Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-22 · Civilinė byla Nr. 2-308/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-22
Bylos Nr.
2-308/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“
Atsakovas
TŪB „ENERGIJA“
Pareiškėjas
J. K. Vilniaus, J. K.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-308/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalies, kuria nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę, civilinėje byloje Nr. A2-7634-578/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ ieškinį atsakovui tikrajai ūkinei bendrijai „ENERGIJA“ dėl įsiskolinimo išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3333-392/2010 pagal ieškovo UAB „VIA SPORTAS“ ieškinį atsakovui TŪB „ENERGIJA“ dėl įsiskolinimo išieškojimo patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys patvirtino, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 366 867,04 Lt sumą, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui taikos sutartyje nurodyta tvarka ir terminais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-3333-392/2010 pagal ieškovo UAB „VIA SPORTAS“ ieškinį atsakovui TŪB „ENERGIJA“ dėl įsiskolinimo išieškojimo ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį, atmesti šalių pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Pareiškėjas J. K. taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolės P. Kisielienės pradėtą priverstinį išieškojimą iš atsakovės vykdomojoje byloje Nr.0093/10/04464.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3333-392/2010 pagal ieškovės UAB ,,VIA SPORTAS“ ieškinį atsakovei TŪB ,,ENERGIJA“, sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, o taip pat taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti antstolės Palmos Kisielienės pradėtą priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/04464.

Teismas nustatė, kad antstolė P.Kisielienė pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr.2-3333-392/2010 vykdo 201 000 Lt išieškojimą iš skolininko TŪB „ENERGIJA“ išieškotojo UAB „VIA SPORTAS“ naudai. Pasak teismo, vykdant išieškojimo veiksmus, skolininko turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, o teigiamai skolininko naudai išsprendus ginčą, jis nebeturės galimybės išvaržytą turtą atgauti. Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties vykdymą ir taikė laikinąją apsaugos priemonę – antstolės P.Kisielienės pradėto priverstinio išieškojimo iš atsakovės vykdomojoje byloje Nr.0093/10/04464 sustabdymą (CPK 144 str. 1d., 145 str. 1 d. 10 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „VIA SPORTAS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skirti pareiškėjui J. K. baudą už piktnaudžiavimą procesu, išreikalauti iš pareiškėjo J. K. 2009 m. birželio 23 d. įgaliojimą, reg. Nr. 1838, patvirtintą Vilniaus 28-to notarų biuro notarės Svetlanos Bazilienės.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas, piktnaudžiaujant proceso teisėmis, kadangi kitose civilinėse bylose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimis jau yra pritaikytos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės ir šiuo metu nėra jokios realios grėsmes, kad pareiškėjas ir/ar TŪB „Energija” galėtų patirti bet kokias su išieškojimu susijusias neigiamas pasekmes, nes išieškojimas jau yra sustabdytas. Pasak apelianto, kelių savo esme analogiškų teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo egzistavimas pažeidžia ekonomiškumo principą

2. UAB „Via Sportas” finansinė padėtis yra stabili ir gera ir ji turi visas finansines galimybes grąžinti lėšas, jei būtų pripažinta, kad lėšos išieškotos nepagristai, bei atlyginti galimus nuostolius. Įrodymų, kad UAB „Via Sportas” neturės finansinių galimybių grąžinti išieškotas pinigų sumas ir/ar atlyginti padarytus nuostolius, kad ji vengtų vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, pareiškėjas nepateikė. UAB „Via Sportas” turi teisėtą lūkestį, kad pasirašyta taikos sutartis bus vykdoma, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatyta, kad sutartis yra negaliojanti.

3. Nutartyje nenurodyti jokie objektyvūs kriterijai, pagrindžiantys realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrindžiama, kad sustabdytoje antstolės Palmos Kisielienės vykdomojoje byloje Nr. 0093/1004464 išieškoma suma objektyviai laikytina didele, vertinant ieškovo finansinę padėtį.

4. Teigia, kad TŪB „Energija" slepia turimą turtą ir turtines teises. Slėpdama informaciją apie turtines teises ir gaunamas lėšas, TŪB „Energija” siekia išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, o pareiškėjas spekuliuoja, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Pasak apelianto, prašymą del proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė akivaizdžiai praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prie prašymo pateikė 2009-07-01 jungtinės veiklos sutartį, kurią sudarė V. D. ir J. K. , kuriam pagal 2009-06-23 įgaliojimą atstovavo pats V. D. . Pagal šį įgaliojimą pareiškėjas J. K. įgaliojo V. D. ne tik jo vardu pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, bet ir įgyvendinti jo, kaip bendrijos tikrojo nario, teises. Tokio įgaliojimo išdavimas apibūdina TŪB „Energija” tikrųjų narių - V. D. ir J. K. verslo ir asmeninius santykius bei patvirtina, kad J. K. objektyviai turėjo žinoti apie 2009-04-01 Nuomos sutartį Nr. PN-09/29, sudarytą tarp UAB „Via Sportas” ir TŪB „Energija”, ir Vilniaus apygardos teismo 2010-01-27 nutartimi patvirtintą 2010-01-18 taikos sutartį. Veikdami kartu, derindami savo veiksmus, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis, jie turi tikslą ne apginti savo pažeistą teisę, o tik sukelti UAB „Via Sportas” nemalonumų.

6. Vien tai, kad tikrieji bendrijų nariai tam tikrais atvejais atsako solidariai, nereiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, kur atsakovas yra tikroji ūkinė bendrija, nusprendžia dėl tikrųjų bendrijos narių, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisių ar pareigų. Pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

7. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad nuomos sutarties galiojimo metu išnuomotose patalpose UAB „Via Sportas“ leidus buvo organizuojami renginiai. Jokių sutikimų ar leidimų išnuomotose patalpose organizuoti bet kokius renginius ieškovas niekam nedavęs.

8. Nutartyje nenurodyti įrodymai ir motyvai, pagrindžiantys būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovui. Teigia, kad nebuvo realios grėsmės, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas TŪB „ENERGIJA“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad tai, jog TŪB „Energija“ realizavo CPK 144 straipsnyje numatytą teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitose bylose dėl kitų reikalavimų užtikrinimo, negali būti laikoma pagrindu panaikinti skundžiama nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes šios aplinkybės nepanaikina grėsmės dėl J. K. reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. J. K. nėra susijęs su TŪB „Energija“ pareikštais skundais, kuriems užtikrinti pritaikytos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės. Į bylą pateikti hipotekos registro išrašai patvirtina, jog didžioji dalis UAB „Via Sportas” turto įkeista bankams. Nėra žinoma, ar UAB „Via Sportas“ balansinė turto vertė atitinka rinkos vertę, ar šis turtas likvidus, ar jo pakaktų, patenkinus hipotekos kreditorių reikalavimus. Teigia, kad TŪB „Energija“ veiklą vykdo teisėtai. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia argumentais dėl CPK 366 ir 368 straipsnių taikymo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Visi argumentai dėl proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo bei J. K. informavimo apie teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį turėtų būti nagrinėjami ir vertinami Vilniaus apygardos teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalies nuostatą, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 366 straipsnyje, teismas sprendžia, išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.).

Pagal CPK 372 straipsnio 2 dalies nuostatą, prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo prašymas atitinka CPK 369 straipsnio reikalavimus ir nutarė prašymą priimti, o taip pat, vadovaudamasis CPK 372 straipsnio 2 dalies nuostata, nutarė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjo J. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šios Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalys apeliacine tvarka negali būti skundžiamos (CPK 334 str. 1 d., 372 str. 2 d.). Taigi klausimai, ar Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pagrįstai buvo priimtas prašymas dėl proceso atnaujinimo bei sustabdytas 2010 m. sausio 27 d. nutarties vykdymas, ar pareiškėjas prašymą padavė, nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, nėra nagrinėjimo objektas, sprendžiant šios nutarties dalies, kuria buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Pažymėtina, kad 2010 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp ieškovo UAB „VIA SPORTAS“ ir atsakovo TŪB „ENERGIJA“ sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo joje nustatytais terminais sumokėti ieškovui 366 867,04 Lt įsiskolinimą, vykdymo sustabdymas iš esmės reiškia tai, kad jokie priverstinio vykdymo veiksmai pagal minėtos nutarties pagrindu išduotus vykdomuosius raštus, tarp jų ir antstolės vykdomas atsakovo TŪB „ENERGIJA 366 867,04 Lt įsiskolinimo išieškojimas iš jos turto ieškovo UAB „VIA SPORTAS“ naudai, negali būti atliekami. Todėl priverstinis išieškojimas vykdomojoje byloje, kuris buvo sustabdytas skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalimi, taikant CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės yra negalimas jau vien dėl CPK 372 straipsnio 2 dalies pagrindu ta pačia nutartimi taikyto 2010 m. sausio 27 d. nutarties vykdymo sustabdymo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas, kaip jau minėta, nėra apeliacinio nagrinėjimo objektas. Dėl šių priežasčių atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl pagrindo sustabdyti antstolės pradėtą priverstinį išieškojimą vykdomojoje, taikant laikinąją apsaugos priemonę, iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl tokios priemonės taikymo būtinumo, o šios skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo pritaikyta ši laikinoji apsaugos priemonė, panaikinimas, esant sustabdytam teismo nutarties, dėl kurios peržiūrėjimo yra paduotas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, vykdymui, iš esmės jokių teisinių pasekmių nesukeltų.

Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Teisę pateikti tokį prašymą pareiškėjui suteikia įstatymas, kuris tokią laikinąją apsaugos priemonę ir numato (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.). Aplinkybė, kad analogiška laikinoji apsaugos priemonė yra pritaikyta kitose bylose, kuriose yra ginčijamas antsolės veiksmų teisėtumas, nėra pagrindas išvadai apie pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis daryti, nes laikinosios apsaugos priemonės skirtingose bylose yra taikomos nepriklausomai viena nuo kitos ir jos gali būti pakeičiamos ar panaikinamos taip pat nepriklausomai viena nuo kitos. Tik išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės ir nustačius, kad prašymas yra pareikštas aiškiai nepagrįstai, galima būtų daryti išvadą, ar pareiškėjas nepiktnaudžiavo civilinio proceso įstatymo jam suteiktomis teisėmis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kitos ieškovo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės yra susijusios su prašymo atnaujinti procesą pagrįstumu bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties, dėl kurios peržiūrėjimo yra paduotas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumu ir pagrįstumu, šios aplinkybės nėra apeliacinio nagrinėjimo objektas, sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamsi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti antstolės P. Kisielienės pradėtą priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/04464, nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasDonatas Šernas