Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z. A. ir Z. V. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

4. Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų – 1988 m. sausio 30 d. orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Z. A. išduotas gyvenamosios patalpos orderis apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis ir jo sutuoktinė Z. V. A. ((duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas) nuo 1988 m. gegužės 20 d. deklaruoja savo gyvenamąją vietą (2022 m. gruodžio 6 d. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašai). Iš pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) pažymi, kad kooperatinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio Z. A., sąmatinė vertė 9644 rubliai, paskolos likutis 1990 m. spalio 1 d. sumoje 5872 rubliai. 1990 m. gruodžio 5 d. išrašyta kvitancija, kurioje nurodyta, kad Z. A. gyvenamųjų namų kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini) padarė 5872 rublių įnašą. 1996 m. lapkričio 19 d. išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), turinčio 50,17 kv. m. bendro ploto, sąmatinė vertė 9644 rublių, bei buto savininkas A. Z., B. yra pilnumoje už butą atsiskatęs. Z. A. ir Z. V. A. kreipėsi dėl Nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų bylos sudarymo, todėl Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla sudaryta 2022 m. spalio 10 d., butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, jie nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai ir sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai, teisėtai kaip savo valdė daugiau kaip 10 metų, bei daugiau niekas už juos teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neturi. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Z. A. ir Z. V. A. butą įgijo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nėra išlikę (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Pagal VĮ Registrų centro informaciją nuosavybės teisės į butą nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Z. A. buvo perduotas 1988 metais bei jam parduotas, visiškai už butą atsiskaitant, 1996 metais, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog Z. A. ir Z. V. A. buvo teisėti buto valdytojai. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog daugiau nei dešimt metų iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė Z. A. ir Z. V. A. pagrįstų pretenzijų į valdomą nekilnojamąjį daiktą ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog šis nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis). Taip pat, 2022 m. gruodžio 23 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja pateiktam pareiškimui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad Z. A. ir Z. V. A. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.