeniškai atsiimdama sudarytą pažymą (t.l. b.1.151-152), kad dar 2002 m. spalio 10 d. ieškovė buvo sudariusi išlaikymo iki gyvos galvos sutartį su E. I., kuria rentos gavėjui buvo perduotas ginčo butas (t.l. b.1.133-135), tačiau vėliau 2003 m. sausio 6 d. ši sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu (t.l. b.1.130), teismas laikė, kad ieškovė ginčijamos sutarties sudarymo metu asmeniškai aktyviai veikė jos sudarymo atžvilgiu, o kilus abejonėms turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininkais bei objektyviai žinojo apie galimybę sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, tačiau jos nesudarė. Atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovę ir atsakovo motiną R. Š. siejo geri santykiai; atsakovas ir jo motina tarėsi su ieškove dėl to, kad jai padės buityje, kas įtakojo buto pardavimo kainą; o iš atsakovo ir jo motinos paaiškinimų, kad ieškovei buvo sumokėta 40000 Lt (t.l. b.1.159-160) bei ieškovės pasirašytų raštelių apie pinigų gavimą (t.l. b.1.91-93), teismas sprendę, jog aplinkybė, kad butas buvo parduotas pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant jo pardavimo kainą 30000 Lt, negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia ieškovė suklydimo faktą.

Be to, net ir atsižvelgus į ieškovės garbingą amžių bei turimus sveikatos sutrikimus (t.l. b.1.79), teismas nelaikė, kad ieškovė sudarydama ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį suklydo dėl jos esmės. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat pradžių galvojo, kad vyksta globos klausimo įteisinimas (t.l. b.l. 157), tačiau ieškovės elgesys tariantis dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, konsultacija su notare, pažymų sandoriui sudaryti užsakymas, sutarties pasirašymas, o dar vėliau, pinigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį priėmimas už parduotą butą patvirtina, jog iš esmės apdairus ir atidus žmogus tokiomis pat aplinkybėmis būtų pasielgęs analogiškai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčijamo sandorio sudarymo būdama 82 metų amžiaus bei visiškai neįgali, sistemingai vartojanti raminamuosius, nuskausminančius bei psichotropinius vaistus, kuriuos prieš kiekvieną išvykimą iš namų duodavo atsakovo motina, ieškovė negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Išvada, kad teisių ir pareigų, atsiradusių ginčijamo sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, taip pat neteisinga. Apeliantė su atsakovo motina bendravo kaip su socialine darbuotoja, todėl išvada, jog sutarties pasirašymą bei kainą įtakojo susitarimas, kad atsakovas ir jo motina jai padės buityje, nepagrįstas. Nagrinėjant sandorio sudarymo aplinkybes neatsižvelgta ne tik į jo turinį, bet ir sutarties sudarymo aplinkybes (ieškovės išsilavinimą; prastą sveikatos būklę; įvairiais būdais ir sistemingai pirkėjo motinos daromą įtaką pardavėjai, nuteikinėjant prieš dukras bei bauginant ieškovę). Be to, tiek atsakovas, tiek jo motina, teismo posėdžiuose tvirtino, kad jie siekė sudaryti globos sutartį, tačiau jos sudaryti nepavyko. Ieškovė buto parduoti niekada nesiruošė, nes norėjo jį palikti dukroms. Neįvertinta, kad naudodama atsakovės motinos tiekiamus vaistus, apeliantė absoliučiai prarasdavo nuovoką ir darydavo kas jai buvo liepiama. Be to, iš pateiktų medicininių pažymų teismas negalėjo įvertinti ieškovės sveikatos būklės, o privalėjo paskirti psichiatrinę ekspertizę.

Aiškindamas piniginių lėšų gavimą, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pateiktų raštelių turinį, iš kurių neaišku už ką jie grąžinami. Ieškovė, gerdama vaistus nesuprasdavo savo veiksmų, todėl minimus pinigus galėdavo duoti pirkiniams, o vėliau galėjo juos grąžinti. Ieškovės nuomone, norint nuslėpti sukčiavimus, atsakovas pinigus galėjo pervesti į jos banko sąskaitą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Aplinkybės, jog ieškovė yra garbingo amžiaus ir viduriniojo išsilavinimo neįrodo, kad ji nesiorientuoja aplinkoje ir ja galima visiškai manipuliuoti. Kitų duomenų, medicininių dokumentų, galinčių patvirtinti ieškovės nesiorientavimą aplinkoje, byloje taip pat nepateikta. Be to, prašymų apklausti liudytojus, atlikti ekspertizes ir surinkti kitus įrodymus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo gauta, nors ieškovė pati aktyviai dalyvaudavo teismo posėdžiuose (atsakinėdavo į klausimus, teikė paaiškinimus).

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Sutarčių teisėje yra pripažinta, kad galioja tokio turinio sutartis, kokio siekė jos šalys. Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Laikoma, kad suklydimas yra esminis, kai neteisingai suvokiamas sudaromas sandoris. Šiuo pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir tada, kai asmuo, sudarantis sandorį, neteisingai suvokia sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Šalies argumentai

Apeliantė O. O. ieškinyje nurodžiusi, kad ji buvo įsitikinusi, jog viskas daroma dėl jos globos. Bet visi apeliantės veiksmai, kuriuos ji atliko iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir po jos, rodo, kad ji siekė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šias aplinkybes teisingai nustatė ir vertino pirmosios instancijos teismas. O. O. 2006 m. kovo 30 d. Valstybės įmonės registrų centro Kauno filiale užsakiusi paruošti pažymą sandoriui, adresu Rietavo g. 17-32, Kaune. 2006 m. balandžio 6 d.O. O. ši pažyma išduota(b. l. 150, t.1).

Trečiasis asmuo notarė Z. R. parodžiusi, kad ieškovė buvo pas ją atvykusi kelios dienos iki ginčijamos sutarties sudarymo, teiravosi dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ji ieškovei siūliusi sudaryti rentos sutartį, išaiškino jos turinį ir privalumus, tačiau ieškovė tokią sutartį sudaryti atsisakė.

Ieškovė apie tokios sutarties galimybę žinojusi, kadangi 2002 m. spalio 10d. sutartimi O. O. jai nuosavybės teise priklausantį butą perleido E. I. su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. 2003 m. sausio 6 d. O. O. ir E. I. susitarus ši sutartis buvo nutraukta(b. l. 79, t.1).

2006 m. balandžio 11 d. pardavėja O. O. ir pirkėjas M. Š. sudaro buto Nr. 32, esančio Rietavo g. 17, Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pasirašė pati O. O.(b. l. 5-8, t.1). Ieškovė iš atsakovo po sutarties sudarymo gavusi pinigus, nors sandorio sudarymo metu savo ranka įrašiusi, jog 30 000 Lt gavusi(b. l. 31, t. 1).

Ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, parodė, kad toks butas kainuoja 120-130 tūkstančių litų. Iš to darytina išvada, kad ieškovė tinkami orientuota, galvojanti, jog parduoti butą ji galėjusi didesne kaina. Sandorio kainą lėmė ir tai, kad ieškovė po sandorio sudarymo lieka gyventi ginčo bute iki gyvos galvos.

Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė siekė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. ieškovė teisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes ir pasekmes.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad R. Š. nuteikinėjo prieš ją jos vaikus, baugino ją, darė psichologinį poveikį. Tai naujos aplinkybės, kurių ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme(CPK 312 straipsnis).

Ieškovė prašanti jai skirti psichiatrinę ekspertizę. Skirti psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo, kadangi nėra duomenų, kad ieškovės sveikata buvo tokios būklės, jog ji sandorio metu turėjusi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės.

Ieškinys paduotas dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu(CK 1. 90 straipsnis), o ne savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu(CK 1. 89 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Atsakovas M. Š. prašo priteisti iš ieškovės O. O. 1 500 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą(paslaugas), šią pinigų sumą mažina iki 1000 Lt(CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m.gegužės 6d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt(vieną tūkstantį litų) išlaidų už advokato pagalbą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Birutė BobrelArūnas Rudzinskas