Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GCG Baltija“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „GCG Baltija“ ieškinį atsakovui AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „GCG Baltija“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui iš dalies panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „GCG Baltija“ ieškinį, konstatavo, kad tarp 2005-03-04 klojinių nuomos sutarties šalių susiklostė prievoliniai nuomos santykiai, pagal kuriuos ieškovas UAB „GCG Baltija“ įsipareigojo perduoti atsakovui AB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ teisę naudotis statybiniais sieniniais klojiniais su visais jų priklausiniais, pasirašant klojinių perdavimo-priėmimo aktą, jame fiksuojant realią klojinių būklę, kiekį, jų perdavimo nuomininkui datą, o atsakovas įsipareigojo nuomos ir kitų paslaugų kainą apmokėti pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą per 15 dienų nuo jos pateikimo (b.l. 4-6, t.1). Teismas nustatė, kad ieškovas išnuomavo atsakovui klojinius, reikalingus atsakovo veiklai vykdyti, tačiau, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, padarė išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, tikslu įvertinti tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius sutartinius, t.y. nuomos santykius ir iš jų išplaukiančias pasekmes, nustatyti išnuomotų ir grąžintų klojinių ir jų priedų kiekį, prašomos priteisti skolos už negrąžintus klojinius dydį. Apeliantas (ieškovas), neginčydamas tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių fakto, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, neteisingai įvertino 2006-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą 39999,75 Lt sumai, be pagrindo vertino ne tik ginčui svarbius dokumentus, bet ir visus kitus dokumentus bei padarė neteisingą išvadą, jog kai kurių klojinių ar jų priklausinių atsakovas grąžino daugiau nei buvo perduota, taip pat kažkuriuos konstrukcijos elementus grąžino, kurie nebuvo perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktus, ir tai turėjo įtakos neteisingam byloje esančių dokumentų vertinimui ir sprendimo priėmimui. Be to, nors atsakovas dalį skolos pripažino, teismas nepagrįstai dalyje ieškinio netenkino.

Taigi ieškovo apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su tuo, kad, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o būtent: įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apelianto argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad, ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus. Byloje nesant jokių pagrįstų ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo teikiamus atsikirtimus, pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovas leistinais įrodymais neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą – negrąžintų klojinių ir jų priedų kiekį. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevisiškai laikėsi šių nuostatų, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Ieškovas savo ieškinį grindė tuo, kad atsakovas prarado išsinuomotus klojinius ir jų priklausinius, dėl ko jam 2006 m. lapkričio 30 d. buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra serija GCG Nr.2004516 sumai 39999,75 Lt už 100 kv.m statybinių sieninių klojinių, 32 kv.m perdangos klojinius ir 90 vnt. stovų (b.l. 7, t.1). Tokiu būdu negrąžintų klojinių ir jų priedų kiekis buvo tiksliai nurodytas minimoje sąskaitoje bei pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais: išaiškinimu, kokie elementai sudaro PVM sąskaitoje-faktūroje minimus klojinius (b.l. 13-14, t.2), išsamia suvestine (b.l. 27-31, t.2) ir pagal šalių sutarties sąlygas surašytais bei abiejų šalių pasirašytais perdavimo-priėmimo bei grąžinimo aktais. Atsakovas nurodytos PVM sąskaitos-faktūros (serija GCG Nr.2004516) neapmokėjo ir savo atsikirtimais į ieškinį ginčijo prarastų klojinių ir jų priklausinių kiekį, pateikdamas teismui savo turimus priėmimo-perdavimo ir grąžinimo aktus. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, atsakovas pateikė visus jo turimus priėmimo-perdavimo ir grąžinimo aktus (tame skaičiuje ir pasirašytus tik vieno ieškovo), kurie apima ne tik negrąžintus elementus, bet ir visus kitus šalių bendradarbiavimo pagal klojinių nuomos sutartį atvejus, kurie nėra reikšmingi ginčo dalykui. Tuo tarpu ieškovas teismui pateikė tik tuos priėmimo-perdavimo ir grąžinimo aktus, kurie yra susiję su negrąžintais elementais, nurodytais ieškinyje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 6.535 straipsnį įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys, t.y. perdavimo-priėmimo aktas turi teisinę galią tik tada, jeigu jis yra abiejų šalių pasirašytas, todėl leistinais ir tinkamais įrodymais byloje pagrįstai laikė tik abiejų šalių pasirašytus klojinių perdavimo-priėmimo aktus. Analogiškai – abiejų šalių parašais turėjo būti tvirtinami ir grąžinimo aktai (CK 6.535 str. 4 d.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad grąžinimo faktas yra patvirtinimas, jog turtas grįžo jo savininkui, o ieškovas neginčijo aktų, kuriuose yra tik jo atstovo parašas, tinkamais ir pagrįstais įrodymais teismas pripažino tiek abiejų šalių pasirašytus, tiek vieno ieškovo pasirašytus grąžinimo aktus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus ir neatskyrė tik tų priėmimo-perdavimo ir grąžinimo aktų, kurie yra susiję su negrąžintais elementais, nurodytais ieškinyje, o skaičiavo ir vertino absoliučiai visus atsakovo pateiktus priėmimo-perdavimo ir grąžinimo aktus, kurie apima ne tik negrąžintus elementus, bet ir visus kitus šalių bendradarbiavimo pagal klojinių nuomos sutartį atvejus, kurie nėra reikšmingi ginčo dalykui. Tokia teismo klaida suponavo neteisingą išvadą, jog kai kurių klojinių ar jų priklausinių atsakovas ieškovui grąžino daugiau nei buvo perduota, taip pat kai kuriuos konstrukcijos elementus grąžino, kurie jam nebuvo perduoti pagal perdavimo-priėmimo aktus, kadangi ieškovo pateikti įrodymai (išaiškinimas, kokie elementai sudaro PVM sąskaitoje-faktūroje minimus klojinius, išsami suvestinė, perdavimo-priėmimo bei grąžinimo aktai) tvirtina priešingai, jog atsakovas negrąžino ieškovui PVM sąskaitoje-faktūroje serija GCG Nr. 2004516 nurodytų 100 kv.m statybinių sieninių klojinių, 32 kv.m perdangos klojinių ir 90 vnt. stovų 39999,75 Lt vertės (CPK 178, 185 str.). Paneigiančių tokią išvadą įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.), priešingai – iš dalies su tuo sutiko (b.l. 38, t.2).

Nepaisant to, kad 2006-11-30 išrašydamas PVM sąskaitą-faktūrą serija GCG Nr. 2004516 ieškovas joje negrąžintų elementų vertę nurodė 39999,75 Lt sumai, ieškinį pareiškė 63200 Lt sumai. Negrąžintų elementų vertę ieškinyje ieškovas grindė 2007-10-04 kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 07-210-09 (b.l. 68-83, t.1). Atsakovas su eksperto atliktu vertinimu nesutiko, atliekant ekspertizę nedalyvavo, nors ir neginčijo fakto, kad jam buvo pranešta apie klojinių įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo dėl prarastų klojinių ir jų priklausinių kiekio, kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos atskirai nevertino, tačiau atkreipė dėmesį, jog kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje sienų ir perdangų klojinių bei stovų vertė pateikiama pagal 2007-10-04 vidutines kainas, t.y. praėjus beveik metams nuo 2006-11-30 PVM sąskaitos-faktūros GCG Nr. 2004516 išrašymo. Taip pat, teismo nuomone, minėtoje ataskaitoje prieštaringai nurodyti taikyti turto vertinimo metodai: ataskaitos aiškinamajame rašte nurodyta, kad turto būklė nustatyta apžiūrint išoriškai, darant prielaidą, kad vidinių agregatų būklė atitinka normalų nusidėvėjimą pagal turto amžių, nors ataskaitos 1.3 punkte pažymėta, kad vertinamas turtas apžiūrai nepateiktas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo motyvacijai ir konstatuoja, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nustatant negrąžintų pagal sutartį elementų vertę, remtis ieškovo pateikta 2007-10-04 kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 07-210-09 (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog konkrečiu atveju tikslinga ir teisinga remtis 2006-11-30 PVM sąskaitoje-faktūroje GCG Nr. 2004516 nurodyta negrąžintų elementų verte - 39999,75 Lt su PVM (23000 Lt už 100 kv.m statybinių sieninių klojinių, 5760 Lt už 32 kv.m perdangos klojinius, 5138,10 Lt už 90 vnt. stovų), kadangi būtent 2006-11-30 PVM sąskaita-faktūra GCG Nr. 2004516 buvo pasirašytinai įteikta atsakovui (b.l. 7, t.1), ir priteisti ieškovui iš atsakovo už negrąžintus pagal sutartį elementus 39999,75 Lt sumą (CK 6.1, 6.38, 6.205, 6.245 str., šalių sutarties nuostatos). Pažymėtina, jog ieškovas ne kartą teismo posėdžiuose, o taip pat ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad būtent nuo šios sumos jis yra sumokėjęs 18 procentų PVM ir 15 procentų pelno mokesčius, o atsakovas pagal šią užpajamuotą savo buhalterijoje PVM sąskaitą-faktūrą susigrąžino arba užskaitė PVM mokestį. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl nurodytos sumos priteisimas ieškovui būtų ne tik teisingas ir pagrįstas, tačiau ir protingas bei logiškas (CPK 185 str., CK 1.5 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir ieškovo ieškinį patenkina iš dalies (CK 6.1, 6.38, 6.71, 6.205, 6.210, 6.245 str.) – pagal šalių nuomos sutartį priteisia ieškovui iš atsakovo už negrąžintus pagal sutartį elementus 39999,75 Lt sumą, nurodytą 2006-11-30 PVM sąskaitoje-faktūroje GCG Nr. 2004516.

Pagal šalių klojinių nuomos sutarties 4.4 ir 5.3 punktus (b.l. 4-6, t.1) iš atsakovo taip pat priteistini delspinigiai: 0,2 procento laiku nesumokėtos sumos dydžio, pradedant nuo 2006-12-16 (nuo kitos dienos, kada pasibaigė 2006-11-30 PVM sąskaitos-faktūros GCG Nr.2004516 apmokėjimo terminas) iki 2007-04-06 (kada buvo paduotas pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo), kas sudaro 8958,88 Lt (CK 6.71, 6.72 str.).

Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas (atsakovas) taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato 6 procentų dydžio metines palūkanas tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, iš atsakovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2007-04-06 už 39999,75 Lt sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.) – iš atsakovo ieškovo naudai pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis priteisiama atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų (79, 80, 88 str.): 2937,50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (b.l. 2-3, 22, 66-67, t.1) ir už apeliacinį skundą (b.l. 58, t.2), dalis – 300 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (b.l. 8, 25, t.1) ir dalis – 200 Lt išlaidų, susijusių su turto vertinimu (b.l. 83, t.1), viso 3437,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą pakeisti - panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas pilnai, ir ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ (į.k. 158995882) ieškovo UAB „GCG Baltija“ (į.k. 110891151) naudai 39999 (trisdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis) litus 75 centus skolos, 8958 (aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis) litus 88 centus delspinigių, 3437 (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis) litus 50 centų bylinėjimosi išlaidų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už 39999,75 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2007-04-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.