Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorui Romanui Mackevičiui nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,

kaltinamajam P. Č. nuotoliniu būdu, naudojant kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“, ir gynėjui advokatui Jaroslav Los,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2019 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį - 4 mėnesiams viešųjų darbų;

2. 2022 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės apribojimo. 2023 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į kitą bausmę - 90 parų areštą. Paskirtą bausmę yra atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

P. Č. 2025 m. gegužės 29 d. apie 01:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą M. Č. - tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą jai į kaktos sritį, ko pasekoje pastarajai nukritus ant grindų jis neleido jai atsistoti laikydamas ją rankomis, po to jai atsistojus bei bėgant link buto durų, jis ranka sugriebė jai iš nugaros pusės už plaukų ir juos laikydamas ją tempė link savęs ir tempdamas dalį jų išrovė, tokiais veiksmais padarydamas M. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį minkštųjų audinių sumušimu su poodine kraujosruva kaktoje.

Tokia veika P. Č. padarė nusikalstamą vieką, numatytą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis P. Č. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nepripažino. 20205 m. gegužės 29 d. įvykį atsimena. Paaiškino, kad minėtą dieną telefonu paskambino mama – M. Č., kuri pasiūlė atvažiuoti. Nusipirko butelį degtinės (šnapso, 40 procentų stiprumo), gėrė abu. Ji (M. Č.) pergėrė, nukrito, ir viskas. Tądien jis buvo pavartojęs dvi, tris ar keturias skarbonkes – alaus (0,568 taplos). Nebuvo taip, kad kad trenktų mamai ir neleistų jai atsisitoti, nebuvo taip, kad tempdamas išrautų plaukus. Jis negali pasakyti iš kur plaukų sruoga buvo ant grindų. Gal ji šukavosi šukomis plaukus ir plaukai iškrito. Negali pasakyti, kiek tądien jis buvo išgėręs (negalintis pasakyti koks buvo nustatytas girtumas). Vėliau jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, paaiškinęs, kad galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, tačiau dėl girtumo įvykio aplinkybių nepamena. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo metu jis gyvena pas mamą, jų tarpusavio santykiai yra geri, susitaikė.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji M. Č. parodė, kad 2025 m. gegužės 29 d. ji buvo nemažai išgėrusi, kad 3 litrus alaus (tris „bambalius“). Tądien paskambinusi telefonu sūnui, ji paprašė atvežti alkoholio, kurį abu gėrė. Paaiškino, kad abu susiginčijo, ir ji norėjo bėgti ar eiti, nelabai atsimena, ir kažkur užkliuvo. Buvo nukritusi vieną kartą, mano, kad nukrito kambaryje ir atsitrenkė į staliuko kampą, ir vieną kartą kažkur laiptinėje nukrito. Nelabai gerai atsimena įvykį, nes buvo neblaivi. Tuomet ji turėjo ilgis plaukus, tai plaukai ant grindų buvo iš šukų. Sūnus ją griebė sulaikyti ir nespėjo, ne už plaukų griebė. Ji iškvietė policiją, biški pamelavo. Ikiteisminiame tyrime parodymus ji davė kitą dieną, buvo supykusi ant sūnais, gal pergėrus buvo, todėl davė tokius parodymus. Negali pasakyti nieko dėl jai konstatuotų sužalojimų, t. y. kad konstatuoti sušalojimai nebūdingi griūvimui. Tvirtina, kad tądien tikrai buvo kritusi, skambino policijai, nes gal norėjo, kad sūnų išvytų iš buto, tačiau dėl girtumo įvykio aplinkybių nepamena. Su sūnumu P. susitaikė, jam atleido, šiuo metu gražiai bendrauja, tarpusavio santykiai yra geri.

Kaltinamojo P. Č. padaryta nusikalstama veikas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį įrodyta paties kaltinamojo duotu parodymu, kad būdamas neblaivus jis galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, tačiau dėl girtumo įvykio aplinkybių nepamena. Ši kaltinamojo P. Č. padaryta nusikalstama veika (pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį) įrodyta nukentėjusosios M. Č. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, kad neblaivus sūnus 2025 m. gegužės 29 d. apie 01:30 val. jiems kartu vartojant alkoholinius gėrimus (esant neblaiviems) žodinio konflikto metu, jai sėdint ant sofos, priėjęs sūnus trenkė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kaktos sritį, ko pasėkoje ji nukrito ant grindų, ir laikydamas ją rankomis, tiksliai neatsimena ar suėmęs už drabužių ar už kažkurios kūno dalies, neleido atsistoti, tačiau jai kažkaip pavyko išsilaisvinti ir bėgti link buto durų. Bebėgant link durų, sūnus iš nugaros ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo ją tempti link savęs, taip neleisdamas jai iš buto išeiti. Tempdamas už plaukų, nedidelį kiekį plaukų jai išpešė, tačiau jai kažkaip pavyko išsilaisvinti ir ji iš buto išbėgo. Šią kaltinamojo kaltę (pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį) įrodo byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos ternybos Kauno skyriaus 2025 m. birželio 6 d. Specialisto išvada Nr. G 1112/2025(02), kuria konstatuota, kad M. Č. minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva kaktoje padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smogiant kumščiu į kaktą užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas kaktoje nebūdingas kritimui (b. l. 74-75) ir kita bylos rašytine medžiaga.

Įvykio vieta adresu - (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas daugiabučio name butas Nr. (duomenys neskelbtini), kur kambaryje karėje pusėje prie sienos yra lova ant kurios guli įvairi patalynė ir žaislai. Kambario viduryje yra staliukas ant kurio įvairios šiukšlės, lėkštės ir puodeliai. Prie staliuko ant grindų sušluotos šiukšlės prie kurių matosi išrautų juodų plaukų kuokštas, galimai moters (b. l. 13-21).

Iš byloje pateikto Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tyrimui buvo pateiktas ir peržiūrėtas Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aistės Aleksandravičiūtės kūno kameros įrašas pavadinimu „PSS-20250529-023625UTC+0300.mp4“, kuriame užfiksuota kaip P. Č. alkoholio kiekio matuokliu nustatomas 2,47 promilių neblaivumas (daryta ekrano nuotrauka Nr. 1). Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kad P. Č. nurodo, jog jam atvažiavus mama buvo jau neblaivi, ji išbėgo pas kaimynus, rėkdama, kad ją muša. Jis buvo namuose, kas atsitiko mamai išbėgus nežino, galbūt kažkur nukrito. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Atidarius Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aistės Aleksandravičiūtės kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20250529-025347UTC+0300.mp4“ matome pareigūnai bendrauja su gydymo įstaigoje esančia kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos M. Č., kuri pareigūnams nurodo, kad alkoholinius gėrimus vartojo su sūnumi, bėgo pas kaimynus prašyti pagalbos, močiutė jai iškvietė pagalbą, kaimynai nematė kas vyko, žino tai ką ji papasakojo, sūnus nekartą yra smurtavęs prieš ją. Įraše matoma alkoholio kiekio matuokliu M. Č. nustatomas 1,57 promilių neblaivumas. Dar M. Č. nurodo, kad sūnus ją parvertė, kai ji norėjo bėgti jis ją sugriebė už plaukų ir tempė per visą kambarį, pradėjo spardyti, po to ji ištrūko ir pabėgo, spyrių buvo daugiau negu 3, į galvą ir kitas kūno vietas. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Atidarius ir peržiūrėjus Kauno AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus jaunesniojo tyrėjo Deivydo Bučiūno kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20250529-023935UTC+0300.mp4“ matyti, kad jame užfiksuota pirmajame vaizdo įraše aprašyti vaizdai ir aplinkybės.

Atidarius ir peržiūrėjus Kauno AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus jaunesniojo tyrėjo Deivydo Bučiūno kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20250529-025349UTC+0300.mp4“ matyti, kad jame užfiksuota antrajame vaizdo įraše aprašyti vaizdai ir aplinkybės (b. l. 22-23, 24,25, 26, 27).

Ikiteisminiame tyrime buvo pateiktas bendrojo pagalbos centro garso įrašas 2025 m. gegužės 29 d. įvykio apie 01:56 val. (skambinta). Iš byloje pateikto kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atidarius BPC skambučio garso įrašą girdimas pokalbis tarp paskambinusios moters (toliau - M) ir BPC darbuotojos (toliau -B): B: „Klausau 112.“ M: „Reikia, skambinu, susimušiau su sūnum, sūnus mane labai sumušė ir mano dešinė pusė visiškai, man visą smilkinį…“ B: „Koks adresas Jūsų?“ M: „(duomenys neskelbtini).“ B : „Kas (duomenys neskelbtini)?“ M: „(duomenys neskelbtini).“ B: „Koks miestas?“ M: „Aš jį užrakinau.“ B: „Koks miestas?“ M: „(duomenys neskelbtini).“ B: „Čia prieš kiek laiko Jus sumušė sūnus?“ (Fone girdime moterišką balsą, kuris sako: pažėk guzas koks, viskas“) B: „Prieš kiek laiko sumušė?“ M: „Prieš valandą.“ B: „Kur dabar sūnus yra?“ M: „Užrakinau namuose, iš kaimynų skambinu.“ B: „O jūs kur esat?“

M: „Pas kaimynus, pabėgau.“ B: „Butas čia kelintas?“ M: „(duomenys neskelbtini).“ B: „Tai namas, o butas?“ M: „(duomenys neskelbtini), pas mene raktai, aš jį užrakinau, kad neišeitų.“ B: „Jūsų vardas pavardė?“ M: „M. Č..“ B: „Reikia greitosios Jums?“ M: „Nežinau, nes mano visas kairės pusės, kairės pusės visas smilkinys sutino...“ B: „Ar reikia greitosios? Gerai, supratau. Koks durų kodas? Koks durų kodas?Koks durų kodas?“ M: „Jisai išėjo.“ B: „Koks durų kodas?“ M: „Nėra durų kodo. Dabar jisai pabėgo iš namų.“

B: „Nepilnamečių vaikų yra namuose?“ M: „Ne, nėra.“ B: „Sūnus pabėgo?“ M: „Nėra, yra šuniukas tik pas mane.“ B: „Gerai, Laukit, (duomenys neskelbtini). Laukit, viso gero“ (b. l. 33-35).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kurį surašė Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Aistė Aleksandravičiūtė, nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, M. Č. (nustatytas 1,57 promilių neblaivumas) paaiškino, kad pas ją 2025 m. gegužės 28 d. atvyko sūnus P. Č. (nustatytas 2,47 promilių neblaivumas) ir jie kartu vartojo alkoholį, bute, kambaryje prie stalo. Kai 2025 n. gegužės 29 d. apie 01:35 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po ko P. Č. tyčia rankomis griebė jai (motinai M. Č.) už drabužių stripriai ją tempdamas. M. Č. išsilaisvino iš jo rankų ir bėgo link buto durų, kad pabėgti į koridorių, tačiau P. Č. tyčia stvėrė iš nugaros jai už plaukų, taip ją pargriaudamas nuo buto durų už plaukų tyčia tempė ją atgal į kambarį prie stalo. Iškart po to kojomis tyčia pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikydamas į galvos sritį ir taip padarydamas sužalojimus. M. Č. negalėjo nurodyti spyrių ir jaustų smūgių skaičiaus, bet nurodė, kad daugiau nei tris kartus. Dėl tokių sūnaus veiksmų ji jautė ir iki dabar jaučia fizinį skausmą, ant veido matomi akivaizdūs sužalojimai. Iškart po to M. Č. pabėgo iš kambario ir nubėgo pas kaimynę iš pirmo aukšto prašyti pagalbos. Iš ten ji išsikvietė policiją. P. Č. nurodė, kad atvyko į svečius pas mamą ir jie kartu vartojo alkoholį, tačiau mama pradėjo kabinėtis žodiškai, dėl ko įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu P. Č. nurodo, kad jo mama tiesiog išbėgo isterikuodama iš kambario galimai pas kaimynę. Jis dar kurį laiką pabuvęs kambaryje ir nesulaukęs grįžtančios motinos tiesiog išėjo ketindamas jau važiuoti namo, tačiau pirmajame aukšte sutiko pareigūnus. Teigia prieš motina nesmurtavęs, o paklausus iš kur pas ją galėjo atsirasti sužalojimai ant veido, aiškina, kad gal ji bėgdama laiptinėje nukrito nuo laiptų. Daugiau įvykį mačiusių asmenų nėra. M. Č. dėl sužalojimų buvo pristatyta į LSMUL KK SPS. O sūnus išleistas į namus, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-39, 40).

Iš byloje pateioktų alkotesterio duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 29 02:42 val. P. Č. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, o 2025 m. gegužės 29 d. 02:57 val. M. Č. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas (b. l. 41, 42, 43).

Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Silvijos Balčiūnienės tarnybiniame pranešime (dėl kaimynės duomenų nustatymo) nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18613-25 pagal LR BK 140 straipsnio 2 d., tyrimo eigoje apklausus nukentėjusiąją M. Č., pastaroji apklausos metu nurodė, kad po tiriamo įvykio nubėgo pas kaimynę. Siekiant nustatyti kaimynės asmens duomenis ir atlikti jos apklausą, papildomai telefonu bendrauta su nukentėjusiąja M. Č., kuri telefonu nurodė, kad neprisimena, pas kokią kaimynę nubėgo, nurodė nežinanti nei jos buto, nei vardo, pavardės ar kitų duomenų, nurodė tik tiek, kad kaimynė gyvena pirmame aukšte. M. Č. taip pat nurodė, kad kaimynei nepasakojo, kas atsitiko ir dėl ko ji pas kaimynę atbėgo, todėl kaimynė ir neturėtų ką nurodyti (b. l. 76,77).

? Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji M. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) viena. 2025 m. gegužės 28 d. pas ją atvyko sūnus P. Č., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2025 m. gegužės 29 d. apie 01:30 val. jiems su sūnumi toliau vartojant alkoholinius gėrimus (esant neblaiviems) tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl kokios priežasties neatsimena. Žodžiu konfliktuojant ir jai sėdint ant sofos, sūnus priėjo prie jos, trenkė jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kaktos sritį, ko pasėkoje ji nukrito ant grindų. Jai nukritus, sūnus priėjo arčiau jos ir , laikydamas ją rankomis, tiksliai neatsimena ar suėmęs už drabužių ar už kažkurios kūno dalies, neleido atsistoti, tačiau jai kažkaip pavyko išsilaisvinti. Ji atsistojusi pradėjo bėgti link buto durų, tačiau sūnus iš nugaros ranka sugriebė jai už plaukų ir pradėjo ją tempti link savęs, taip neleisdamas jai iš buto išeiti. Tempdamas už plaukų, nedidelį kiekį plaukų jai išpešė, tačiau jai kažkaip pavyko išsilaisvinti ir ji iš buto išbėgo. Išbėgusi iš buto, ji nuėjo pas kaimynę, gyvenančią pirmame aukšte, kurios anketinių duomenų nežino ir buto Nr. taip pat. Kaimynės paprašė, ji paskambino ir iškvietė pareigūnus. Po to atvyko ir GMP, kurie ją išvežė į LSMUL KK SPS, kuriame po apžiūros ji ryte buvo išleista namo. Po suduoto smūgio į kaktos sritį ji jautė iškart ir dabar jaučia skausmą, yra šiek tiek paraudusi kaktos sritis. Taip pat jaučia skausmą galvos srityje, galbūt nuo plaukų tempimo ar išpešimo. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 50-51, 52,53).

Ikiteisminiame tyrime M. Č. buvo apžiūrėta (2025 m. gegužės 30 d. asmens apžiūros protokolas) ir nustatyta, kad apžiūrint jos veido kaktos srityje virš kairio antakio matomas paraudimas, aplink akis - vokų ir paakių srityje matomos besiformuojančios mėlynės. Apžiūrint moters galvos sritį, jokių sužalojimų nenustatyta (b. l. 54, 55, 56; fotolentelė Nr. 1, b.l. 57-58, 59).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. G1112/2025 (02) konstatuota, kad M. Č. minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva kaktoje padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smogiant kumščiu į kaktą užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas kaktoje nebūdingas kritimui (b. l. 74-75).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju (įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį) P. Č., paaiškino, kad 2025 m. gegužės 29 d. galimai apie 00:30 val. atvyko į svečius pas savo mamą Marytę į jos gyvenamą butą. Jam atvykus, mama vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi. Po to jie dviese gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug vieną butelį degtinės. Jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, mama staiga, kuri buvo tiksliai valanda neatsimena, iš buto išbėgo, sakydama, kad jį pasodins, iškvies policiją. Kodėl ji taip pasielgė nežino, nes tarp jų joks žodinis konfliktas nebuvo įvykęs. Galimai tokį jos elgesį išprovokavo išgertas alkoholio kiekis ir nesiorientavimas aplinkoje. Po to maždaug po 10 min mama sugrįžo į butą ir pamatė, kad jai kraujuoja veidas. Kas atsitiko ir kodėl mamai kraujuoja veidas, jis neklausė, tiesiog apvalė veidą, o ji atsisėdusi tiesiog verkė. Jis pamanė, kad galimai pati kažkur išbėgusi iš buto nukrito ir susižalojo. Po to atvyko policijos pareigūnai. Kur mama buvo, kai išbėgo iš buto nežino, nematė, jai iš paskos nesekė. Visą laiką kai mama buvo savo bute, ji niekur nukritusi nebuvo. Jokio fizinio smurto jis nenaudojo, jai nesudavė, jos nelaikė, už plaukų netempė ir jų neišrovė (b. l. 90-91, 92, 93).

Kaltinamasis P. Č. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir, jų siekiant arba, nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas P. Č. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad dėl girtumo įvykių aplinkybių neprisimena, ir jis galėjo padaryti šią inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nuoširdžiai gailisi. Su mama susitaikė, pastaroji neturi jam pretenzijų. Šie kaltinamojo parodymai sutampa su informacija apie nežymų sutrikdymą nukentėjusiosios sveikatos bei kitomis aplinkybėmis, nurodytoms ikiteisminiame tyrime nukentėjusiosios M. Č. ir užfiksuotomis tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokoluose bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada G1112/2025 (02) patvirtina, kad M. Č. minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva kaktoje padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smogiant kumščiu į kaktą užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas kaktoje nebūdingas kritimui (b. l. 74-75).

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad P. Č. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad P. Č. veikoje yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Nukentėjusioji M. Č. teisme patvirtino aplinkybę, jog kaltinamasis P. Č. jos atsiprašė, jie tarpusavyje susitaikė, sūnui neturi pretenzijų dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

P. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis P. Č. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, anksčiau teistas ir paskirtą bausmę yra atlikęs (b.l.101-107, 108, 125-133). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos 2025 m. liepos 1 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-924/2025, byloje nėra duomenų, kad P. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiub psichikos sutrikimu, silpnaproryste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 121).

Byloje apklausti nukentėjusioji M. Č. ir kaltinamasis P. Č. patvirtino, jog abu susitaikė, jų tarpusavo santykiai šiuo metu yra geri bei nukentėjusioji neturi jokių pretenzijų sūnui (kaltinajam).

Kaltinamasis P. Č. atsiprašė nukentėjusiosios M. Č., savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę – registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau ketina dirbti ir gauti pastovias pajamas, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir teismas daro išvadą, jog yra visos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytos sąlygos kaltinamąjį P. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 235 straipsnio 1 dalį, 303 straipsnio 4 dalį).

Kadangi kaltinamasis P. Č. susitaikė su mama M. Č., ir pasižadėjo daugiau nenusikalsti, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnyje.

Kaltinamajam išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 – 4 dalys).

Daiktiniai įrodymai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini bylos medžiagoje.

Kaltinamajam P. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šiuo atveju kaltinamajam buvo paskirtas gunėjas 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas, kurias nagrinėjant gynėjo dalyvavaimas yra būtinas. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba ir neturi pajamų pragyvenimui, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo P. Č..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 297 - 308 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

N usprendžia:

P. Č. padarius nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta 2025 m. gegužės 29 d.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr.1-320-753/2026 (Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18613-2025-1) P. Č. atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti P. Č. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje.

Nepriteisti iš P. Č. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.