- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-249-479/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- H. N. T. N., N. T. N. H.
- Ieškovas
- J. N.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės H. N. T. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei N. T. N. H., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir atsakovės N. T. N. H. patikslintą priešieškinį ieškovui J. N. dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. N. 2011-06-03 kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams pavardes N. ir N. T. N.; nustatyti dukters E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovu J. N.; priteisti iš atsakovės šalių dukters E. N. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo iki dukters pilnametystės, nurodytų lėšų tvarkytoju paskiriant vaiko tėvą – ieškovą J. N.; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė N. T. N. H. 2012-02-27 pateikė priešieškinį ieškovui J. N., kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nustatyti dukters E. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 600 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo ieškinį, išskyrus dalyje dėl santuokos nutraukimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Ieškovas 2012-09-28 pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė nustatyti nepilnametės dukters E. gyvenamąją vietą kartu su tėvu J. N.; uždrausti atsakovei, neįspėjus ieškovo prieš 24 val., susitikti su mažamete dukra ir bendrauti ne tėvo akivaizdoje. Nurodė, kad po 2011-11-29 nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo, faktinė situacija šioje byloje pasikeitė, nes ieškovas nustatė, kad vaikas nuolat gyvena nuolatinio piktnaudžiavimo motinos teisėmis ir pareigomis sąlygomis, yra nuolat psichiškai ir fiziškai gniuždomas. Ieškovas tvirtino, kad vaiko motina užsiima draudžiama veikla, už tai gauna atlygį, o vaikas gyvena netinkamoje aplinkoje, nes visa tai vyksta vaiko akivaizdoje. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš atsakovės internetinio susirašinėjimo su V. ambasada L. galima įtarti, kad ji rengėsi už atlygį įsigyti dukters užsienio valstybės pasą, o po to dukrą išsivežti į V.. Ieškovas teigė, kad šalių dukrai gyventi su motina nėra saugu. Dėl to ieškovas prašė teismo nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir nustatyti vaiko ir motinos bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-24 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, nustatė nepilnametės dukters E. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu J. N.; nustatė atsakovės laikiną bendravimo tvarką su dukra E., pagal kurią atsakovė su dukra, dalyvaujant ieškovui, bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 16 val. iki 18 val., šeštadienį nuo 15 val. iki 19 val. Apie bendravimo vietą ieškovas atsakovę ir Vaikų teisių apsaugos skyrių (pastarąjį raštu) informuoja iš anksto ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki susitikimo su dukra pradžios. Apie nenumatytus atvejus, keičiančius nustatytą laikiną bendravimo tvarką (vaiko liga ar pan.) ieškovas atsakovę, taip pat Vaiko teisių apsaugos skyrių (pastarąjį raštu) informuoja iš anksto ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki susitikimo su dukra pradžios. Laikiną bendravimo tvarką teismas nustatė nuo 2012-11-01.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo nutartis pažeidžia vaiko interesus, ieškovas negali pats pasirūpinti vaiku, be to, jos ir vaiko emocinis ryšys labai stiprus, o atskyrus ją nuo vaiko, vaikas patiria didelį sukrėtimą. Mano, kad teismas ieškovo prašymą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas siekia asmeninės naudos, bet visiškai nepaiso vaiko interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų šeimos bylose – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 2 p.). Ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.) ir tokios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas.
Atsakovė skunde teigė, jog teismas, nagrinėdamas prašymą rašytinio proceso tvarka, tinkamai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. Teismas su tokia pozicija nesutinka. CPK 147 str. 1 d. numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžia rašytinio proceso tvarka, taip pat numatyta, kad apie tokio prašymo nagrinėjimą atsakovui gali būti nepranešama. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad bylos dalykas yra susijęs su mažamečio vaiko interesais, išsiuntė atsakovei pranešimą apie ieškovo prašymą ir nurodė pateikti atsiliepimą. Teismas įvertino atsakovės paaiškinimus, bylos medžiagą, atsižvelgė ir į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą medžiagą. Dėl to klausimo išsprendimas rašytinio proceso tvarka neįrodo nutarties neteisėtumo.
Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad teismo nutartis pažeidžia vaiko interesus, atsakovės ryšys su vaiku yra itin glaudus, o ieškovas negali tinkamai vaiku pasirūpinti. Su tokiu teiginiu teismas nesutinka. CK 3.156 str. 1 d. nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės, pareigos vaikams yra lygios. Taigi nėra pagrindo teigti, kad dėl to, jog vaikas didžiąją laiko dalį praleido su motina, nesusiformavo jo ryšys su tėvu ir dabar vaikas patiria didelius išgyvenimus. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados nustatyta, kad nuo 2012-09-15 mažametis šalių vaikas gyvena su tėvu, taigi darytina prielaida, kad vaikui yra sukurta stabili emocinė aplinka. Šiuo metu vėl pakeitus vaiko gyvenamąją aplinką, jam gali būti padaryta dar didesnė žala. Tokio pobūdžio bylose itin svarbu atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti bei vystytis. Tais atvejais, kai byla susijusi su mažamečiu vaiku, svarbiausia nepažeisti vaiko interesų, kurie ne visuomet sutampa su jų pačių norais. Taip pat atsižvelgtina ir į bylos duomenis apie atsakovės gyvenimo sąlygas, į tai, kad vaikas su motina augo psichologiškai nesaugioje aplinkoje. Dėl to vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neįrodo įstatymo pažeidimo.
Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiko tvarka, nes mano, kad ieškovas naudosis visomis įmanomomis galimybėmis bei manipuliuos vaiko sveikata, siekdamas atsakovei trukdyti matytis su vaiku. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, nes vaikų tėvai gyvena skyrium ir tarp jų vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės bendravimas su vaiku turi vykti dalyvaujant ieškovui, kam neprieštaravo ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas įvertino ir faktą, kad atsakovei yra nustatytas draudimas išvežti vaiką į kitą šalį. Atsakovės nuostata, kad ieškovas trukdys atsakovei pasimatyti su vaiku, yra neįrodyta. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas buvo paskirtas tikslingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį palikti nepakeistą.