Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2016 m. spalio 15 d., apie 13.55 val., Vilniuje, Šeškinės g. 32, parduotuvėje „Humama people to people Baltic“ praėjo pro kasas nesusimokėjusi už prekes, kurių vertė 3,50 Eur. Taip D. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, t. y. smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu.

Apklausima teisme D. J. kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną išėjo nupirkti šuniui valgyti, turėjo 10 eurų su savimi. Pirko turguje, paskui dar parduotuvėje. Kai ėjo atgal, prisiminė, kad reikia nupirkti užvalkalą šuniui. Užėjo į parduotuvę, tą dieną ten buvo daiktai po 2 eurus, ilgai vaikščiojo, rado striukę, nedidelį užvalką, juos paėmė ir nuėjo į kasą mokėti. Kai atidarė piniginę, pamatė, kad pas ją 2 eurai likę, už striukę sumokėjo, o užvalkalą laikė ir norėjo atidėti, kad vėliau sumokėtų, niekur nuo kasos nenuėjo. Tada atbėgo moteris, pradėjo rėkti, išmušė čekį ir nutempė į sandėliuką ir ten rėkė. Ji nesimušė, tik norėjo paaiškinti, kad užvalkalą norėjo atidėti, nes jai trūko pinigų. Pro kasas neišėjo, vienoje pusėje buvo kasa, o šalia, už nugaros, buvo dėžė, kur norėjo padėti užvalkalą, ji atbėgo ir pradėjo šaukti. Užvalkalas kainavo 1,5 euro. Ją sulaikė ne ta moteris, kuri aptarnavo prie kasos, sulaikė kita moteris. Prie kabinų yra dėžės, ji norėjo atidėti tą užvalkalą į tą dėžę, nes jo nepirks, nepagalvojo prie kasos palikti. Užvalkalą laikė pažastyje. Ten nesusipratimas gavosi. Nebuvo agresyvi, tik norėjo atsiplėšti, kad viską pasiaiškinti. Sekančiame teismo posėdyje D. J. papildomai parodė, kad buvo su maišu, kuriame buvo mėsa, prisirinko daug drabužių, nuėjo į kabiną pasimatuoti, bet niekas netiko, viską paliko. Eidama atgal pamatė dar kitą maikutę, ji patiko, todėl paėmė. Po to pamatė sijoną, todėl pastatė maišą ant žemės, ir ant viršaus padėjo maikutę. Tinkamo sijono nerado, pasisuko į šoną ir pamatė tinkamą daiktą, už kurį sumokėjo, tada pagalvojo, kad maikutės neims, dar priėjo prie patalynės, paėmė užvalkalą, pamatė, kad piniginėje turi tik du eurus, galvojo, kad maikutę reikia palikti, ištraukė ją iš maišo ir pamatė, kad ji ištepta krauju, išsigando ir sukišo atgal. Gėda pasidarė, kad taip padarė ir todėl to nepasakė praeitame teismo posėdyje. Priėjusi prie kasos paklausė, ar yra užvalkalui akcija, sakė ne, todėl norėjo nunešti į šoną užvalkalą ir galvojo kartu maikutę palikti. Liudytojos N. R. iš anksčiau nepažįsta, su ja nebendravo. Kai ją sulaikė, ji nebuvo išėjusi pro duris. Dar nenuėjus nuo kasos, ji pribėgo ir pasakė, kad parodytų čekį.

Liudytoja N. R. apklausiama teisme parodė, kad D. J. yra mačiusi. Ji pirko vieną daiktą, o išsinešė iš parduotuvės du. Ką pirko ir kada tai buvo neprisimena. Matė, kaip įsidėjo prekę į maišiuką, nuėjo matuotis kito drabužio, po to nuėjo prie tekstilės, susimokėjo už vieną daiktą, o išsinešė nesusimokėjus du. Maikutę ji turėjo savo maiše, o tekstilę buvo prispaudus tarp kūno ir rankinės. Už ką sumokėjo neprisimena. Prie kasos sumokėjo kitai pardavėjai, o ji pati tuo metu buvo gal 5-10 m atstumu. Sumokėjusi D. J. išėjo pro duris. Prie durų nėra jokių dėžių daiktams sudėti, netinkamus rūbus galima prie kabinų matavimosi palikti arba kasininkei atiduoti. Kai ji sulaikė D. J., ši jau buvo už parduotuvės durų. Visą tai matė kolegė. Ji (N. R.) priėjo prie D. J. ir pasakė, kad parodytų čekį, už ką ji sumokėjo, ir ji su savimi turėjo du daiktus, už kuriuos nesumokėjo. Ji nebandė nunešti daiktų padėti kažkur. Vedant ją į sandėliuką, ji dar bandė išmesti maikutę, paslėpti, kad jos neturėjo, tekstilės išmetusi nebuvo. Nedavė pastabos, nes jei pagautų salėje, tai negalėtų įrodyti, kad tai buvo vagystė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Pati D. J. apklausiama savo kaltės nepripažino ir parodė, kad išties protokole nurodytu laiku ir vietoje pirko striukę, taip pat buvo paėmusi užvalkalą, tačiau šiam pritrūko pinigų ir ji norėjo šį daiktą nunešti į šalia matavimosi kabinų esančias dėžes, tačiau nespėjo, nes pribėgo parduotuvės darbuotoja ir ją sulaikė bei apkaltino vagyste. Kito teismo posėdžio metu D. J. papildomai parodė, kad išties buvo paėmusi ir marškinėlius ir juos įsidėjo į maišelį, tačiau ir jų neketino vogti, o norėjo padėti, tik buvo išsigandusi, nes jie buvo ištepti krauju nuo maišelyje esančios mėsos. Tokie D. J. parodymai atmetami, jie nelaikytini įtikimais ir patikimais, kadangi iš esmės nėra nuoseklūs, juos paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad pačios D. J. parodymų nenuoseklumą rodo jos teisme duoti parodymai, kuriuose ji nutylėjo esmine veikos detales, o parodymus derino pagal liudytojos N. R. parodymais. Pažymėtina, kad pirmame teismo posėdyje ji apskritai nutylėjo, kad maišelyje nešėsi dar ir marškinėlius, o apie tai parodymus davė tik po to kai buvo apklausta liudytoja N. R. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad protokole užfiksuotas jos kaltės pripažinimas ir teiginys, kad su pažeidimu sutinka (b. l. 2-3), kas taip pat rodo nenuoseklią jos poziciją. D. J. kaltę, padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Štai liudytoja N. R. apklausiama teisme parodė, kad D. J. pirko vieną daiktą, o išsinešė iš parduotuvės du. Ką pirko ir kada tai buvo neprisimena. Matė, kaip įsidėjo prekę į maišiuką, nuėjo matuotis kito drabužio, po to nuėjo prie tekstilės, susimokėjo už vieną daiktą, o išsinešė nesusimokėjus du. Maikutę ji turėjo savo maiše, o tekstilę buvo prispaudus tarp kūno ir rankinės. Prie kasos sumokėjo kitai pardavėjai, o ji pati tuo metu buvo gal 5-10 m atstumu. Sumokėjusi D. J. išėjo pro duris. Prie durų nėra jokių dėžių daiktams sudėti, netinkamus rūbus galima prie kabinų matavimosi palikti arba kasininkei atiduoti. Kai ji sulaikė D. J., ši jau buvo už parduotuvės durų. Tokios liudytojos aplinkybės gana išsamios jos atitinka ir dalį pačios D. J. nurodytų faktų, kaip pavyzdžiui tai, kur ji laikė tekstilę, kad išties maišelyje buvo marškinėliai ir kt. Liudytojos parodymai patvirtina, kad D. J. buvo sulaikyta ne salėje, o jau išėjusi, kas rodo, kad ji norėjo išsinešti prekes, kartu paneigia D. J. parodymus, jog ji norėjo tiesiog atidėti neperkamus daiktus. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti minėtos liudytojos parodymais, kadangi juos ji davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jokių faktų, kad ji būtų suinteresuota apkalbėti D. J., teismas nenustatė, to nenurodė ir D. J. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojos N. R. parodymai atitinka ir kitą bylos medžiagą. Štai iš byloje esančio D. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei jos pačios paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog su pažeidimu ji sutinka ir gailisi (b. l. 2-3). Tuo tarpu iš VšĮ „Humana people to people Baltic“ parduotuvės pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 13.55 val. VšĮ „Humana people to people“ parduotuvėje, esančioje Šeškinės g. 32, Vilniuje pirkėja išėjo pro kasas nesusimokėjusi už du daiktus, kurių vertė 3,50 Eur (b. l. 4); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 5). Taigi jau pirminiame pareiškime nurodytas faktas, jog pirkėja išsinešė du daiktus, nors pirmame teismo posėdyje D. J. tai nutylėjo. Be to, iš policijos pareigūnės B. M. tarnybinio pranešimo dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo matyti, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 14.30 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gautas pranešimas vykti į Šeškinės g. 32 esančią parduotuvę „Humana“, kur yra sulaikytas asmuo, įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Atvykus į nurodytą įstaigą buvo sulaikyta pilietė D. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šis pranešimas vėl gi detalizuoja liudytojos N. R. parodymus. Pirmiau aptartuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Teismas įvertinęs faktines veikos aplinkybes, liudytojos nurodytą faktą, kad D. J. sulaikyta už parduotuvės durų, kad ji pati teigė neturėjusi pakankamai pinigų visoms prekėms, sprendžia, kad veika padaryta tiesiogine tyčia. Esant tokioms aplinkybėms taip pat faktui, kad D. J. vagystės būdu pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL dydžio, jos pažeidimas laikytinas smulkiu svetimo turto grobimu vagystės būdu ir kvalifikuotinas pagal ATPK 50 straipsnį.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (reali turtinė žala nepadaryta), pažeidėjos asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebausta, neteista. D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. J. skirtina ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis minimalų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. J. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir skirti jai vieno šimto eurų (100 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16062472507 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.