- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- e2SP-3153-860/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00490-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Julianus Inkaso“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo patvirtinti taikos sutartį, suinteresuotas asmuo – M. I..
Prašyme nurodė, kad pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“ ir pradinis kreditorius UAB „Mokilizingas“ 2017-03-06 sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą M. I. vardu. 2018-01-24 M. I. su pareiškėju pasirašė taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo grąžinti įsiskolinimą pagal sutartyje nustatytą grafiką (sutarties 2 p.). Remiantis taikos sutarties 4 punktu, prašo patvirtinti taiko sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
2. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, nurodyta, kad taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, jog, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad derybiniame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis.
4. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.
5. Pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“ ir suinteresuotas asmuo M. I. taikos sutartimi aptarė teises ir pareigas, kildinamas iš vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp UAB „Mokilizingas“ ir M. I.. Tačiau teismui nėra pateikta minėta vartojimo kredito sutartis, iš kurios būtų galima matyti kokią kredito sumą, kada, kokiomis sąlygomis ir pan. UAB „Mokilizingas“ suteikė M. I..
6. Pareiškėjas prie prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pateikė 2016-03-14 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Mokilizingas“. Tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Julianus Inkaso“ perėmė reikalavimą į konkretų skolininką, t.y. suinteresuotą asmenį M. I..
7. Be to, prašymą dėl taikos sutartis patvirtinimo pateikė pareiškėjas UAB „Julianus Inkaso“, vadovaudamasis taikos sutarties 4 punktu, kuris numato, kad skolininkui praleidus bent vieną įmoką arba įmokėjus mažesnę sumą nei nurodyta 2 dalies mokėjimų grafike, kreditorius turi teisę vienasmeniškai pateikti teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir gauti vykdomąjį dokumentą <...>.
Tuo tarpu teismui nepateikti duomenys, kad M. I. yra praleidęs šalių grafike sutartą mokėjimo įmokos terminą ir pan. Tad pareiškėjui apskritai nėra atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl šios taikos sutarties patvirtinimo. Bendras šalių – pareiškėjo UAB „Julianus Inkaso“ ir suinteresuoto asmens M. I., pasirašytas prašymas patvirtinti taikos sutartį teismui nėra pateiktas.
8. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas negali daryti išvados, kad tarp taikos sutarties šalių nėra ginčo dėl taikos sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Kaip minėta, kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas.
9. Kita vertus, teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjo pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajai tvarkai, taip pat nepažeidžia suinteresuoto asmens, kuris nagrinėjamu atveju yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, teisių ir pareigų.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad tokio pobūdžio bylose nėra trūkumų šalinimo instituto, tvirtinti taikos sutartį atsisakytina.
11. Tai neatima iš pareiškėjo teisės pašalinus trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (LR CPK 582 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290 – 291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais, teismas
nutarė:
Atsisakyti patvirtinti pareiškėjo UAB „Julianus Inkaso“ pateiktą taikos sutartį.
Nutartis neskundžiama.