Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės ir nuteistojo K. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

2020 m. birželio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 308¹ straipsniu, ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. birželio 18 d.

Nukentėjusios D. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš K. S. jai priteista 1 000 eurų (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, iš K. S. konfiskuota 860 eurų (aštuoni šimtai šešiasdešimt eurų).

Prokurorės Gabijos Večerinskienės 2020 m. vasario 27 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. S. AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms panaikintas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. S. nuteistas už tai, kad jis 2016 metais, laikotarpiu nuo vasario mėnesio tiksliai nenustatytos dienos iki gegužės mėnesio tiksliai nenustatytos dienos, veikdamas bendrininkų grupe su A. Č. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pelnytis iš kito asmens prostitucijos, surado bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prostitucija savarankiškai besiverčiančią D. D. ir, grasindamas panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu, reikalavo nuolat mokėti dalį jos iš prostitucijos gaunamų pajamų, siūlydamas už tai suteikti jai apsaugą bei apmokėti dalį buto nuomos mokesčio, o D. D. išsigandusi sutiko tai daryti, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ne mažiau kaip tris kartus atėjęs į butą (duomenys neskelbtini), kuriame D. D. teikė seksualines paslaugas, paėmė iš jos dalį iš jos prostitucijos gautų pajamų bei pristatė jai tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris taip pat kartu su juo paimdavo dalį jos iš prostitucijos gaunamų pinigų, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, pristatė D. D. A. Č., kuris toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, paimdavo iš D. D. dalį jos iš prostitucijos gaunamų pajamų, tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Č. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu gavo ne mažesnes kaip 860 eurų pajamas iš D. D. prostitucijos.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka K. S. kaltei pagrįsti ir jo veika tinkamai bei pagrįstai kvalifikuota pagal BK 307 straipsnio 1 dalį kaip pelnymasis iš kito asmens – nukentėjusiosios D. D. prostitucijos. Už šios nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė BK 307 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu.

3.2. Pasak prokurorės, skundžiamu nuosprendžiu paskyrus bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje, ir ją bendrinant su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kadangi K. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už nusikalstamą veiką, kurią jis įvykdė iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo, tai yra ją įvykdė 2016 m. vasario–gegužės mėn. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu K. S. paskirta bausmė yra griežtesnė už tą, kuri paskirta skundžiamu nuosprendžiu, todėl pastaroji, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 d. turi būti iš dalies pridedama prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

6. Prokurorės ir nuteistojo apeliaciniai skundai tenkinami.

7. Apeliaciniuose skunduose prokurorė ir nuteistasis, nekvestionuodami pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų dėl K. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo, kelia klausimą dėl nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės dydžio bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, bendrinant bausmes su ankstesniu nuosprendžiu BK 64 straipsnyje numatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ((duomenys neskelbtini)straipsnio 3 dalis).

8. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, įvertinus BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje numatytus bausmių skyrimo tikslus ir pagrindus, K. S. už BK 307 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 14 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

9. BK 63 ir 64 straipsniuose numatyta bausmių, asmeniui paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas ar atskirais nuosprendžiais, bendrinimo tvarka. BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos tada, kai tarp nuteistojo nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu pirmu ir vėlesniu nuosprendžiais, egzistuoja recidyvas, tai yra, kai nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės arba ją įvykdo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tuo tarpu BK 63 straipsnyje numatytos subendrintos bausmės skyrimo esant nusikalstamų veikų daugetui (sutapčiai) taisyklės. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka bausmės bendrinamos tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

10. Apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai sprendęs, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė turi būti bendrinama su bausme, paskirta už K. S. naujai inkriminuotą nusikalstamą veiką, netinkamai taikė aptartas BK 63 ir 64 straipsnių taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią K. S. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė dar iki Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio priėmimo (2016 m. vasario–gegužės mėn.), pagrindo teigti, jog nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (arba jos vykdymo atidėjimo metu) nėra. Dėl to, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taikant ne apylinkės teismo pasirinktas, bet BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs netinkamą bausmių bendrinimo tvarką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrinant su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu (subendrintu su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu) paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

11. Kelių nusikalstamų veikų padarymas suponuoja prielaidą skirti kaltininkui galutinę bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bylą nagrinėjančiam teismui skiriant bausmę, numatyta teisė paskirtas bausmes už kelias nusikalstamas veikas apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrinant bausmes BK 63 straipsnyje numatyta tvarka, visų pirma turi būti apsvarstoma galimybė asmeniui taikyti bausmių apėmimą ir tik tokios galimybės nesant, sprendžiama dėl bausmių bendrinimo jas visiškai ar iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas K. S. nauju ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrino BK 64 straipsnyje numatyta tvarka ir ši baudžiamojo įstatymo norma, priešingai nei BK 63 straipsnis, bausmių bendrinimą apėmimo būdu numato tik vieninteliu išimtiniu atveju (jeigu už vieną iš padarytų nusikaltimų buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos), todėl, BK 63 straipsniui reglamentuojant platesnes bausmių apėmimo taikymo galimybes, būtina apsvarstyti šio bausmių bendrinimo būdo taikymo galimybę net ir nesant tokio prašymo prokurorės bei nuteistojo apeliaciniuose skunduose.

12. BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1–3 punktuose numatyti atvejai, kuomet bausmės gali būti bendrinamos apėmimo būdu. Tai yra bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kadangi komentuojama situacija akivaizdžiai neatitinka BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų formaliųjų sąlygų, detaliau dėl jų taikymo galimybių nepasisakoma. Tuo tarpu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas konstatavus, jog nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2010), tačiau šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.). Nagrinėjamu atveju, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog K. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą. Subendrintais Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, jis buvo nuteistas už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nesunkius nusikaltimus. Taigi aptariami nesunkūs nusikaltimai, lyginant su apysunkiu nagrinėjamoje byloje inkriminuotu nusikaltimu, nėra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų grupėms ir kategorijoms. Šios grupės, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jais kilusius padarinius, padarymo būdus, labai nesiskiria ir pagal pavojingumą. Dėl šios priežasties aptartos aplinkybės neatitinka bausmių bendrinimo apėmimo būdu sąlygų, nurodytų BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad nuteistajam K. S. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį paskirta vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu (subendrintu su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu) paskirta bausme – 1 metais 1 mėnesiu laisvės atėmimo ir 14 MGL dydžio bauda bendrintina sudėjimo būdu. Įvertinus prokurorės ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, siekiant nepabloginti nuteistojo padėties labiau nei to prašoma aukštesnės instancijos teismo, bausmių visiško sudėjimo būdas nevertintinas ir aptartos bausmės K. S. bendrinamos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę (BK 63 straipsnio 4 dalis), tai yra prie Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo ir 14 MGL dydžio baudos, iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę.

14. Pažymėtina, kad, priešingai nei šiuo metu galiojančioje BK 63 straipsnio 4 dalies redakcijoje, nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiose aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatose imperatyviai nebuvo nurodyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 50 straipsnyje numatytas minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai). Siekiant neperžengti apeliaciniuose skunduose išreikštų prašymų ribų ir nepabloginti nuteistojo padėties daugiau nei to prašoma prokurorės skunde, vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusios BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma švelnesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 mėnuo.

15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, nuteistojo iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį, subendrintą su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu.

16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant K. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodyta, kad jis veikė kartu su A. Č.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas kitoje baudžiamojoje byloje, kurios ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš kurios buvo atskirtas tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurios teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurioje kaltinamas A. Č., šiuo metu nėra išnagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis šiam asmeniui nėra priimtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltininkas padarė su tokiais asmenimis, aprašomojoje nuosprendžio dalyje aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai tokie asmenys teismui yra žinomi, jie nurodomi kaip asmenys, kurių byla yra išskirta, ir pan. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aprašant nuteistojo veiką, nurodžius, jog jis veikė kartu su A. Č., tačiau neatliekant pastarojo veiksmų vertinimo ir nesprendžiant jo kaltės klausimo, gali būti sudaromos prielaidos apie asmens, kuris nuosprendžiu nepripažįstamas kaltu, kaltę, tokiu būdu pažeidžiant BPK 44 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Todėl ši nuosprendžio dalis patikslintina, nurodant, kad K. S. veikė su asmeniu, dėl kurio byla išskirta.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš K. S. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis.

18. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Be to, nagrinėjamu atveju K. S. yra nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas. Nors (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje yra tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir iš nuteistojo yra priteista 1 000 Eur suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat taikytas nusikalstamos veikos rezultato – 860 eurų konfiskavimas, nuo 2019 m. liepos 28 d. nuteistasis yra sulaikytas ir šiuo metu tęsia jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl pakankamai ilgo K. S. buvimo pataisos namuose, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės ir nuteistojo K. S. apeliacinius skundus tenkinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 1 dalį K. S. paskirtą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu (subendrintu su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu) paskirta bausme – 1 (vienais) metais 1 (vienu) mėnesiu laisvės atėmimo ir 14 MGL, tai yra 527,24 Eur, dydžio bauda, šias bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (vieną mėnesį), ir K. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, atliekamą pataisos namuose, ir 14 MGL, tai yra 527,24 Eur (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartį, kurioje, vadovaujantis BPK 308¹ straipsniu ištaisius rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendyje, nurodyta bausmės pradžią K. S. skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią K. S. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. spalio 7 d.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, jog K. S. BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė veikdamas su A. Č., nurodant, jog K. S. šią veiką padarė, veikdamas su asmeniu, kurio byla išskirta.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš K. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokato užmokestis.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.