Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, vertėjaujant vertėjai Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai K. E., suinteresuotam asmeniui D. L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. E. 2015 m. birželio 20 d., apie 23.50 val., Žodiškių g., Vilniuje, vairavo automobilį MERCEDES-BENZ C280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 0.58 promilės) ir neturėdama teisės vairuoti. Šiais savo veiksmais K. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama K. E. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinimą supranta, pripažįsta kaltę, jog buvo lengvai išgėrusi ir sėdo vairuoti transporto priemonę, nepripažįsta, kad neturėjo teisės vairuoti. Teigė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau negalėjo jo pateikti, kadangi jis buvo pavogtas. Vairuotojo pažymėjimą iš jos pavogė 2015-02-07, kartu su pinigais ir kitais dokumentais, dėl to ji kreipėsi į policiją. Nurodė, kad Lietuvoje gyvena 5 metus, bet atvažiuoja ir išvažiuoja, nes čia gyvena motina, būna porą mėnesių Rusijoje, porą mėnesių Lietuvoje, kai išvyksta į Rusiją, išvykimo nedeklaruoja. Turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės S. I. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015 m. birželio 20 apie 23.50 val., patruliuojant kartu su patruliu A. B., vykstant pagal pranešimą po 4 PK teritoriją, pastebėjo automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio važiavimo pobūdis sukėlė įtarimą, nes judėjo po visą kelio važiuojamąją dalį. Sustabdžius automobilį nuo vairuotojos buvo juntamas sklindantis nestiprus alkoholio kvapas. Kadangi vairuotoja negalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo, jos asmenybė buvo nustatyta per POLIS II duomenų bazę. Nustatyta, kad automobilį vairavo K. E., kuria alkotesteriu nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Vairuotoja teigė, kad turi Rusijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau duomenų bazėje nebuvo duomenų, kad vairuotoja yra įgijusi teisę vairuoti, todėl jai surašytas ATP protokolas pagal ATPK 129 str. Vairuotoja su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, aiškino, kad dienos metu vartojo alkoholį, tačiau nesitikėjo, kad jai gali būti nustatytas girtumas. Automobilis perduotas blaiviai vairuotojos pažįstamai, turinčiai teisę vairuoti (b.l. 5)

Alkotesterio tikrinimo kvito duomenimis, K. E. 2015-06-20, 23.47 val., nustatytas 0,58 promilių girtumas (b. l.7).

Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo K. E. nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilis MERCEDES-BENZ C280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. (b.l. 14).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad K. E., neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vairavo lengvąjį automobilį būdama neblaivi, tuo ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiama K. E. nurodė, kad ji turi Rusijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo VIII-2043 ((toliau- Įstatymas), pažeidimo padarymo metu galiojusi aktuali redakcija nuo 2015-04-03) 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 82 dalyje nurodyta, kad Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje reglamentuota, jog Vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Šioje dalyje nurodyto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. E. yra deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje ir gyvena Lietuvoje, nuo 2010-04-14 turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Pagal minėtų Taisyklių 2 punkto 4 papunktį, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Kadangi K. E. nuo 2010-04-14 yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl Rusijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja remiantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 punktu. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį: šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, į pažeidėjos asmenybę - 29 metų amžiaus (b.l. 9), į tai, kad ji anksčiau bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 14), duomenų apie teistumą nepateikta. K. E. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalis. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, K. E. skirtina ATPK 129 straipsnyje numatyta kiek didesnė nei minimali bauda be transporto priemonės konfiskavimo, nes automobilis priklauso kitam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 129, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 129 straipsnyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 1200 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.