- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-511-511-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00090-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Nuteistasis
- M. B.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas ir parenešėjas ), Algirdo Gapučio, Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. dėl 2010m. balandžio 9-11d. V. G. turto vagystės ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl 2010m. balandžio 11-12d. R. V. turto vagystės ir paskirta 1 m.6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl 2010m. balandžio 11-12d. R. V. turto sugadinimo ir paskirta 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl 2010m. balandžio 12-13d. R. V. turto vagystės ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl 2010m. balandžio 12-13d. R. V. turto sugadinimo ir paskirta 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., 5d. 1p., 6d., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems metams).
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta dalis neatliktos bausmės, paskiros 2009 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš M. B. priteista R. V. 2788 litai padarytai žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2010 m. laikotarpiu nuo balandžio 9 d. apie 17.00 val. iki balandžio 11 d. apie 16.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, iš V. G. priklausančios negyvenamos sodybos kiemo, pagrobė svetimą V. G. priklausantį turtą: 12 tujų bendros 360 litų vertės, koloninę obelį 30 litų vertės, obelį 30 litų vertės, abrikosą 40 litų vertės, taip nukentėjusiajam V. G. padarydamas bendrą 460 litų turtinę žalą;
jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, 2010 m. laikotarpiu nuo balandžio 11 d. apie 20.00 val. iki balandžio 12 d. apie 8.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., įsibrovė į R. V. priklausančią, aptvertą negyvenamosios sodybos teritoriją, t.y. kiemą, iš kur pagrobė svetimą R. V. priklausantį turtą - sodinukus: 9 rožių kerus bendros 225 litų vertės, agrastą ant koto 35 litų vertės, serbentą ant koto 35 litų vertės, 2 šilauogių kerus bendros 26 litų vertės, 6 žagarvyšnes bendros 100 litų vertės, kriaušę 30 litų vertės, 2 slyvas bendros 40 litų vertės, persiką 60 litų vertės, 3 obelis bendros 90 litų vertės, 3 aviečių kerus bendros 24 litų vertės, 10 dekoratyvinių tujų bendros 400 litų vertės, taip nukentėjusiajai R. V. padarydami 1065 litų turtinę žalą;
jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, tuo pat metu ir ten pat, įsibrovęs į R. V. priklausančią, aptvertą negyvenamosios sodybos teritoriją, tyčia sugadino svetimą R. V. priklausantį turtą - namo balkono plastikines duris 1000 litų vertės bei plastikinį langą 800 litų vertės, taip padarydami jai bendros 1800 litų vertės žalą;
jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, 2010 m. iš balandžio 12 į 13 dieną, tiksliai nenustatytu laiku, ten pat įsibrovė į R. V. priklausančią, aptvertą negyvenamosios sodybos teritoriją, t.y. kiemą, ir ūkinį pastatą, iš kur pagrobė svetimą R. V. priklausantį turtą: iš kiemo: 5 vynuogių krūmus bendros 250 litų vertės, dekoratyvinę eglutę 300 litų vertės, egliuką 100 litų vertės, garbanotąjį lazdyną 150 litų vertės, tują ant koto 180 litų vertės, po ko, tyčia sugadindami grotas ir lango rėmą bendros 200 Lt vertės, įsibrovė į ūkinio pastato vidų, iš kur pagrobė kastuvą „Fiskar“ 100 litų vertės bei žvejybinį tinklelį 29 litų vertės, taip iš nukentėjusiosios R. V. pagrobė 909 litų vertės turtą ir sugadino 200 litų vertės turtą, padarydami bendrą 1109 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
M. B. apeliaciniu skundu skundžia prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įrodymai buvo gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Krata V. B. sodyboje atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Į kratos protokolą buvo neįrašytas policijos pareigūnas L. D., nukentėjusieji, dalyvavę kratos metu. Atvykę į apelianto motinos sodybą, policijos pareigūnai neprisistatė. Pareigūnas L. D. V. B. sakė, kad ji kentės už savo skundus, ją įžeidinėjo, gąsdino, kad paims viską, ką rąs, o jį pasodins. Dėl tokio atvykusių asmenų elgesio ji jautėsi nejaukiai. Tokiais veiksmais buvo diskredituojamas pareigūno vardas, pažeistos pagrindinės žmogaus teisės.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog buvo pažeista BPK nustatyta parodymų patikrinimo veiksmų atlikimo tvarka. BPK 191 str. 2 d. įtvirtinta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Nukentėjusieji R. V. ir V. G. pareiškimuose netiksliai nurodė, kokie ir kiek augalų yra tariamai pavogti, tik vėliau patikslino jų kiekį. Nukentėjusieji neapibūdino individualių objektų požymių. Pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą, nepateikė nukentėjusiesiems atpažinti sodinukų tarp kitų tos pačios rūšies objektų, nors BPK 193 str. 1 d. įsakmiai nustatyta, kad daiktai ir kiti objektai parodomi atpažinti tarp kitų tos rūšies daiktų ar kitų objektų, kurių turi būti ne mažiau kaip trys. Sodinukai yra rūšiniai objektai, o ne unikalūs, individualiais požymiais apibūdinti objektai, todėl jų atpažinimo procedūra privalėjo būti atlikta. Todėl teismo išvada, kad buvo netikslinga atlikti tokią procedūrą, yra nepagrįsta. Teismo teiginys, kad „nukentėjusieji buvo sodyboje, atpažino augalus, tačiau jie kratos metu jokių veiksmų neatliko, todėl nebuvo būtinybės įrašyti juos į kratos protokolą" yra nepagrįsti, kadangi įstatymas reikalauja, kad į protokolą būtų įrašyti visi tyrimo veiksme dalyvavę asmenys (BPK179 str. 2 d.), be to BPK 149 str. 8 d. reikalauja imtis priemonių, kad nebūtų paskelbtos gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, o tokios aplinkybės buvo atskleistos leidus kratoje dalyvauti nukentėjusiems.
Skunde taip pat nurodoma, jog įvykio vietos apžiūros metu sodybos gėlyne ir prie tvoros iš iškastų tuščių duobių buvo paimtas dirvožemio pavyzdys. 2010-06-08 specialisto išvada Nr. 11-1208 (10) dėl dirvožemio tyrimo rezultatų yra prieštaringa ir ginčytina. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dirvožemis, nuimtas nuo tujos su iškarpytomis šakelėmis, ir dirvožemis, tirti pateiktas iš V. G. sodybos, yra vienodas. Gelsvai rudas ir rausvai rudas dirvožemis, nuimtas nuo sportinių batelių ADIDAS, ir gelsvai rudas bei rausvai rudas dirvožemis, nuimtas nuo tujos su neiškarpytomis šakelėmis, yra atitinkamai vienodas. Dirvožemis, tirti pateiktas iš R. V. sodybos, skiriasi nuo dirvožemio, nuimto nuo tujos su neiškarpytomis šakelėmis, taip pat skiriasi nuo dirvožemio, nuimto nuo sportinių batelių ADIDAS. Dirvožemis, pateiktas iš V. G. sodybos, skiriasi nuo dirvožemio, nuimto nuo sportinių batelių ADIDAS. Kaip matyti iš specialisto išvados, ji patvirtina, kad asmuo, mūvėjęs sportiniais bateliais ADIDAS niekada nebuvo V. G. ir R. V. sodybose.
Skunde teigiama, jog įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti batų pėdsakai. Specialistas išvadoje nurodė, kad sutapimai pagal bendruosius požymius rodo, kad pėdsakų fragmentai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu fotonuotraukų bylose, galėjo būti palikti tirti pateiktos avalynės Nr. 2 dešinės kojos batu, arba kita avalyne, kurios dešinės kojos bato pado rašto elemetų forma, lokalizacija, tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tirti pateiktos avalynės Nr. 2 dešinės kojos bato pado. Taigi tokia specialisto išvada yra iš esmės nieko nepasakanti, nes pėdsakas galėjo būti paliktas tiek tirti pateiktos avalynės, tiek bet kuria kita avalyne. Jokių individualizuojančių požymių nebuvo nustatyta, taip pat nenustatyta, kuriam asmeniui tirti pateikta avalynė priklauso. Todėl šiuo įrodymu teismas negalėjo remtis nei kaip tiesioginiu, nei kaip susijusiu ir papildančiu kitus įrodymus, pagrindžiančius apalianto kaltę.
Skunde nurodoma, jog įvykio vietos apžiūros metu taip pat buvo paimtos šalia išlaužto ūkinio pastato lango rastos dvi stiklo šukės. Tačiau nei vienas iš liudytojų nematė, kaip pareigūnai paėmė stiklą iš ūkinio pastato. Šios stiklo šukės nebuvo nufotografuotos įvykio vietoje paėmimo metu, o vėliau padarytos nuotraukos yra labai neaiškios. 2010-06-17 specialisto išvadoje Nr. 50-5-ISI-887 nėra nurodyta, kokios konkrečiai papiliarinės linijos, papiliariniai raštai sutampa, tai nėra pavaizduota specialisto pateiktose fotonuotraukose. Nėra nurodyta kiek požymių sutapo, ar jų skaičius yra pakankamas asmens identifikavimui. Lieka neaišku, iš kelių ir kokių požymių specialistas padarė išvadą, kad paliktas piršto pėdsakas yra būtent apelianto, todėl tokia specialisto išvada yra ginčytina. Kupiškio rajono apylinkės teismas gynybos argumentus dėl prieštaringų specialisto išvadų, padarytų daktiloskopinio tyrimo metu, atmetė. Jis motyvavo tuo, kad dėl lyginamųjų apelianto rankų antspaudų paėmimo jis pastabų ir prašymų nepareiškė, todėl, neva, teismas neturėjo pagrindo abejoti šiuo įrodymu. Tokia teismo argumentacija yra niekinė, nes apeliantas nebuvo supažindintas su specialisto išvada iki pat tyrimo pabaigos, be to neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Priešingai, teisėsaugos institucijos privalo įrodinėti mano kaltumą, todėl jų pateiktos specialisto išvados neturi kelti nė menkiausios abejonės.
Taip pat skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atmetė tikrąją versiją, kaip buvo įsigyti tariamai vogti sodinukai. V. B. sodinukus įsigijo Šiaulių turguje, iš Šiaulių juos jai parvežė iš augalų pardavėjas, o susodinti padėjo L. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Apeliantas pats medelių nesodino, nes skaudėjo ranką. Iš Šiaulių taip pat buvo pirkti kiti medeliai. Rožės pirktos iš Kupiškio turgavietės. Kratos metu paimtas tinklelis iš tiesų priklauso V. B.. Teismas šią versiją atmetė remdamasis vien telefonų išklotinių analize. Tačiau vien telefoninės išklotinės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas buvo R. V. ir V. G. sodybose, kadangi tų pačių bokštų veikimo zonoje yra ir apelianto namai, kuriuose jis tuo metu buvo.
Įrodymai buvo gauti neteisėtu būdu. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, nebuvo tinkamai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d. Surinktų įrodymų visuma neleido teismui padaryti neginčijamos išvados dėl apelianto kaltės įrodymo. Taigi teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis nepakankamais ir abejotinais įrodymais. Nors visuotinai pripažinta, kad visos abejonės yra kaltinamojo naudai ir neįrodytas asmens kaltumas prilygsta įrodytam nekaltumui.
Gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Skundo teiginiai, jog policijos pareigūnas L. D. V. B. sakė, kad ji kentės už savo skundus, ją įžeidinėjo, gąsdino, kad M. B. pasodins, yra deklaratyvūs, be to, nesusiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu.
Nuteistojo skundas iš esmės susideda iš teiginių, jog teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai. Teisėjų kolegija nesutinka, jog duomenys, kuriais teismas grindė nuosprendį, nebuvo tinkamai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d., taip pat nesutinka, jog įrodymai buvo surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus, bei, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis nepakankamais ir abejotinais įrodymais.
BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuosprendyje pakankamai išsamiai išdėstyti visi byloje surinkti įrodymai, o išvados grindžiamos byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje išsamiai ir betarpiškai ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, jog prašymų dėl naujų įrodymų pateikimo ar išreikalavimo, dėl įrodymų tyrimo apeliaciniame skunde nėra.
Nesutiktina, jog krata V. B. namuose daryta neteisėtai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji R. V. 2010-04-12 pareiškimu kreipėsi į policiją, jog prie sodybos pasigedo sodinukų, buvo įsibrauta į namo vidų ( T.1., b.l. 2). Tą pačią dieną į policiją kreipėsi nuketėjusysis V. G., kuris taip pat nurodė, jog prie sodybos pasigedo sodinukų ( T.1, b.l. 5).
V. V., V. G., R. V. ir R. R. parodymai patvirtina, jog V. V. kartu su R. V. ir R. R. patys mėgino rasti pagrobtuosius sodinukus ir automobiliu važinėjo po apylinkę. Panašius į pagrobtuosius sodinukus jie pastebėjo R. B. kieme, tuomet apie tai nedelsiant informavo Kupiškio rajono PK ir V. G.. Tą patvirtina ir 2010-04-17 Kupiškio raj. PK vyr. tyrėjo R. K. tarnybinis pranešimas. Iš šio pranešimo taip pat matyti, jog policijos darbuotojai, reaguodami į pranešimą nuvyko į V. B. sodybą (duomenys neskelbtini) k. ( T.1. b.l. 78). 2010-04-17 kratos protokolas patvirtina, jog vyr. tyrėjas R. K. ten pat ((duomenys neskelbtini) k.) priėmė nutarimą daryti kratą, kurios metu buvo rasti ir paimti sodinukai ir kiti bylos tyrimui svarbūs daiktai ( T.1, b.l. 80-88).
Tyrimo metu galiojusio BPK 145 str. 3d. redakcija numatė, jog krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių objektų bus ieškoma. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo.
Aptartos įvykio aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju krata atlikta neatidėliotinu atveju, nukentėjusiesiems pamačius ir įtarus, jog sodinami iš jų pagrobtieji sodinukai, kitaip galėjo būti sunaikinti įkalčiai ar prarastos galimybės nustatyti jų požymius. Iš protokolo matyti, jog V. B. pareiškė, jog policijos ieškomų daiktų pas ją nėra ( T.1., b.l. 80), todėl buvo būtina atlikti kratą. Kratos atlikimo teisėtumą 2010-04-19 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Nutarimas daryti kratą ir kratos protokolas patvirtina, jog atliekant kratą laikytąsi BPK 149 str. numatytos tvarkos - V. B. paskelbtas nutarimas daryti kratą, ką patvirtina nutarimo įrašas ir V. B. parašas ( T.1, b.l. 79).
Kratos protokolui keliami reikalavimai nustatyti BPK 149 str. 9 d. - protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis. Kratos protokolas patvirtina, jog visų šių reikalavimų buvo laikytąsi. Kratos protokole užfiksuota kratos eiga ir jos rezultatai, kratos metu rastieji ir paimtieji daiktai taip pat užfiksuoti fotografuojant. Kratos protokole nurodytas asmuo ją atlikęs - vyr. tyrėjas R. K., dalyvavę policijos pareigūnai D. T., R. K., T. Š., asmuo pas kurį atikta krata - V. B., kviestinis Š. L., ką patvirtina parašai. V. B. parašas patvirtina, jog kratos protokolo egzempliorių ji gavo. (T.1, b.l. 80-88). Skunde nurodoma aplinkybė, jog tarp dalyvavusių neįrašytas policijos pareigūnas V. D., nukentėjusieji, neteikia pagrindo pripažinti šį procesinį veiksmą niekiniu, kaip teigiama skunde. Kratos protokolas aiškiai patvirtina, jog atsakingas už kratos darymą buvo vyr. tyrėjas R. K., kuris surašė ir pasirašė protokolą. V. D. yra vienas iš Kupiškio PK vadovų, todėl suprantama, jog jis pagal pareigas turėjo teisę atvykti į įvykio vietą ir būti joje kratos metu. Nukentėjusieji policijos darbuotojams parodė V. B. sodybą ir sodinukus, nes įtarė, kad tai iš jų pavogtieji sodinukai, tačiau nėra jokių duomenų, jog nukentėjusieji būtų dalyvavę kratos metu apžiūrint V. B. namus ar kitas patalpas, ir, kad tokiu būdu būtų pažeistas V. B. namuose gyvenančių asmenų privatumas.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareigūnai nepateikė nukentėjusiesiems atpažinti sodinukų tarp kitų tos pačios rūšies objektų pagal BPK 193 str. 1 d. taisykles. Šiuo atveju atlikti parodymo atpažinti veiksmą nebuvo pagrindo, nes pagrobtuosius sodinukus aptiko patys nukentėjusieji ir patys juos parodė policijos darbuotojams, o ne atvirkščiai. Tokiu būdu sodinukų rodymas nukentėjusiesiems dar kartą atpažinti neturėtų jokios prasmės. BPK 28 str. numato nukentėjusiojo teises pareikšti prašymus bei teikti įrodymus. Šios teisės buvo realizuotos nukentėjusiesiems pranešus policijai apie jų galimai aptiktus įkalčius ir policijos pareigūnams kratos metu juos paėmus. Nukentėjusieji R. V. ir V. G. pateikė pakankamai požymių, iš kurių jie atpažino iš jų pagrobtuosius sodinukus. Tai plačiai aprašyta skundžiamame nuosprendyje ir teisėjų kolegija to nekartoja. Nukentėjusioji R. V. buvo suklydusi tik dėl rožių kerų skaičiaus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šį skaičių patikslino. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nukentėjusiųjų parodymais, neturi pagrindo abejoti, jog V. B. sodyboje rasti būtent iš jų pagrobti sodinukai. Tuo tarpu V. B. parodymai apie sodinukų įgyjimo aplinkybes nenuoseklūs - ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-17 ji nurodė, kad jos sodyboje rastus augalus ji įsigijo prieš dvi savaites, teisiamo posėdžio metu teigė - kad prieš dvi dienas iki kratos. 2010-04-17 apklausos metu V. B. negalėjo nurodyti įsigytų augalų kiekio, jų rūšies. V. B. parodymus, kad sodinukus įsigijo prieš dvi savaites iki kratos Šiauliuose, paneigia jos telefono skambučių analizė. Todėl patikėti V. B. parodymais, kad šiuos sodinukus ji pirkusi, nėra pagrindo.
R. V. sodyboje buvo surastas bato pėdsakas, pagal rūšinius požymius atitinkantis sportinio bato, paimto M. B. gyvenamoje vietoje ( V. B. sodyboje) kratos metu požymius, bei individualūs pėdsakai - M. B. piršto atspaudas ant stiklo.
2010-04-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., V. V. priklausanti, sodyba, kurioje yra ir ūkinis pastatas. Sodyba aptverta tinkline tvora. Sodyboje yra tuščių iškastų duobių, duobės apie 30-40 cm pločio. Ant ūkinio pastato lango matosi mechaninio poveikio žymės. Šalia lango rastos dvi stiklo šukės, kurios paimtos įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b.l. 38-43). 2010-04-14 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad nuo dviejų stiklo šukių, paimtų iš įvykio vietos, apžiūros metu paimtos 7 daktilopolkštelės su rankų atspaudais (1 t., b.l. 44, 45). 2010-06-17 specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-887 konstatuota, jog rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloplokštelėje Nr. 5 paliktas M. B. kairės rankos nykščiu (1 t., b.l. 47-49, 58).
Apeliaciniame skunde keliamas abejones šia išvada bei atspaudo paėmimo aplinkybėmis teisėjų kolegija patikrino nagrinėdama bylą apaliacinėje instancijoje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju Kupiškio PK darbuotojas L. S. parodė, jog paimtomis iš įvykio vietos stiklo "šukėmis" įvykio vietos apžiūros protokole pavadinti du langų stiklo gabalai, kurie stambiu planu užfiksuoti daiktų apžiūros protokole (1 t., b.l. 44 - 45). L. S. parodė, jog viena įvykio vietoje rastoji stiklo "šukė" buvo atremta į plytų krūvą, kita rasta ant žemės prie ūkio pastato prie išdaužto lango bei parodė juos užfiksuotus fotolentelėje prie 2010-04-13 įvykio apžiūros protokolo ( T.1. b.l. 42). Pagal aptariamoje fotolentelėje užfiksuotą vaizdą galima teigti, jog šie stiklo gabalai nėra išdaužtosios ūkinio pastato lango stiklo dalys, į ką atkreipia dėmesį nuteistojo gynėjas, tačiau liudytojo L. S. parodymai, minėta fotolentelė prie įvykio vietos apžiūros protokolo ir įrašai įvykio vietos apžiūros protokole patvirtina, jog įvykio apžiūros metu 2010-04-13 R. V. sodyboje policijos darbuotojai prie ūkinio pastato surado ir paėmė šiuos langų stiklo gabalus, o ant jų tyrimo metu rastas M. B. piršto atspaudas.
Siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl piršto atspaudo identifikavimo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas S. G. patvirtino požymių pateiktame tirti pavyzdyje ant daktiliplokštelės sutapimą su lyginamuoju M. B. piršto pėdsako pavyzdžiu bei kategoriškai patvirtino aptartą išvadą Nr. 50-5-IS1-887, jog rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloplokštelėje, paliktas M. B.. Teisėjų kolegija abejoti šia išvada neturi pagrindo.
Apeliaciniame skunde ginčijama bato pėdsako pripažinimas įrodymu dėl to, kad jokių individualizuojančių požymių pėdsake nebuvo nustatyta, taip pat nenustatyta, kuriam asmeniui tirti pateikta avalynė priklauso. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Įvykio vietos apžiūros metu R. V. sodyboje užfikuotas bato pėdsakas ( T.1, b.l. 38-43 ). Kratos metu iš V. B. gyvenamosios vietos buvo paimti batai ( T.1, b.l. 80-88). Iš specialisto išvados Nr. 140-(3307)-IS1-7661 matyti, jog nustatyti bato, paimto kratos metu ir pėdsako, palikto įvykio vietoje sutapimai pagal bendruosius požymius: pėdsakų fragmentai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu galėjo būti palikti tirti pateiktos avalynės Nr. 2 dešinės kojos batu, arba kita avalyne, kurios dešinės kojos bato pado rašto elementų forma, lokalizacija, tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip tirti pateiktos avalynės Nr. 2 dešinės kojos bato pado ( 1 t., b.l. 105-114 ). Šis įrodymas tiesiogiai neindividualizuoja jį palikusio įvykio vietoje asmens, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog M. B. kaltė įrodyta remiantis ne tik šiuo įrodymu, bet įrodymų visuma, į kurią įeina ir šis įrodymas, kaip susijęs bei papildantys kitus įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo kaltę. Analogiškai vertintini ir specialisto išvados Nr. 11-1208(10)duomenys, jog dirvožemis nuimtas nuo tujos su iškarpytomis šakelėmis, rastos V. B. sodyboje, yra vienodas su dirvožemiu, paimtu iš nukentėjusiojo V. G. sodybos ( T.1, b.l. 121).
Apeliaciniame skunde teigiama, jog specialisto, tyrusio dirvožemius, išvada patvirtina, kad asmuo, mūvėjęs minėtais sportiniais batais niekada nebuvo V. G. ir R. V. sodybose. Teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. Iš specialisto išvados Nr. 11-1208(10) matyti, jog dirvožemiai, paimti iš V. G. ir R. V. sodybų skiriasi nuo dirvožemio, nuimto nuo bato, kuris kratos metu buvo paimtas iš V. B. namų. Tačiau iš šios specialisto išvados taip pat matyti, jog dirvožemiai gali susimaišyti, įsiterpti nauji dirvožemiai. Logiškai paaiškinama, jog asmuo, buvęs įvykio vietoje, tais pačiais batais vaikščiojo ne vien po įvykio vietą, be to, batus galima nuplauti ir pan., todėl akivaizdu, kad po kurio laiko surasti ant batų dirvožemį iš įvykio vietos, tikimybė maža. Todėl skunde nurodyta aplinkybe apie dirvožemių nesutapimą negalima grįsti išvados, jog asmuo, mūvėjęs minėtais sportiniais batais, niekada nebuvo V. G. ir R. V. sodybose. Teismas pagrįstai vadovavosi ne kuriuo nors vienu atsietai paimtu įrodymu, tačiau įrodymų visuma.
V. G. ir R. V. sodybos padaryti panašiai tuo pat metu, toje pačioje apylinkėje, pagrobtas tokios pat rūšies turtas - sodinukai, jie kartu surasti M. B. gyvanamoje vietoje. Byloje surinkti įrodymai paneigia M. B. nurodytas kitokias sodinukų įgyjimo aplinkybes. Ant sodinuko rastas dirvožemis, tapatus dirvožemiui iš nukentėjusiojo V. G. sodybos, be to, įvykio vietoje - nukentėjusiosios R. V. sodyboje rasti ne tik tie pėdsakai, kurie apibūdinami bendrais požymiais, bet ir individualus M. B. pėdsakas. Vadovaujantis BPK 20 str. 5d. nuostatomis, visuma šių aplinkybių pakankama konstatuoti, jog M. B. padarė visus jam nuosprendyje inkriminuotus nusikaltimus ir tai teismui abejonių nekelia.
Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nuosprendį ar jį panaikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.