Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D.Šiliauskienei, dalyvaujant prokurorui A. N., nukentėjusiajai Z. K., nukentėjusiosios atstovui advokatui R. Makštelei, civiliniam atsakovui A. V., civilinio atsakovo atstovei advokatei I. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Ž. B. (a/k (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis dėl kurio žuvo žmogus, o būtent :

2007m. rugsėjo mėn. 28d., apie 22 val., tamsiu paros metu Pasvalio raj. Valdeikių km. teritorijoje, kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 48,3 kilometre vairuodamas A. V. priklausantį traktorių „MTZ 892“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su tempiama traktorine priekaba 2PTS-6 be valstybinio numerio ženklo ir kurios gale nedegė gabaritiniai šviesos ir signalizavimo žibintai ir kuri nebuvo pažymėta avariniu ženklu sudarė ta pačia kryptimi iš paskos automobiliu „FORD SIERA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam B. K. sunkiai pastebimą, pavojingą kliūtį, dėl ko B. K. vairuojamam automobiliui automobilio priekine dalimi atsitrenkus į Ž. B. vairuojamo traktoriaus velkamą priekabą nukentėjusiajam B. K. buvo padarytas stiprus galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje, įspaustiniu skeveldriniu kaktikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko B. K. (duomenys neskelbtini) mirė Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.

Tuo savo veiksmais Ž. B. pažeidė 2002m. gruodžio mėn. 11d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 53, 60, 274 ir 282.5 p.p. ( galiojusių iki 2008-04-09 ) reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d.

Ž. B. kalta prisipažino ir parodė, kad jis dirbo traktorininku pas ūkininką A. V. ir autoįvykio dieną traktoriumi į lauką vežė sėklą. Baigus sėti iš lauko pirmas traktoriumi išvažiavo P. P. su sėjamaja, o pats traktoriumi su tempiama priekaba važiavo jam iš paskos. Važiavo įjungęs traktoriaus priekines darbines šviesas ir galinius traktoriaus darbinius žibintus. Pripažįsta, kad traktoriaus priekaba buvo be valstybinio numerio, taip pat pripažįsta, kad autoįvykio metu nedegė traktoriaus priekabos užpakaliniai gabaritiniai žibintai. Prasilenkdamas su priešpriešiais važiuojančiais vilkikais pajuto smūgį, nuo kurio sumėtė traktorių. Sustojęs ir išlipęs pamatė, kad prie traktoriaus nebėra priekabos. Priekaba apdaužyta užpakaline dalimi stovėjo stovėjo priekiu į griovio pusę, o apie 60m. atstumu nuo priekabos stovėjo automobilis su sugadinta priekine dalimi. Kadangi traktoriui degė užpakalinės darbinės šviesos, o be to priekaboje, kuri buvo be galinio borto, buvo keli šviesios spalvos maišai mano, kad iš dalies kaltas yra ir B. K., kadangi dėl paminėtų priežasčių jis galėjo pastebėti kliutį, t.y. traktoriaus tempiamą priekabą.

Nukentėjusioji Z. K. parodė, kad autoįvykio metu įvykio vietoje ji nebuvo ir apie autoįvykio aplinkybes nieko nežino. Dėl įvykusio autoįvykio ir vyro mirties patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl pareikštą civilinį ieškinį pilnai palaiko ir prašo priteisti 6851, 08 Lt. padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 100 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui.

Liudytojas P. P. parodė, kad iš lauko traktoriumi jis išvažiavo pirmas, o Ž. B. važiavo iš paskos, todėl nematė kaip automobilis atsitrenkė į Ž. B. vairuojamo traktoriaus tempiamą priekabą. Ar Ž. B. tempiamos priekabos gale degė gabaritiniai žibintai nematė.

Liudytojas P. K. parodė, kad iš lauko traktoriumi jis važiavo kabinoje kartu su Ž. B.. Važiuojant pajuto smūgį, nuo kurio sujudėjo traktorius ir Ž. B. sustojo. Išlipęs iš traktoriaus pamatė, kad į traktoriaus tempiamą priekabą atsitrenkė automobilis. Kodėl automobilis atsitrenkė į traktoriaus tempiamą priekabą nežino, mano, kad priekabos užpakalyje degė žibintai.

Specialistė R. B. paaiškino, kad B. K. viena akimi matė 1.0 aštrumu, todėl galėjo vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones nežiūrint vienos akies aklumo. B. K. regėjimas tamsoje sveika akimi buvo toks pat kaip ir sveiko žmogaus. Dėl vienos akies aklumo B. K. buvo tik truputi susiaurėjęs matymo laukas, tačiau tai netrukdė gerai matyti priekyje esančius daiktus.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 49-e kilometre. Įvykio vietoje stovi stipriai deformuotas automobilis „Ford Siera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio dešiniajame kelkraštyje stovi traktorinė priekaba, kuriai deformuota galinė dalis. Įvykio vietos apžiūros metu paimti traktoriaus priekabos žibintai ir priekabos instaliacijos laidai ( b.t. 1, b.l. 5-21 ).

Ž. B. pateikė traktoriaus „MTZ 892“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus ( b.t. 1, b.l. 39 ).

Traktorius „MTZ 892“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas A. V. vardu ( b.t. 1, b.l. 41 ).

2007-10-03 toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7311 / 07 ( 01 ) nurodyta, kad Ž. B. kraujyje alkoholio nerasta ( b.t. 1, b.l. 54 ).

2007-10-03 toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7310 / 07 ( 01 ) nurodyta, kad B. K. kraujyje alkoholio nerasta ( b.t. 1, b.l. 55 ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-11-08 specialisto išvadoje Nr. 11-2840 (07) nurodyta, kad traktoriaus priekabos galinės kairės pusės STPO signalo ir gabaritinių šviesų lemputė smūgio momentu nedegė, ji sudaužyta prieš eismo įvykį. Nustatyti ar degė priekabos galinio dešinės pusės žibinto lemputės negalima ( b.t. 1, b.l. 59-62 ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-06-19 specialisto išvadoje Nr. 11-3203 (07) nurodyta, kad tikėtina jog priekabos kairysis žibintas buvo nulenktas eismo įvykio metu. Eismo įvykio metu ant jo nebuvo arba trūko didelės dalies spalvoto stiklo gaubto. Instaliacijos laidai prie traktoriaus rozetės nebuvo prijungti ilgą laiką iki jų išėmimo po eismo įvykio ( b.t. 1, b.l. 64-68 ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-12-22 specialisto išvadoje Nr. 11-2426 (08) nurodyta, kad negalima tiksliai suskaičiuoti deformacijoms padaryti sunaudotos energijos kiekio, o tuo pačiu ir transporto priemonių greičio. Traktoriaus „MTZ 892“ vairuotojas Ž. B. vadovaudamasis KET reikalavimais tamsiu paros metu turėjo važiuoti tik techniškai tvarkingu transporto priemonių junginiu, t.y. priekaboje turėjo tinkamai veikti gabaritiniai ir signalizacijos žibintai. Esant netvarkingam bent vienam užpakaliniam gabaritų žibintui, turėjo būti įjungta avarinė šviesos signalizacija, o jei ji neveikia – priekabos gale turėjo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas. Automobilio „Ford Siera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. K. pastebėjęs traktoriaus tempiamą techniškai netvarkingą priekabą privalėjo iškart stabdyti automobilį ir mažinti jo važiavimo greitį iki priekyje važiuojančio traktoriaus važiavimo greičio. Traktoriaus vairuotojas Ž. B., vairuodamas traktorių su priekaba, kurios gale kurios gale neveikė gabaritiniai šviesos ir signalizavimo žibintai ir kuri nebuvo pažymėta avariniu ženklu, kelyje ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams sudarė sunkiai pastebimą, pavojingą kliūtį ir tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui ir pavojų žmonėms. Techniniu požiūriu šiais veiksmais Ž. B. sudarė pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą ( b.t. 1, b.l. 72-79 ).

Medicinos specialisto 2007-11-09 išvadoje Nr. G 1878/07 (05) nurodyta, kad B. K. sumušta galva, nustatytas atviras skeveldrinis įspaustinis kairio kaktikaulio lūžis, muštinė kairės kaktos pusės žaizda, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešinėje, sunki trauminė galvos smegenų ligos forma ( b.t. 1, b.l. 82 ).

Medicinos specialisto 2008-02-15 išvadoje Nr. G 251/08 (05) nurodyta, kad B. K. abi akys iki 2006-11-28 buvo sveikos, regėjimo aštrumas buvo po 1.0. Po sužalojimo B. K. dešinė akis buvo akla ( b.t. 1, b.l. 86-87 ).

Medicinos specialisto 2007-12-27 išvadoje Nr. G 826/07 (05) nurodyta, kad B. K. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje, įspaustiniu skeveldriniu kaktikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu. B. K. mirė (duomenys neskelbtini) Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje ( b.t. 1, b.l. 89-90 ).

Byloje kaltinamojo Ž. B. prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, specialistų išvadomis bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, kad kaltinamasis Ž. B. 2007m. rugsėjo mėn. 28d., apie 22 val., tamsiu paros metu Pasvalio raj. Valdeikių km. teritorijoje, kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 48,3 kilometre vairuodamas A. V. priklausantį traktorių „MTZ 892“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su tempiama traktorine priekaba 2PTS-6 be valstybinio numerio ženklo ir kurios gale nedegė gabaritiniai šviesos ir signalizavimo žibintai ir kuri nebuvo pažymėta avariniu ženklu sudarė ta pačia kryptimi iš paskos automobiliu „FORD SIERA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam B. K. sunkiai pastebimą, pavojingą kliūtį, dėl ko B. K. vairuojamam automobiliui automobilio priekine dalimi atsitrenkus į Ž. B. vairuojamo traktoriaus velkamą priekabą nukentėjusiajam B. K. buvo padarytas stiprus galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje, įspaustiniu skeveldriniu kaktikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko B. K. (duomenys neskelbtini) mirė Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. B. įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. sudėtį, kadangi jis vairuodamas traktorių ir tempdamas juo be valstybinio numerio ženklo priekabą, kurios gale nedegė gabaritiniai šviesos ir signalizavimo žibintai ir kuri nebuvo pažymėta avariniu ženklu sudarė ta pačia kryptimi iš paskos automobiliu FORD SIERA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam B. K. sunkiai pastebimą, pavojingą kliūtį, dėl ko B. K. vairuojamas automobilis automobilio priekine dalimi atsitrenkė į Ž. B. vairuojamo traktoriaus tempiamą priekabą. Ž. B. savo veiksmais pažeidė 2002m. gruodžio mėn. 11d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 53, 60, 274 ir 282.5 p.p. (galiojusių iki 2008-04-09) reikalavimus ir jo veiksmai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą. Dėl eismo įvykio, kurio metu B. K. buvo padarytas stiprus galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje, įspaustiniu skeveldriniu kaktikaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dešinio galvos smegenų pusrutulio dangalu bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu po kietuoju dangalu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų pabrinkimu, dėl ko B. K. (duomenys neskelbtini) mirė Joniškėlio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje kaltas yra kaltinamasis Ž. B., todėl jo įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. sudėtį.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus.

Ž. B. įvykdytas nusikaltimas yra neatsargus nusikaltimas.

Ž. B. charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas.

Ž. B. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio autoįvykio ir sukeltų padarinių, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į įstatyme numatytus bausmių skyrimo pagrindus ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus ir paskirtį turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai Ž. B. atžvilgiu gali būti pasiekti ir netaikant jam realaus paskirtos bausmės vykdymo, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti Ž. B. atžvilgiu BK 75 str. ir nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą jam atidėti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbą darbą susijusį su transporto priemonės vairavimu ir tai yra vienintelis ir pagrindinis jo pajamų šaltinis bei į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas blaivus, BK 45 str. numatytas atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Ž. B. netaikytinas

Nukentėjusioji Z. K. prašo teismą priteisti jos naudai 6851, 08 Lt. turtinės žalos atlyginimui ir 100000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui.

Byloje nukentėjusiosios paaiškinimu bei prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ž. B. įvykdyta nusikalstama veika nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Byloje nustatyta, kad autoįvykyje dalyvavę transporto priemonės buvo draustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai privalo atlyginti draudikas, t.y. (duomenys neskelbtini). Tačiau nukentėjusioji laiku į draudiką dėl žalos atlyginimo nesikreipė, todėl žalos dydis draudiko kar nėra paskaičiuotas ir atlygintas. Bylos dokumentais, t.y. draudiko paaiškinimu ( b.t. 2, b.l. 41-42 ) nustatyta, kad draudikas neginčija nukentėjusiosios teisės į turtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos dydžio draudikas dar nėra paskaičiavęs ir išmokėjęs nukentėjusiajai žalos atlyginimo, todėl teismui neturint duomenų apie tai, kokią žalos atlyginimo sumą draudikas paskaičiuos ir išmokės nukentėjusiajai, teismas negali tiksliai apskaičiuoti priteistino turtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes nukentėjusiajai Z. K. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Be turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji prašo teismą priteisti jos naudai ir 100000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų mirė nukentėjusiosios Z. K. sutuoktinis B. K., todėl nukentėjusiajai buvo padaryta ir neturtinė žala.

Įstatymas ( CK 6.250 str. ) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir pan. Paminėta žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji yra padaroma dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos mirė nukentėjusiosios Z. K. vyras ir dėl to nukentėjusioji patyrė dvasinį išgyvenimą, fizinės sveikatos pablogėjimą ir pan., todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas.

Tačiau priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina ir į kaltinamojo kaltę, t.y. tai, kad nusikaltimas yra padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų ir pan. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atlyginti nusikalstamos veikos padarymo metu patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan., ir nėra skirtas turtinės naudos gavimui, netekto darbingumo kompensavimui, gydymo išlaidų atlyginimui, žuvusiojo nepilnamečių vaikų išlaikymui ir pan. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

Draudiko, t.y. (duomenys neskelbtini) atsakomybės ribos dėl neturtinės žalos atlyginimo yra ribotos įstatymo. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta dėl sutuoktinio mirties, o taip pat į tai, kad draudiko atlyginama neturtinės žalos atlyginimo suma nėra didelė, iš draudiko nukentėjusiosios naudai priteistina maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, kad autoįvykio metu, dėl kurio metu patirtų sužalojimų mirė B. K., kaltinamasis Ž. B. darbo metu ir darbo reikalais vairavo civiliniam atsakovui A. V. priklausantį priklausantį traktorių „MTZ 892“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su tempiama traktorine priekaba 2PTS-6, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6. 270 str. reikalavimais padarytos neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, t.y. civilinio atsakovo A. V. Išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš kaltinamojo Ž. B..

Daiktiniai įrodymai po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikintini.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą Ž. B. atidėti 2 metams.

Įpareigoti Ž. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL ( 1300 Lt. ) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. B. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti jam šią kardomąją priemonę nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios Z. K. naudai 1726, 40 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo A. V. nukentėjusiosios Z. K. naudai 20000, 00 Lt. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiajai Z. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš Ž. B. valstybės naudai 400 Lt. išlaidų už nukentėjusiajai Z. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Po šio nuosprendžio įsiteisėjimo daiktinius įrodymus, t.y. traktoriaus ir priekabos žibintus su lanksčiąją konstrukcija ir pajungimo laidais bei dalimi kištuko sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d., civilinio atsakovo tik civilinio ieškinio dalyje, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.