- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-941-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovėms V. S. ir adv. Z.Andriuškevičiūtei, atsakovui T. M., jo atstovei adv. R. Užkuraitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-0267-540/2008 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui T. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (b.l.1-2) priteisti iš atsakovo 4178,80 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog atsakovo iniciatyva buvo patrauktas kaltininku nusikalstamos veikos padarymu, melagingai teigiant apie ieškovo nusikaltimą, iškraipant įvykio tikrąsias aplinkybes, tuo suklaidinant tiek tyrimo organus, tiek teismus. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007-01-29 nuosprendžiu nustatyta, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, t.y. kad jis nesužalojo atsakovo. Nustatyta, kad tiek atsakovas, tiek liudytojai, atsakovo aplinkos žmonės, davė nenuoseklius, tikrovės neatitinkančius parodymus, ir būtent jų pagrindu ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas. Todėl dėl atsakovo kaltės ieškovas buvo nepagrįstai apkaltintas ir priverstas dalyvauti teismo posėdžiuose, rašyti skundus ir dėl to turėjo įstatymų numatytomis priemonėmis gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, naudodamasis įstatymų numatytomis galimybėmis – kvalifikuota teisine pagalba. Žala, kurią turi atlyginti atsakovas, tai išlaidos, apmokėtos advokatams už suteiktas teisines paslaugas minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-319-029/05, kuri sudaro 4178,80 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu (b.l.70-72) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 19,50 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendime nurodė, jog iš byloje pateiktų kvitų matyti, kad ieškovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos metu, tiek bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme naudojosi advokatų pagalba, kuriems bendroje sumoje sumokėjo 4150 Lt bei vykdydamas neteisėtą nuosprendį turėjo 28,80 Lt pašto išlaidų (b.l.3-6). Tokiu būdu V. S. patyrė nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo. Teismas konstatavo, jog baudžiamasis procesas byloje buvo pradėtas ne privataus kaltinimo tvarka, o abiems tiek V. S., tiek T. M. policijos pareigūnams pateikus vienas kitą kaltinančius pareiškimus, ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant teismuose ne vien T. M. parodymai buvo vertinami kaip įrodymai, bet buvo vertinama visų įrodymų visuma. V. S. 4178,80 Lt nuostoliai susidarė teismui neteisėtai nuteisus ir beveik du metus laiko vykus teismų procesams, kurių galutiniame rezultate V. S. buvo išteisintas. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad tarp neteisėto nuteisimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų reguliuoja specialioji norma, numatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsakovu trauktina valstybė. Atsakovas nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas, todėl neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškovo reikalavimą. Ieškovui nesutikus keisti atsakovą, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b.l.74-75) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors ieškinys buvo pareikštas visai kitu pagrindu – ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą pagal bendrąsias žalos atlyginimo taisykles. Dėl ieškinyje nurodytų pagrindų žalai atlyginti teismas nieko nepasakė, tik pagrįstai konstatavo, kad ieškovas tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą teismuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant civilinę bylą, susietą su baudžiamąja byla, naudojosi advokatų paslaugomis ir patyrė 4178,80 Lt nuostolius. Teismas nenurodė, ar yra ieškovui padaryti neteisėti veiksmai, kurie išvardinti CK 6.272 straipsnyje, nes tik jiems esant, galima ieškoti žalą dėl nepagrįsto nuteisimo. Apeliantas nurodo, jog yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovui padarytų nuostolių ir atsakovo tyčinių veiksmų. Pats atsakovas nurodė ieškovą kaip asmenį, kuris jį sužalojo. Be to, 2007 m. sausio 29 d. nuosprendžiu ieškovas išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, kas reiškia, kad atsakovas ieškovą kaltino nepagrįstai. CPK 180 straipsnis nurodo, kad nereikia įrodinėti to, kas nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys priežastį, dėl ko atsakovas elgėsi savanaudiškai ir pažeisdamas įstatymus. Situaciją atsakovas išprovokavo sąmoningai. Be to, atsakovas trukdė teisminiam tyrimui, pareigūnus kaltino nebūtais pažeidimais, atsisakė pateikti įrodymus. Visa tai patvirtina, kad atsakovas tyčia, sąmoningai klaidino pareigūnus ir teismą, kaltindamas ieškovą veika, kurios nepadarė. Jei atsakovas būtų sakęs tiesą, nebūtų ikiteisminio tyrimo, užsitęsusių teismų procesų, todėl kaltinti dėl nepagrįsto nuteisimo pareigūnus, išvardintus CK 6.272 straipsnyje, ieškovo manymu būtų neteisinga ir nesąžininga. Kita vertus, nėra įstatymo, draudžiančio reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, melagingai kaltinusio ieškovą jo ir jo turto sužalojimu. Atsakovas ne tik siekė ieškovą įbauginti ir gauti sau daugiau fondinės žemės, bet ir melagingai apkaltindamas ieškovą veika, kurios nepadarė, siekė gauti materialinės naudos sau, t.y. skubiai, nelaukdamas termino kasacijai pabaigos, užvedė civilinę bylą – prašė priteisti iš ieškovo apie 20 000 Lt negautų pajamų, kitų išlaidų, neturtinę žalą. Apeliantas nurodo, jog jis neprašė teismo priteisti jam nuostolius dėl nepagrįsto nuteisimo, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų. Teismas neišnagrinėjo ir ieškovo ieškinio, kuriuo pastarasis prašė priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl atsakovo melagingo pranešimo apie ieškovo įvykdytą nusikaltimą. CK 6.247 straipsnyje, 6.249 straipsnyje nurodyta, kad žala yra turėtos išlaidos, kurių nebūtų, jei nebūtų atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas visai nesvarstė atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų, nors privalėjo, nes toks buvo ieškinio prašymas. Byloje surinkti visi ieškinį pagrindžiantys įrodymai, tik netinkamai buvo aiškintas ir taikytas įstatymas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.79-81) atsakovas nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas atmetė ieškinį CK 6.272 str. 1 d. pagrindu, nors ieškinys buvo pareikštas visai kitu pagrindu. Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, t.y. tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų. Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nenurodė, ar yra jam padaryti neteisėti veiksmai, kurie išvardinti CK 6.272 str., nes tik jiems esant, galima ieškoti žalos dėl nepagrįsto nuteisimo. Teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, priėjo išvados, kad tarp neteisėto nuteisimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi ieškovo nuostoliai susidarė teismui neteisėtai nuteisus, o galutiniame rezultate – ieškovą išteisinus. Remiantis CK 272 str. 1 d., valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo buvo neteisėtai nuteistas, nutarimas dėl asmens suėmimo turi būti panaikinti instancine tvarka, dėl to, kad neteisėti ir panašiai. Apeliantas nepagrįstai reikalauja, kad atsakovas atlygintų jo turėtus nuostolius. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas ne privataus kaltinimo tvarka, o gavus tiek ieškovo, tiek atsakovo pareiškimus apie nusikalstamą veiką. Tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo renkami įrodymai ir vertinama visų įrodymų visuma. Kadangi nuosprendis buvo panaikintas kaip neteisėtas, tai atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų, reguliuoja specialioji norma – CK 6.272 str. 1 d. Apelianto turėtus nuostolius turi atlyginti Valstybė. Apeliantas vis kartoja, kad atsakovas melagingai kaltino jį nusikaltimo padarymu, tačiau atsakovui nėra pareikšti kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo. Atsakovas melagingų parodymų nedavė, nes tokiu atveju būtų patrauktas atsakomybėn pagal BK 235 str. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis neprašė teismo priteisti jam nuostolius dėl nepagrįsto nuteisimo, todėl teismas išėjo už ieškinio ribų. Atsakovas nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, todėl vien tik apelianto teiginys, kad dėl atsakovo kaltės buvo nepagrįstai apkaltintas, nedaro atsakovo kaltu ir turinčiu sumokėti apeliantui išlaidas, apmokėtas advokatams už suteiktas teisines paslaugas minėtoje baudžiamojoje byloje. Kadangi nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, tai nėra ir civilinės atsakomybės. Prašo palikti nepakeistą Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog baudžiamoji byla Nr. 1-319/2005 buvo pradėta BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. gavus pareiškimus apie nusikalstamą veiką. Užbaigus ikiteisminį tyrimą, byla buvo perduota į teismą, kur buvo išnagrinėta priimant V. S. apkaltinantį nuosprendį. V. S. šį nuosprendį apskundus, byla buvo nagrinėta apeliacine tvarka, vėliau kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris 2005-11-08 Kauno apygardos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas V. S. pagal Lietuvos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisino nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o veiką, kvalifikuotą pagal 2000 m. BK 187 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo į 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį ir suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, bylą šioje dalyje nutraukė. Kauno apygardos teismas 2007-01-29 nuosprendyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, surašydamas 2005-09-05 nuosprendį grubiai pažeidė BPK 305 straipsnio nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, nuo kaltinamosios išvados pažodžiui nurašydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas, netikrindamas, neanalizuodamas ir nepagrįsdamas inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nepalygindamas ir motyvuotai nepagrįsdamas įrodymų, kuriais rėmė apkaltinamąjį nuosprendį, neanalizuodamas, nevertindamas ir nepašalindamas parodymuose esančių prieštaravimų, neargumentuodamas savo padarytų sprendimų ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame teismo padarytų išvadų faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina ir todėl toks teismo nuosprendis yra ir neteisėtas, ir nepagrįstas, todėl jis naikinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartimi minėtas Kauno apygardos teismo nuosprendis paliktas galioti. Tokiu būdu V. S. 2005-09-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas neteisėtai. Įvertinus bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad apelianto patirti nuostoliai, t.y. 4178,80 Lt susidarė teismui baudžiamojoje byloje neteisėtai nuteisus ir beveik du metus laiko vykus teismų procesams, kurių galutiniame rezultate V. S. buvo išteisintas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas 2008-05-06 sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad tarp neteisėto nuteisimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamasis procesas byloje buvo pradėtas ne privataus kaltinimo tvarka, bet tiek V. S., tiek T. M. policijos pareigūnams pateikus vienas kitą kaltinančius pareiškimus, ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo atlygina valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas, todėl neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškovo reikalavimą. Vertinant visus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje atsakovu patrauktas ne tas asmuo, kuris turėtų atsakyti už susidariusius nuostolius. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovui nesutikus keisti atsakovo, bylą išnagrinėjo iš esmės ir ieškinį atmetė (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
Apeliantas nepagrįstai skunde nurodo, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, neišnagrinėjo jo ieškinio, kuriuo prašė priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl atsakovo melagingo pranešimo apie nusikaltimą, visai nesvarstė atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir pasisakė dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, neišeidamas už ieškinio ribų. Teismas šiuo atveju tik parinko tinkamą materialinės teisės normą, t.y. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį. Iš tiesų ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai patvirtina ir Civilinio proceso kodekso 135 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio turinį, kad turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisinio ieškinio pagrindo nurodyti nebūtina ir nereikia. Įstatymas reikalauja nurodyti faktinį pagrindą. Teisinį ieškinio pagrindą reikia nurodyti tik tais tarptautiniame civiliniame procese numatytais atvejais, kai šalis pati privalo įrodinėti užsienio teisės turinį (CPK 808 str. 2 d.). Teisinis kvalifikavimas yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškinyje, atsiliepime į ieškinį, kituose dokumentuose ir paaiškinimuose. Įstatymas suteikia teismui teisę konkrečioje byloje parinkti tinkamą teisės normą ir aiškinant ją atskleisti tikrąjį jos turinį. Šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas ar išėjimas už ieškinio ribų. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, t.y. už melagingų parodymų davimą arba Baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, t.y. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Taigi šiuo atveju atsakovas nepripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir svarstė atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, parinkdamas tinkamą teisės normą – Civilinio kodekso 6.272 straipsnį.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d. ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.