Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-368-849/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
1-368-849/2012
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00341-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Kaltinamasis
V. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-368-849/2012Proceso Nr. 1-52-1-00341-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.1.7.2.7., 1.1.10.1, 1.2.4.8.3; 1.1.6.3; 2.3.6.4
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva,sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei,nukentėjusiojo atstovei R. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis nesantuokoje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. L. 2012 m. kovo 24 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini) R. T. nuomojamame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo mažametį sūnų R. L., gim. 2004 m., t. y., jį tarpusavio konflikto metu tyčia stūmė į fotelio rankturį, į kurį atsitrenkdamas mažametis R. L. persidrėskė nugarą, tuo mažamečiui nukentėjusiajam R. L. sukeldamas fizinį skausmą.

Apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nesusituokęs gyvena su R. T., jo vaikų motina. Įvykio dieną vakare grįžo girtas į namus. Namuose R. nebuvo, buvo išėjusi vandens. Sūnus R. pradėjo jį keikti dėl to, kad išgėręs, todėl jis įpyko ir stūmė šį į fotelį. R. atsitrenkė fotelyje kyšojusį medvaržtį, kuris perdrėskė nugarą. Iš skausmo vaikas verkė, jam skaudėjo. Savo elgesį vertina kritiškai, padarė išvadas ir stengiasi namuose girtas daugiau nesirodyti. Su sūnumi susitaikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis R. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nugarą susižalojo į fotelį. Tėtė pastūmė ir jis atsitrenkė į fotelį. Buvo negeras, tėtę iškeikė. Jis buvo neblaivus. Tėtė dažnai geria. Dabar tėtė gyvena atskirai. Iš fotelio buvo išlindęs varžtas ir atsitrenkė į tą varžtą. Skaudėjo nugarą. Ant jos buvo apibrozdinimas. Dabar gyvena su mama ir mažesniu broliu. Ant tėtės nepyksta. Vieną kartą tėtė nuskriaudė. Neatsimena, dėl ko tėtę iškeikė (b.l. 15-16, 20-22).

Liudytoja R. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-03-24 apie 18.20 val. į namus (duomenys neskelbtini) girtas grįžo sugyventinis V. L.. Pamatęs sūnus R. L. pradėjo nervintis. Sugyventinis, negalėdamas apsikęsti tokio vaiko elgesio, jį stūmė ir šis atsitrenkė į netoliese esantį fotelį ir susimušė nugarą, persidrėskė nugarą, vėliau gyjant atsirado mėlynė. Sugyventinis buvo labai girtas ir su juo nebuvo galima susikalbėti, o netrukus jis užmigo. R. su tėvu labai nesutaria. Tarp jų dažnai kyla konfliktai. Kai tėvas būna girtas, R. jį bara ir keikia, o tėvas jį muša. V. dažnai geria alkoholį. Jų šeima yra socialinės rizikos. Tuo metu, kai vyko konfliktas, ji buvo išėjusi į lauką vandens, todėl negalėjo apginti vaiko. Pas medikus jie nesikreipė (b.l. 23-24, 25-26).

Liudytoja V. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 m. pavasarį, kovo pabaigoje persirengiant po fizinio pamokos, pastebėjo, kad R. nugaroje, juosmens srityje matomos sužalojimų žymės: lenktos formos kraujosrūva tarsi rumbė, bet jau atslūgusi, nemažiau 20 cm ilgio ir dar 3-4 mažesnės mėlynės. Ji paklausė R., iš kur tai atsirado. Atsakė, kad tėtė jį mušė už tai, kad šis išvadino jį „pyderu“. Ji pakvietė mokyklos socialinę pedagogę. Abi dar kartą vaiką apžiūrėjo, dar kartą aiškinosi, kaip jį mušė ir vaikas sakė, kad girtas tėvas jam spyrė į nugarą. Tuomet išsikvietė mamą R. T., kuri dievagojosi, kad dabar jau tikrai pravys vaiko tėvą, kad šis neskriaustų vaikų. Tačiau iš jos ankstesnių kalbų reikia suprasti, jog motina tik taip kalba, o iš tikrųjų mėgina užstoti V. L. (b.l. 29-30).

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. L., yra iš socialinės rizikos šeimos dėl tėvo girtavimo. Kiek yra mačiusi motiną, tai matosi, kad ji rūpinasi vaiku. Vaikui gydytojų yra nustatyti specialūs poreikiai dėl epilepsijos, aiškus socialinių įgūdžių trūkumas. Ne kartą buvusi šios šeimos namuose, kur didelė netvarka ir skurdas. 2012-03-28 ją pasikvietė 1-os kl. mokytoja ir pasakė, kad ant R. nugaros, persirengiant fizinės kultūros pamokai buvo pastebėtas nubrozdinimas. Ji pasikvietė R. L., apžiūrėjo nugarą, kur matėsi gana ilgas ir platus nubrozdinimas išilgai nugaros. Paklausė, nuo ko jis atsirado. Vaikas paaiškino, kad būdamas girtas, tėvas jam įspyrė į nugarą. Iš tikrųjų nubrozdinimas nebuvo šviežias. Motina R. T. neneigė, kas šeštadienį ar tai sekmadienį tėvas V. L. R. įspyrė į nugarą, kai ji buvo išėjusi į lauką vandens, įspyrė, nes R. jį pavadino “pyderu”. Apie šitą atsitikimą ji informavo seniūnijos socialinę darbuotoją, o pastaroji pranešė vaiko teisėms (b.l. 27-28).

Iš 2012-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) R. T. gyvenamajame name (b.l. 4-8).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie yra pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti išvadą, kad kaltinamasis V. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, ko pasėkoje mažametis patyrė fizinį skausmą, jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Smurtas prieš mažametį vartotas dėl asmeninių paskatų, užvaldžius pykčiui, siekiant vaiką paauklėti. Tarp V. L. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pavojingų padarinių nustatytas priežastinis ryšys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Šie principai įtvirtinti ir 1996-03-14 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 10 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusysis neturi keturiolikos metų ir laikomi mažamečiu. Kaltinamojo V. L. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimo klausimai

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis praeityje neteistas, dabar jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę.

V. L. baustas administracine tvarka, į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai.

Kaltinamasis V. L. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

V. L. registruotas darbo biržoje, savo elgesį vertina kritiškai.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad V. L. turi būti suteikta galimybė adaptuotis visuomenėje ir pateisinti teismo pasitikėjimą, ir sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo t.y. neizoliavus jo nuo visuomenės (BK 41 str.), todėl V. L. skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, žemesnė už įstatymo straipsnio, numatančo atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, numatytų sankcijų vidurkį, atidedant bausmės vykdymą.

Atidedant bausmės vykdymą, V. L. skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui (b.l. 36,37).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę- terminuotą laisvės atėmimą 5 (penkeriems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 3p. ir 3d. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. L. įpareigoti:

- gydytis nuo alkoholizmo;

- tęsti registraciją darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. ir 67 str. 2d. 5p. ir 9 p. V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- išdirbti 50 val. nemokamų darbų per 3 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.

V. L. skirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Diana Atajeva