- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2176-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47300-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- S. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė
S. Š. nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. 22³⁰ val. iki 2018 m. spalio 1 d. 7⁴⁶ val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam K. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas tokius sužalojimus: trauminę galvos smegenų ligą ūmaus periodo vidutinio sunkumo forma, povoratinklinę kraujosruvą, muštinę žaizdą ir hematomą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, veide ir galvos plaukuotoje dalyje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) S. Š. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 106-107, 119-120), kuriuose nurodyta, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gretimame kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena K. B.. Tai – bendrabučio tipo dviejų kambarių butas. Iki įvykio mėnesį ar daugiau su kaimynu K. B. be sustojimo vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. rugsėjo 30 d. gėrė, abu buvo girti. Kilo konfliktas. Nebepamena (ankstesnėje apklausoje nurodytų aplinkybių), kad K. B. jo kambaryje ėmė viską daužyti ir sulaužė šaldytuvą, o jis (S. Š.) išnešė šaldytuvą į bendrojo naudojimo koridorių. Per konfliktą jis supykęs savo kambaryje sumušė K. B.. Nepamena, kiek kartų, kuo, į kurias kūno vietas sudavė. Nepamena, kada tiksliai tai vyko, kokia buvo K. B. padėtis jam jį mušant (sėdėjo, stovėjo), ar nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nuvirto, ar bėgo kraujas. Sumuštas K. B. atsigulė į lovą jo kambaryje ir užmigo, o ryte pasakė, kad jaučiasi blogai. Pasiūlė K. B. išsikviesti greitąją ir išėjo iš namų, paliko K. B. savo kambaryje. Nekreipė dėmesio ir negali pasakyti, kokie sužalojimai buvo padaryti K. B.. Tik jis (kaltinamasis) galėjo padaryti pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus, nes daugiau nieko (kambaryje) nebuvo. Poelgiui įtakos turėjo išgertas alkoholio kiekis. Gailisi.
Nukentėjusiojo K. B. parodymais, užfiksuotais protokole-pareiškime ir apklausos protokoluose (b. l. 32-33, 36-37, 40-41), kuriuose teigiama, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo pabaigoje su kaimynu S. Š. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) kelias dienas vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė tiek pas S. Š. kambaryje, tiek pas jį. Negali pasakyti, kada tiksliai jis buvo sumuštas. Dėl patirtų sužalojimų nelabai prisimena (įvykio aplinkybių). Kiek pamena, vartojo alkoholinius gėrimus pas S. Š. kambaryje ir S. Š. be priežasties ėmė jį mušti. Nepamena, ar S. Š. prieš mušdamas sakė už ką. Lygtais nebuvo konflikto. Jie gerai sutardavo, nesipykdavo. Jis prieš įvykį pas S. Š. kambaryje nieko nedaužė ir negadino. Neprisimena, ar S. Š. jį mušė tik rankomis. Kiek pamena, smūgiai buvo į galvos ir veido sritį. Nepamena, ar buvo smūgių į kitas kūno. Mano, kad buvo netekęs sąmonės, be to, buvo neblaivus. Neprisimena, kada atgavo sąmonę. Atsigavo S. Š. kambaryje. Kad yra S. Š. kambaryje, suprato liesdamas daiktus. Akys buvo užtinusios ir nieko nematė. S. Š. tuo metu ėjo iš namų. Paprašė S. Š. iškviesti GMP. S. Š. atsakė, kad iškvies, o ar iškvietė - neprisimena. Pamena, kaip šliaužė prie durų, kai išgirdo, kad beldžiasi ir šaukia, kad atvyko policija, kad atidarytų duris. Prišliaužti nepavyko, šaukė, kad yra čia (viduje), kad jie atsidarytų duris. Nepamena, kas vyko toliau. Atsigavo tik ligoninėje.
Liudytojos S. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 67-68), kuriame sakoma, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). S. Š. ir K. B. nepažįsta, gal juos ir žino iš matymo, bet vardai ir pavardės nieko nesako. 2018 m. berods rugsėjo pabaigoje apie 22³⁰ val. namuose išgirdo triukšmą, kuris sklido iš koridoriaus. Išėjo pasižiūrėti. Koridoriuje tuo metu nieko nebuvo, girdėjo tik bildesį, tarsi kažkas laiptais neštų ar stumtų sunkų daiktą. Nematė, kas tempė daiktą. Netrukus išlindo kaimynė K. Č., tačiau ji nieko nematė, girdėjo tą patį bildesį. Jos pasijuokė, kad kažkas sumanė naktį persikraustyti. 2018 m. spalio 1 d. ryte pas juos į bendrabutį atvyko policija ir klausinėjo apie muštynes. Apie muštynes nieko nežino. Pareigūnams sakė, kad vieną vakarą girdėjo bildesį, bet ar tai buvo prieš dieną ar dvi, nepamena.
Liudytojos R. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 73-74), kuriame nurodyta, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėja. 2018 m. spalio 1 d. prieš 8 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buto Nr. nepamena, yra sumuštas žmogus. Nuvyko į nurodytą bendrabutį ir užlipo į penktą aukštą. Buto durų niekas nedarė. Girdėjosi, kad kažkas nugriuvo. Mano, kad asmuo nesėkmingai bandė atrakinti duris, tačiau nugriuvo. Vyro balsas buvo nerišlus, jis nurodė, kad laužtų buto duris, kad jis negali atrakinti. Nusprendė kviesti priešgaisrinę tarnybą ir išlaužti duris. Įėję pamatė ant žemės netoli išlaužtų durų gulintį vyrą. Vyrui buvo stipriai sumuštas veidas, galva: veidas buvo ištinęs, kruvinas. GMP nuvežė jį į ligoninę. GMP atvyko prieš išlaužiant buto duris. Ji bendravo su kaimynais. Viena kaimynė pasakė, kad vakare apie 23 val. girdėjo iš minėto buto sklindantį triukšmą ir matė, kad laiptais nubėgo šio buto gyventojas S. Š.. Taip pat kaimynai nurodė, kad tame bute gyvenantys asmenys nevengia alkoholio. Kita kaimynė sakė, kad vakare išgirdo triukšmą, išėjo į koridorių, prie šaldytuvo pamatė S. Š.. S. Š. daužė ar mėtė šaldytuvą, visur buvo pilna šukių. Nepamena, kuri kaimynė ir ką pasakojo. Jiems atvykus, abu kambariai buvo atrakinti. Patikrinus kambarius, kaltininko rasti nepavyko, jo kambaryje buvo didžiulė netvarka, didžiulė smarvė, mėtėsi tušti alkoholio buteliai, šiukšlės. Nukentėjusiojo kambarys buvo tvarkingas, grumtynių žymių nefiksuota. Pamena, kad bendrojo naudojimo koridoriuje buvo senas aplamdytas šaldytuvas išdaužytomis lentynomis, lygtais be durų, aplink buvo pilna šukių.
Liudytojo A. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 79-80, 83), kuriuose parašyta, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėju. 2018 m. spalio 1 d. 7 val. pradėjo darbą. Darbo pradžioje gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buto Nr. nepamena, pranešėją prieš valandą sumušė kaimynas. Nuvyko ir beldėsi, skambino į nurodyto buto duris, tačiau niekas neatidarė. Girdėjosi, kad bute kažkas yra. Vyro balsas buvo nerišlus, kalbėjo nesuprantamai. Pagalvojo, kad asmuo yra neblaivus. Pasakė, kad jei neatidarys durų, jas išlauš. Vyras atsakė, kad gali laužti, todėl buvo iškviesta priešgaisrinė tarnyba ir jos darbuotojai išlaužė buto duris. Įėjo ir pamatė ant žemės gulintį vyrą. Jam buvo stipriai sumuštas veidas, galva, jis buvo visas ištinęs, kruvinas. Vyras buvo taip stipriai sumuštas, kad nepajėgė savarankiškai atsistoti. Nukentėjęs asmuo buvo sąmoningas, paaiškino, kad jį sumušė kaimynas iš kambario kairėje. Su nukentėjusiuoju daugiau bendravo kolega G. Ž.. Jiems atvykus, abu kambariai buvo atrakinti. Nepavyko rasti kaltininko, jo kambaryje buvo didžiulė netvarka, kambarys paverstas landyne. Nukentėjusiojo kambarys buvo tvarkingas, grumtynių žymių nefiksuota. Nepamena, ar kuriame iš tų kambarių buvo kraujo žymių. GMP skubiai išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Liudytojas padėjo G. Ž. ir GMP darbuotojams išnešti nukentėjusįjį į automobilį, kolegė R. S. liko bendrauti su kaimynais.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada Nr. G 1518/2018(04) (b. l. 48-49), kurioje nurodyta, kad K. B. padaryti šie sužalojimai: trauminė galvos smegenų liga ūmus periodas vidutinio sunkumo forma, povoratinklinė kraujosruva, muštinė žaizda ir hematoma dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, veide ir galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais suduodant smūgius į veidą, dešinę ausį ir galvos plaukuotąją dalį. Iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, keliais smūgiais padaryti kūno sužalojimai, nes gautuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas sužalojimų skaičius. K. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl vidutinio sunkumo trauminės galvos smegenų ligos, povoratinklinės kraujosruvos, muštinės žaizdos ir hematomos dešinės ausies kaušelyje nukentėjusiam sveikata sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui.
Specialisto J. Sakalo paaiškinimais, užfiksuotais specialisto paaiškinimų protokole (b. l. 61), kuriame sakoma, kad visi specialisto išvados pirmame punkte išvardinti sužalojimai yra traumos pasekmė ir atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Kadangi nėra pateikti duomenys apie K. B. griuvimo aplinkybes, t. y. į ką nukentėjusysis atsitrenkė griūdamas, nėra galimybės nurodyti, kurie sužalojimai padaryti griuviminės traumos metu.
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos 2018 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. S-366 (b. l. 56), kuriame sakoma, kad K. basys nuo 2018 m. spalio 29 d. gydosi jų įstaigoje. Negali prognozuoti, kiek truks paciento gydymas.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (b. l. 22-26) matyti, kad nukentėjusysis 2018 m. spalio 1 d. 7³² val. paskambino į BPC ir nurodė, kad jį prieš valandą rankomis sumušė kaimynas, reikia GMP. 2018 m. spalio 1 d. 9⁰⁹ val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojos telefonu gautas pranešimas, kad GMP iš namų pristatė K. B., jam diagnozuota trauminė subdūrinė hemoragija. Aplinkybės neaiškios, gydomas neurochirurgijos skyriuje.
Taip pat kitų objektų (kompaktinio disko su skaitmeniniu garso įrašu nukentėjusiajam skambinant į BPC) apžiūros 2018 m. spalio 14 d. protokolu (b. l. 28-29), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. Braso 2018 m. spalio 1 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 138 str. 1 d.).
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti kaltinamojo (įtariamojo) laikino sulaikymo laiką. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 169).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (41 m.), nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo; nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 128, 131-133, 150-153). 2004-2018 m. net 18 kartų baustas administracine tvarka, dominuoja smulkūs viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimai, smulkios svetimo turto vagystės, važiavimas autobusu be bilieto (b. l. 144, 154-162). Neteistas (b. l. 148-149). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, pasekmes, kaltinamojo biografinius duomenis, požiūrį į pagalbos reikalingą nukentėjusįjį (abejingas), nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės siūloma švelniausia sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė aptariamu atveju būtų pernelyg švelni. Teismas už nusikaltimo padarymą skiria kaltinamajam vidutinio griežtumo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Bausmės dydis (trukmė) parenkama nedaug viršijanti sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2018 m. spalio 1 d. 11²⁵ val. iki 2018 m. spalio 2 d. 11³⁵ val. (b. l. 97, 126). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (2 paros) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123-124) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, S. Š. skirtą 60 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 iki 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmės trukmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį S. Š. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras).
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. Š. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.
S. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Išaiškinti S. Š., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.