- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- A2.1.-2-416/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01706-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Pažeidėjas
- A. H.
- Kategorijos
- 2.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei G. B., Kauno AVMI atstovei A. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. H., a.k.(duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. H., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido I. R. 2016-10-04 11.40 val. Vytauto g. 21, Kazlų Rūdoje, prekių pristatymo metu dirbti vertėja iš vokiečių kalbos į lietuvių. Su I. R. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius, apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento nebuvo informuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinis skyrius, nors veikoje tarp darbdavio A. H. ir darbuotojos I. R. buvo visi darbo sutarties požymiai – susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir kt. Tokiais veiksmais A. H. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str., 95 str. 1 d. ir 99 str. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. H. atstovė advokatė G. B. nurodė, jog A. H. darbo sutartį su I. R. buvo sudaręs 2016-10-04, būtent tą dieną ji pradėjo dirbti. Duomenys buhalterei, kuriuos ji turėjo perduoti VSDFV, apie I. R. įdarbinimą buvo pateikti išvakarėse, t.y. 2016-10-03. Vadovas yra Vokietijos pilietis, dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, įvyko nesusikalbėjimas. Darbo užmokestis I. R. mokamas nuo 2016-10-04, nelegaliai dirbo vos kelias valandas. Ginčo dėl bylos esmės nėra, laiku nebuvo pranešta VSDFV apie darbo sutarties sudarymą, todėl akivaizdu, kad tai nelegalus darbas. A. H. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Žala nėra didelė, prašė skirti nuobaudą mažesnę nei numatyta sankcijoje.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą (Kauno AVMI), atstovė A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas surašytas pagrįstai, todėl prašė paskirti nuobaudą
Liudytoja I. R. parodė, kad 2016-10-03 savo duomenis, reikiamus įdarbinimui, elektroniniu paštu išsiuntė į įmonę. Su vadovu nebuvo susitikusi. 2016-10-04 nuo 11 val. Kazlų Rūdoje vyko prekių pristatymo renginys, kuriame vertėjavo. Renginio metu darbo sutarties dar nebuvo pasirašiusi, nes ryto elektroniniu paštu jos nebuvo gavusi, sutartį rado po renginio. 2016-10-02 ir 2016-10-03 vykusiuose renginiuose dalyvavo kaip stebėtoja, nedirbo, nes buvo tartasi, kad turės susipažinti su darbu. Darbo užmokestis pradėtas mokėti nuo 2016-10-04, už 2016-10-02 ir 2016-10-03 darbo užmokesčio negavo.
ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal Įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ANK.
ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Tuo tarpu ANK A. H. veiksmus kvalifikuojantis 95 str. (nelegalus darbas) numato baudą nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ANK nenumato švelnesnės atsakomybės negu ATPK, A. H. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 41³ str. 1 d. numatyta atsakomybė (Įstatymo 3 str. 8 d.).
Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio A. H. pasiaiškinimo matyti, kad jis kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (b.l.3.). A. H. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b.l.1.), Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l.2.), faktų fiksavimo pažyma (b.l.6-7), I. R. paaiškinimu (b.l.8), VSDFV Vilniaus skyriaus raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l.9), taip pat liudytojos I. R. teismo posėdyje duotais parodymais.
Atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. DK 98 str.1 d. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ str. 1 d. 1, 2, 3 ir 5 p. nustatytų reikalavimų.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad A. H. leido dirbti I. R. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia A. H. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d.
A. H. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, A. H. administracine tvarka nebaustas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis ATPK 30² str., nustatytais baudos skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog A. H. už administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos minimume numatyta piniginė bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str., ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas
nutaria:
A. H. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str., išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra – 16062952656. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarimo nuorašą siųsti Kauno VMI, o išverstą į vokiečių kalbą – A. H..