Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-24 · Byla Nr. ATP-242-317/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-24
Bylos Nr.
ATP-242-317/2015
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00824-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-242-317/2015Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00824-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.4; 45.4.7; 52.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyriausioji postinė 2014 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. V. už tai, kad jis 2014 m. gegužės 12 d., apie 12.33 val., Jonavos m., Klaipėdos g., vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta 2014 m. vasario 19 d. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje (b. l. 4-5).

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2015 m. sausio 26 d. nutarimu administracinę teiseną prieš G. V. nutraukė, nenustačius jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 76-77). Nutarime teismas konstatavo, kad kaltinimas G. V. grindžiamas išskirtinai policijos pareigūnių tarnybiniais pranešimais ir jų parodymais teisme. Nors pareigūnės yra įsitikinusios, kad automobilį nurodytoje situacijoje vairavo G. V., tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad G. V. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, nepateikta ir bylos nagrinėjimo teisme metu šių aplinkybių nustatyti nepavyko. Duomenų, kad G. V. galėjo naudotis nurodytu automobiliu, nėra. Pats G. V. teigia, kad nurodytu laiku jis buvo Kaune. Kadangi pastebėjus pažeidimą automobilis nebuvo sustabdytas, todėl, apylinkės teismo nuomone, ši jo versija laikytina nepaneigta.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde teigia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. V. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Be to, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismui sprendimui priimti pakako G. V. pasiaiškinimo, kad tuo metu, kuomet buvo nustatytas pažeidimas, jis buvo Kaune. Tačiau, anot apelianto, teismas nesiaiškino, ką jis tuo metu veikė Kauno mieste, su kuo buvo susitikęs ir kas galėtų patvirtinti jo buvimą Kauno mieste. Teismas taip pat neiškvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo asmens ir neišsiaiškino, kam 2014 m. gegužės 12 d. buvo perduotas naudotis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors duomenys apie juridinį asmenį byloje yra. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad G. V. praeityje net 22 kartus baustas administracine tvarka, 6 kartus baustas už vairavimą neblaiviame stovyje, po šio įvykio net du kartus baustas už vairavimą, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, taip pat esant neblaiviam (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 nutarimas Nr. A2.6-7512-654/2014 ir Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimas Nr. 211/2014), t. y. G. V. sistemingai daro pažeidimus girtas vairuodamas transporto priemones, kai jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Be to, teismas neįvertino ir to, kad G. V. kviečiamas į policiją neatvyko, vengė atsakomybės, slėpėsi, jam buvo paskelbta paieška. Apelianto nuomone, apylinkės teismas visiškai nevertino ir dviejų policijos pareigūnų duotų parodymų tiek administracinės bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant juos teismo posėdžio metu, kurie yra aiškūs ir nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir atitinka visas įvykio aplinkybes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl šių procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo vada laikytina informacija, kurioje yra duomenų apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, įskaitant pareigūnų tarnybinius pranešimus, o bylos iškėlimo pagrindu yra pakankamo kiekio duomenų, rodančių esant padarytą konkrečiame ATPK straipsnyje numatytą pažeidimą, buvimas. ATPK 250 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Administracinio teisės pažeidimo įvykio nebuvimas konstatuojamas, jeigu veika apskritai nebuvo padaryta arba buvo nenugalimos jėgos veikimas ir pan., pažeidimo sudėties nebuvimas konstatuojamas, jeigu įvykis iš tiesų įvyko, tačiau nėra kurio nors pažeidimo sudėties elemento, pvz., kaltės. Taigi, jeigu tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėja, kad nėra kurio nors administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo stadijoje svarbiausia yra operatyviai išaiškinti pažeidimo aplinkybes ir jas užfiksuoti, vadovaujantis įstatymu, ir bet koks procesinis sprendimas byloje gali būti priimtas pirmiausia įvykdžius šiuos reikalavimus (ATPK 248 str.).

Nagrinėjamu atveju Institucija G. V. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, remdamasi policijos pareigūnių V. S. ir D. S. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, jog šios pareigūnės, žinodamos, kad G. V. atimta teisė vairuoti transporto priemones, matė jį 2014 m. gegužės 12 d. vairuojantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7). 2014 m. lapkričio 13 d. protokole Institucija, be kita ko, nurodė, kad G. V. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors byloje yra prieštaringi duomenys apie šio automobilio valstybinius numerius ir savininkus. Pagal informaciją VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, 2014 m. gegužės 15 d. 11.30 val. automobilio „Mercedes Benz“ valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini), o jo savininkas – D. T., nors tuo metu duomenų bazėje taip pat buvo duomenys apie transporto priemonės pardavimą 2014 m. gegužės 7 d. (b. l. 23). Tačiau 2014 m. spalio 9 d. 8.43 val. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodoma, kad automobilio „Mercedes Benz“ valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini), o jo savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastarajame duomenų bazės išraše taip pat nurodoma, kad duomenų keitimas pasikeitus transporto priemonės savininkui darytas 2014 m. gegužės 15 d. 11.14 val. (b. l. 28). Iš šių duomenų akivaizdu, kad VĮ „Regitra“ duomenų bazėje 2014 m. gegužės 15 d. 11.30 val. automobilio „Mercedes Benz“ valstybiniai numeriai buvo nurodomi (duomenys neskelbtini), o jo savininkas – D. T., kai tuo tarpu vėlesniame šios duomenų bazės išraše nurodoma, kad paskutinė transporto priemonės registracijos operacija buvo atliekama 2014 m. gegužės 15 d. 11.14 val. nurodant, kad naujasis transporto savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nauji šio automobilio valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Siekdama išsiaiškinti kam iš tiesų priklausantį automobilį protokole minimą dieną galimai vairavo G. V., protokolą surašiusi institucija privalėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ prašydami pateikti detalią informaciją apie šios transporto priemonės savininkų ir valstybinių numerių pasikeitimą ir pašalinti išrašuose esančius prieštaravimus. Be to, protokolą surašiusi institucija, protokole nurodydama aplinkybę, kad neva G. V. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, turėjo pareigą apklausti šios įmonės atstovą ir išsiaiškinti kam 2014 m. gegužės 12 d. buvo perduotas naudotis automobilis. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių įrodymų gavimo būdų administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu yra apklausa. ATPK 276 straipsnis suteikia teisę bylą tiriančiam pareigūnui liudytoju šaukti bet kurį asmenį, kuriam gali būti žinomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybės. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog protokolą surašiusi institucija aiškinosi aplinkybes dėl automobilio, kurį neva vairavo G. V., priklausomybę bei administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens realumą vairuoti juridiniam asmeniui priklausantį automobilį, nors jis pats dirba kitoje įmonėje.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog Institucija, kuriai teisės pažeidimų tyrimas yra įstatymų pavesta pareiga, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti visas pažeidimo padarymo aplinkybes, neieškojo ir neapklausė galimų liudytojų, todėl perdavė teismui administracinio teisės pažeidimo bylą neištyrusi visų reikšmingų aplinkybių ir nepilnai paruoštą jos nagrinėjimui. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Institucijos viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. V. atžvilgiu pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį nutraukta, panaikinti.

G. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas