Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-655-357/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
2A-655-357/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
UAB “Junasa“
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-655-357/2012Teisėja E.Mataitienė Procesinio sprendimo kategorija(S)121.18;11.9;10.7;16.5;ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui UAB “Junasa“ dėl drausminės nuobaudos papeikimo paskyrimo pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo, dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo paskyrimo pripažinimo neteisėta ir jos panaikinimo, dėl įsakymo įpareigoti atlyginti materialinę žalą pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais ir neturtinės žalos priteisimo, ir pagal atsakovo UAB “Junasa“ priešieškinį ieškovei A. S. dėl materialinės žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė 2009 m. vasario 18 dieną kreipėsi į teismą ieškiniu ir 2009 m. birželio 3 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuose ieškovė prašė 1) atsakovo 2008-02-15 Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ieškovei drausminės nuobaudos papeikimo paskyrimo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti;2) prašė atsakovo 2008-02-15 Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ieškovei drausminės nuobaudos papeikimo paskyrimo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti;3) prašė atsakovo 2009-01-15 Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo ieškovę atlyginti atsakovui materialinę žalą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti;4) prašė pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti į darbą, nes atsakovas jai sudarys nepalankias sąlygas dirbti ir vadovaujantis Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu priteisti jai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 4880, 14 Lt išeitinę išmoką; 5) prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 4828, 85 Lt už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2009-01-16 iki 2009-06-03 pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo padavimo teismui dienos, viso už 95 darbo dienas, ir po 50, 83 Lt vidutinį darbo užmokestį už darbo dienas nuo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo dienos 2009-06-03 iki teismo sprendimo įvykdymo;6) prašė priteisti jai iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovas UAB “Junasa“ 2009 m. kovo 16 dieną pateikė teismui priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė priteisti iš ieškovės A. S. 3316, 54 Lt turtinę žalą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012m.birželio 29d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir 1) pripažino atsakovo UAB“JUNASA“ 2008 m.vasario 15 dienos Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ieškovei A. S. drausminės nuobaudos papeikimo paskyrimo nepagrįstu ir neteisėtu, ir jį panaikino;2) pripažino atsakovo UAB“JUNASA“ 2009 metų sausio 15 dienos Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. sausio 16 dienos Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ieškovei A. S. atleidimo iš darbo ir įpareigojimo ją atlyginti UAB“JUNASA“ padarytą 3316, 54 Lt turtinę žalą nepagrįstais ir neteisėtais, ir juos panaikino;3) priteisė iš atsakovo UAB“JUNASA“ ieškovei A. S. dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio 2145, 02 litų. išeitinę išmoką; vidutinio darbo užmokesčio dydžio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-01-15 dienos iki sprendimo priėmimo 2012-06-29 dienos už 41 mėnesį ir 14 dienų 44684, 53 litus ir po 50, 83 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo sprendimo priėmimo dienos 2012 m. birželio 29 iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, kompensaciją;4) nustatė, kad 2007 m. spalio 31 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos;5) priteisė iš atsakovo UAB“JUNASA“ ieškovei A. S. 1000, 00 Lt neturtinei žalai atlyginti;6) priteisė iš atsakovo UAB“JUNASA“ ieškovei A. S. 4420, 00 litų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškovės A. S. ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB“JUNASA“ 1435, 00 Lt žyminio mokesčio ir 37, 70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendime teismas dėl 2008-02-15 atsakovo Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei paskirtos nuobaudos papeikimo nurodė, darbo vidaus tvarkos taisyklių, nuostatų, instrukcijų pažeidimai neįrodyti, nenustatyta ieškovės kaltė, už ką jai skirtas papeikimas. Kuro likučių talpyklose metrolazde ieškovė neprivalėjo matuoti, o Naftos ir dujų degalinės operatoriaus saugos ir sveikatos instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini) kaip dokumentas kelia abejonių. Administracija įsipareigojo sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti, tokių sąlygų nesudarė, Visiškos materialinės atsakomybės sutarties ketvirtame punkte numatyta, kad darbuotojas nėra materialiai atsakingas, jeigu žala padaryta ne dėl jo kaltės. Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės, Talpyklų užpildymo kuru instrukcija nenumatė degalinės operatoriui pareigos perduodant pamainą matuoti faktinius kuro likučius kuro talpyklose metrolazde. 2008-01-18 prekinių vertybių inventorizacijos metu, kai buvo nustatytas benzino A-92 ir dyzelino trūkumas už 9557, 33 litus, ieškovė 2008-01-18 parašė sutikimą, kad būtų išskaičiuota po 100, 00 Lt nuostoliams padengti, tačiau apie nuobaudos paskyrimą nežinojo, todėl neskundė, su įsakymu nebuvo supažindinta ir nepasirašė. Ieškovė nuobaudų neturėjo, paskutinė inventorizacija prieš 2008-01-18 nustatytą degalų trūkumą buvo daryta 2007 m. gruodžio 19d., o degalinės patalpos nuo 22 valandos iki 6:30 buvo blokuojamos, iš savo darbo vietos-prekybos salės, kuro talpyklų ieškovė matyti negalėjo, nes jos buvo už pastato, neapšviestos, dangčiai nerakinami. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos normaliai dirbti ir jai patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti. Nurodė, kad atsakovas nenustatė konkretaus žalos atsiradimo laiko, nesiaiškino, ar žala atsirado dėl ieškovės kaltės, t.y. jos pamainos metu, nenustatė konkrečiai ieškovės padarytos žalos dydžio, kaip numatyta Visiškos materialinės atsakomybės sutarties su ieškove 2 punkto a papunktyje, 3-me punkte, nenustatinėjo ar dėl ieškovės, ar trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų atsirado žala atsakovui, nors turėjo pareigą juos konkretizuoti, aiškiai įvardijant, kokie ieškovės veiksmai yra darbo drausmės pažeidimas, nurodyti, kokius konkrečiai aktus, instrukcijas, taisykles ar įstatymo reikalavimus ieškovė pažeidė. Valstybinės darbo inspekcija nurodė, kad degalinėje darbdavys nenustatė degalų priėmimo ir perdavimo tvarkos, todėl nustatyto konkretaus darbuotojo padarytos žalos dydžio darbdavys negali nurodyti. Patikrinimo metu atsakovas nepateikė darbo inspektoriui dokumentų, kuriuose būtų nustatyta degalinės operatoriaus pareiga perduodant-priimant pamainą matuoti metrolazde faktinį degalų kiekį kuro talpyklose, patvirtino teisme apklaustas liudytojas darbo inspektorius O.Š.. Atsakovas pareiškime nurodo, kad trūkumas susidarė per mėnesį laiko, akivaizdu, kad per šį laikotarpį faktinis degalų likutis nebuvo matuojamas ir po šio trūkumo nustatymo. Atsakovo 2008-02-25 reikalavimas raštiškų pasiaiškinimų iš ieškovės dėl 2008 m. sausio 18 d. inventorizacijos metu rastų trūkumų atsiradimo priežasties, jo turinys neatitinka Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbdavio pareigos prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, nenurodyta kokius aktus ieškovė pažeidė. Teismas darė išvadą, kad patikimų įrodymų, apie ieškovės supažindinimą pasirašytinai su įsakymu nėra, atnaujino terminą 2008-02-15 Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl drausminės nuobaudos A. S. papeikimo apskundimo kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad ieškovas iš dalies pats kaltas dėl atsiradusios žalos, nes kuro talpyklos buvo nestebimos vaizdo kameromis, kuro talpyklų dangčiai iki 2008 m. lapkričio 8 d. buvo nerakinami, spynos nupirktos vėliau, nakties metu operatorės iš savo darbo vietos kuro talpyklų matyti negalėjo, patalpos buvo blokuojamos. Nustačius, kad ieškovė negali būti grąžinta į ankstesnį darbą, nes jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ieškovei prašant negrąžinti jos į ankstesnį darbą, pripažino darbo sutarties su ieškove nutraukimą neteisėta, priteisė iš atsakovo išeitinę išmoką, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-01-15 dienos iki sprendimo priėmimo 2012-06-29 dienos kompensaciją už 41 mėnesį ir 14 dienų ir po 50, 83 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo sprendimo priėmimo dienos 2012 m. birželio 29 iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė 1000 Lt neturtinės žalos, nes sprendė, kad šis dydis yra pakankamas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB “Junasa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškovės A. S. ieškinį atmesti, atsakovės UAB „Junasa" priešieškinį tenkinti. Prašo priteisti atsakovui UAB „Junasa" iš ieškovės A. S. 1200 litų išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme bei teismo išlaidas - 99,50 Lt.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Dėl ieškovės A. S. atleidimo iš darbo pagal LR Darbo kodekso 136 straipsnio dalies 1 punkto teisėtumo Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai vertino civilinėje byloje surinktus įrodymus (LR CPK 185 str.) ir pažeidė materialinės teisės normas (LR CPK 185 str.; 182 str. 1 d. 5 p.; 187 str.; 330 str.). Analizuodamas 2008-02-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei paskirtos ankstesnės drausminės nuobaudos - papeikimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarė aiškiai neteisingą išvadą. Ieškovės atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu pripažino neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas. Ieškovė atleista už tai, kad dirbdama UAB „Junasa" naftos ir dujų degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdama materialiai atsakinga, neužtikrino jai patikėtų materialinių vertybių apskaitos ir apsaugos, t.y. ji netinkamai atliko savo darbines pareigas, 2008 m. lapkričio 3 d. pakartotinai pažeidė darbo drausmę. Darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovei paskirta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, padarytas po to, kai buvo paskirta ir galiojo drausminė nuobauda – papeikimas. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti civilinėje byloje įrodymus dėl UAB „Junasa“ 2009-01-įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo. Teismas privalėjo patikrinti ir įvertinti, ar ieškovė pažeidė darbo drausmę 2008-11-03, kokiomis aplinkybėmis darbo drausmės pažeidimas padarytas.Ieškovė buvo susipažinusi su Talpyklų užpylimo kuru instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta 2005 m. birželio 3 d. UAB „Junasa“ Direktoriaus. Ieškovė žinojo, kaip pildomas degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnalas, šių aplinkybių teismas nevertino, tuo pažeisdamas LR CPK 182 str. 1 d. 5 p. Ieškovė privalėjo sutikrinti kuro likučius priimdama pamainą, naftos ir dujų degalinės operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 32 yra numatyti perduodančio ir priimančio pamainą operatoriaus veiksmai prieš darbo pradžią ir pabaigą.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovei pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, laikantis LR DK 238-241 straipsnių reikalavimų. Kuro trūkumo aplinkybių ieškovė A. S. neginčijo, teismas sprendė, kad trūkumai degalinėje galėjo atsirasti dėl nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, liudytojo N. S. parodymams, nes operatorės privalėjo stebėti, kas vyksta degalinės teritorijoje ir informuoti darbdavį bei policiją apie galimą turto grobstymą, tačiau atsiradus trūkumams nei viena iš operatorių negalėjo nurodyti, kodėl šie trūkumai atsirado.

2. Teismas padarė neteisingą išvadą apie tai, kad ieškovei A. S. paskirta drausminė nuobauda - papeikimas yra neteisėtas. Su 2008-02-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, A. S. susipažino, tačiau pasirašyti atsisakė, tai patvirtina 2008 m. vasario 15 d. UAB „Junasa" komisijos aktas. Ieškovė gavo 2008-01-21 nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pasiaiškinimo raštu pateikimo iki 2008-01-25.dėl rastų trūkumų, ieškovė 2008-01-24 pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad negali atsakyti, nes nežino, kokie aktai yra pažeisti. 2008-01-28 pasitarime, buvo svarstomas klausimas ir dėl įmonei padarytų nuostolių atlyginimo ir dėl drausminės operatorių atsakomybės, buvo pratęstas terminas pasiaiškinimui pateikti iki 2008-01-31. Ieškovė A. S. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais 2008-02-15 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) neskundė darbo ginčų komisijai ir teismas, vertindamas šios nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, nesivadovavo LR DK 296 straipsnio norma. Byloje ieškovė neginčijo tos pačios dienos - 2008-02-15 UAB „Junasa" įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojų dalinės žalos atlyginimo, teismas nesprendė dėl termino apskųsti 2008-02-15 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą administracinę nuobaudą praleidimo fakto ir priežasčių, nesivadovavo LR CPK 412 str. norma. Ieškovė pripažino, kad dėl jos kaltės atsirado nuostoliai ir sutiko juos atlyginti, o drausminė nuobauda - papeikimas buvo paskirta laikantis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos.

3. 2009 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo atlyginti materialinę žalą nurodo, kad teismas šią atsakomybę už materialinių vertybių praradimą nepagrįstai perkėlė atsakovui UAB „Junasa", tariamai nesudarius ieškovei tinkamų darbo sąlygų. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė kada nors skųstųsi darbdaviui dėl netinkamų darbo sąlygų, įrodymais bei pačios ieškovės prisipažinimu nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2008-11-02 7 vai. iki 2008-11-03 7 vai., dirbant operatorei A. S., įmonei padaryta žala, kurią sudaro 1193 litrų A-95 markės benzino trūkumas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovės neteisėtus veiksmus kaip būtiną sąlygą materialinei atsakomybei kilti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir spręsdamas dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, pažeidė LR CPK 7 straipsnio ir CPK 413 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Byla buvo keletą kartų sustabdyta, ieškovei siekiant įrodyti, kad UAB „Junasa" naftos ir dujų degalinės operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra numatyti perduodančio ir priimančio pamainą (duomenys neskelbtini) veiksmai prieš darbo pradžią ir pabaigą, yra suklastota. Konstatavus, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas jau vien dėl to, kad jai pirmoji drausminė nuobauda - papeikimas buvo paskirta nepagrįstai, bei priteisė ieškovei iš UAB „Junasa" piniginę kompensaciją už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį - 44684, 53 Lt. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams.Teismo procesas buvo vilkinamas ieškovės iniciatyva, darbdaviui buvo padaryti nuostoliai, šie nuostoliai atsirado dirbant (duomenys neskelbtini) A. S., jos pamainoje. Nustatyta ir tai, kad ieškovė buvo materialiai atsakingas asmuo, pasirengusi dirbti šį darbą, praėjusi specialius kursus. Teismas skundžiamu sprendimu sudarė sąlygas ieškovei praturtėti nedirbant. Šiaulių miesto apylinkės teismas pažeidė LR CPK 17 str. normą, reglamentuojančią šalių procesinį lygiateisiškumą, nes atsakovo pateikti įrodymai buvo vertinami formaliai arba jais atsisakyta remtis.

5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei padaryta neturtinė žala. Net ir pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas, savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos. Jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių žalos atsiradimo faktą, ieškovė nepateikė

Šalies argumentai

6. Nurodo, kad teismas skundžiamu 2012 m. birželio 29 d. sprendimu išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Ieškovė A. S. 2009-06-03 surašytame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo 5 punktu prašė pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, pirmos instancijos teismas, pažeidė LR CPK 265 straipsnio 2 dalies normą, neišsprendė 5 punkto reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.

7. Ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš pradinio (neturtinio) reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir negrąžinti į darbą, todėl ieškovo ginčijamą sumą iš esmės sudaro tik 3316.54 Lt. suma, kurią UAB „Junasa" prašė priteisti iš ieškovės, kaip padarytos turtinės žalos atlyginimą. Nuo šios sumos atsakovas apskaičiavo ir sumokėjo 99,50 Lt. žyminį mokestį.

8. Nurodo, kad UAB „Junasa" apeliacinės instancijos teisme patyrė 1200 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš jų 100 Lt. už teisinę konsultaciją bei 1100 Lt. - už apeliacinio skundo paruošim, todėl prašo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovo UAB „Junasa" apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-01-15 Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-01-16 Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėti, nes trūkumas buvo pastebėtas kitos operatorės, praėjus beveik trims valandoms po pamainos perdavimo, o faktiškai nustatytas dar vėliau atliekant inventorizaciją.

Dėl 2008-02-15 Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos - papeikimo paskyrimo nurodo, kad atsakovo teiginiai yra nepagrįsti jokiais bylos įrodymais, atsakovas nenurodė kokius konkrečiai darbo vidaus tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų, instrukcijų punktus pažeidė ieškovė vykdydama ar nevykdydama pareigas, atsakovas 2010-04-29 pateikė naujus įrodymus -UAB „Junasa" naftos ir dujų degalinės operatoriaus saugos ir sveikatos instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini).Teismas pagrįstai nevertino šių taisyklių kaip įrodymo dėl to, kad buvo pradėtas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dėl šio dokumento suklastojimo, kituose degalinės operatorių darbo darbą reglamentuojančiuose dokumentuose nebuvo nustatyta darbuotojo pareiga matuoti faktinius kuro likučius metrolazde perduodant - priimant pamainą. Atsakovas taip pat teismui nepateikė jokių įrodymu, kad laikotarpyje nuo 2007-12-19 iki 2008-01-18 degalinėje būtų tikrintas faktinis degalų likutis metrolazde, degalinės patalpos buvo blokuojamos, iš darbo vietos - prekybos salės kuro talpyklų ieškovė matyti negalėjo. Darbo sutartyje 2007-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje 2007-11-02 yra nustatyta, kad darbuotojas turi atlyginti padarytą žalą dėl jam patikėtų materialinių vertybių, tačiau atsakovas nesilaikė sudarytos materialinės atsakomybės 2007-11-02 sutarties 2. a. papunkčio. Atlikus inventorizaciją 2008-01-18 nustatyti materialinių vertybių trūkumai, pagal pateiktus duomenis neįmanoma nustatyti kada tiksliai šie trūkumai atsirado, nes paskutinį kartą inventorizacija buvo atlikta tik 2007-12-19, todėl atsiradusi žala yra laikotarpyje nuo 2007-12-19 iki 2008-01-18, o atsakovas neišsiaiškino kas yra kaltas dėl šių materialinių trūkumų.

Nurodo, kad operatorės nežinojo, kad joms buvo paskirtos drausminės nuobaudos 2008-02-15 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), jos neskundė Valstybinei darbo inspekcijai Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminių nuobaudų paskyrimo, nes nežinojo, o Įsakymą dėl žalos atlyginimo apskundė. Tiek ieškovė, tiek liudytojos nurodė, jog po 2008-04-14 atsakymo iš Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus gavimo nebesiryžo ginčyti 2008-02-15 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nes norėjo išsaugoti darbą.2008-04-14 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atsakyme buvo konstatuota, kad darbdavys nenustatė degalų priėmimo - perdavimo tvarkos, todėl nustatyto konkretaus darbuotojo padaryto žalos dydžio atsakovas negali įrodyti. Atsakovas savo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė pasiaiškinti darbuotojų iki 2008-02-25 dėl atliktos 2008-01-18 inventorizacijos rastų materialinių trūkumų, tačiau ne dėl darbo drausmės pažeidimo, taip darbdavys neįvykdė LR DK 240 str. 1 d. nustatytos pareigos. Darbdavys su ieškove sudarė individualią visiškos materialinės atsakomybės sutartį, o ne visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe (DK 256 straipsnis). Atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė teismo taikyti senatį, kaip tai numato LR CK 1.126 str. 2 d., o apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nesivadovavo LR DK 296 str. nuostata, tačiau ir apeliaciniu skundu atsakovas neprašo taikyti ieškinio senaties. Ieškovei praleistas įstatymo nustatytas terminas atsakovo 2008-02-15 Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl drausminės nuobaudos A. S. papeikimo apskundimo teismui atnaujintinas, nes jį ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, nebuvo tinkamai supažindinta su šiuo Įsakymu (DK 27 straipsnis, CK 1.126, 1.131 straipsnio 2 d., 1.132 straipsnis).

Nurodo, kad 2009-01-15 Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo paskyrimo negalėjo būti priimtas dėl atsakovo padarytų teisės aktų pažeidimų. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad trūkumas nustatytas ne ieškovės pamainos metu, o perdavus pamainą kitai operatorei. Kokiu pagrindu atsakovas 2009-01-15 įsakymuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog trūkumas atsirado laikotarpyje nuo 2008-11-02 7 val. iki 2008-11-03 7 val. dirbant operatorei A. S. atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu atsakyti negalėjo. Atsakovo nurodymai pateikti pasiaiškinimus dėl 2008-11-02-03 atsiradusio A 95 markės nemaino trūkumo, neatitinka teisės aktų reikalavimų, LR DK 240 str. 1 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Aplinkybė, jog ieškovė perduodama pamainą, o operatorė priimdama pamainą nematavo metrolazde kuro likučių ir kurią akcentuoja atsakovas apeliaciniame skunde, neturi jokios reikšmės, nes ieškovė atleista iš darbo ne už nematavimą, o už kaltais veiksmais padarytą atsakovui žalą. Teismas plačiai pasisakė dėl paties atsakovo netinkamai atliktų pareigų, aiškinosi kaip buvo atlikta 2008-11-03 inventorizacija, kodėl buvo padaryti LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių pažeidimai. Degalinės operatoriaus pareiginių nuostatų 4.1.5. p. bei 4.1.6. p. nesilaikymas nenustatytas, ieškovės kaltė dėl materialinių vertybių trūkumo nenustatyta, dėl priešieškinyje nurodyto trūkumo ieškovės kaltės nėra. O nesant ieškovės kaltės dėl atsiradusio materialinių vertybių trūkumo, negalima ir drausminė atsakomybė. Teismas, priimdamas 2012-06-29 sprendimą, visiškai pagrįstai vadovavosi visais įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais, liudytojų parodymais ir todėl pagrįstai nusprendė, kad pats atsakovas, būdamas darbdaviu, turėjo pasirūpinti tinkama darbo vieta.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad atsakovas visiškai nevertina ieškovės patirtų išgyvenimų dėl prarasto darbo, naujo darbo paieškos, ieškovė buvo nepagrįstai apkaltina atsiradusiu trūkumu ir neteisėtai atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. Ieškovė teismui pateikė svarbius argumentus ir faktus, kad ji į ankstesnį darbą negali grįžti, nes jai būtų sudarytos netinkamos ir nepalankios darbo sąlygos dirbti. UAB „Junasa" ieškovė išdirbo daugiau nei dvylika mėnesių, todėl, vadovaujantis jai priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Teismas teisingai taikė įstatymų nuostatas ir priteisė ieškovei priklausančias išmokas. Nurodo, kad teismas neturėjo priimti apeliacinio skundo nagrinėti, nes ginčo suma yra ne 3.316,54 Lt, o suma, kurią priteisė teismas iš atsakovo, bei priešieškinio suma - 57.038,79 Lt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir taikant įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Dėl UAB „Junasa" 2008 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl drausminės nuobaudos - papeikimo paskyrimo teisėtumo.

Apeliantas nurodo, kad 2008 m. vasario 15 d. UAB „Junasa" komisijos aktas patvirtina ieškovės atsisakymą pasirašyti 2008-02-15 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 2008-01-24 pateikė pasiaiškinimą, dalyvavo 2008-01-28 pasitarime, buvo pratęstas terminas pasiaiškinimui pateikti iki 2008-01-31, įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) neskundė darbo ginčų komisijai. Nurodo, kad drausminė nuobauda - papeikimas paskirtas už aplaidų darbą, blogą patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir kontrolę, ko pasakoje bendrovei padaryta žala. Byloje ieškovė neginčijo ir neprašė panaikinti tos pačios dienos - 2008-02-15 UAB „Junasa" įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbuotojų dalinės žalos atlyginimo. Teigia, kad teismas, vertindamas šios nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, nesivadovavo LR DK 296 straipsnio norma, nesprendė dėl termino apskųsti 2008-02-15 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą administracinę nuobaudą praleidimo fakto ir priežasčių.

Kolegijos vertinimu teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas 2008-02-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirdamas drausminę nuobaudą, nenurodė konkrečių darbo vidaus tvarkos taisyklių, pareiginių nuostatų, instrukcijų punktų pažeidimo. Ieškovė nepripažįsta, o atsakovas neįrodė, kokiu būdu ieškovė buvo supažindinta su atsakovo Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas 2010-04-29 UAB „Junasa" naftos ir dujų degalinės operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini), nesivadovavo, nes ji kėlė abejonių dokumento tikrumu. Kolegija vertina, kad tokią išvadą teismas turėjo pagrindo daryti, nes ši instrukcija nebuvo pateikta Valstybinei darbo inspekcijai, nėra ieškovės parašo, kad ji supažindinta su tokiu aktu. Kituose UAB „Junasa" pateiktuose degalinės operatorių darbo darbą reglamentuojančiuose dokumentuose nebuvo nustatyta darbuotojo pareiga matuoti faktinius kuro likučius metrolazde perduodant - priimant pamainą. Byloje apklaustos liudytojos A. R., I. J. patvirtino, kad metrolazdės degalinėje iki 2008-01-18 inventorizacijos išvis nebuvo, o pamainą operatorės perduodavo pagal duomenis kompiuteryje bei kasos aparate. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad laikotarpyje nuo 2007-12-19 iki 2008-01-18 degalinėje būtų tikrintas faktinis degalų likutis metrolazde, nuo 22.00 vai. iki 6.30 vai. degalinės patalpos buvo blokuojamos, kuro talpyklos buvo už pastato, neapšviestos ir nerakinamos.

2008-01-18 atlikus inventorizaciją ir nustačius materialinių vertybių trūkumus, nebuvo nustatytas trūkumų atsiradimo laikas ir priežastis, atsakovas neišsiaiškino kas kaltas dėl materialinių trūkumų, o paskutinė inventorizacija buvo atlikta 2007-12-19.

Nepaneigtas ieškovės argumentas, kad ieškovė Valstybinei darbo inspekcijai Įsakymą dėl žalos atlyginimo apskundė, bet nesiryžo ginčyti 2008-02-15 Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), nes norėjo išsaugoti darbą. Būtų skundusi 2008-02-15 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą drausminę nuobaudą, bet nežinojo apie tokią nuobaudą. 2008-04-14 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atsakyme buvo konstatuota, kad darbdavys nenustatė degalų priėmimo - perdavimo tvarkos, taigi byloje konkretaus darbuotojo padaryto žalos dydžio atsakovas neįrodė. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad darbdavys su ieškove sudarė individualią visiškos materialinės atsakomybės sutartį, o ne visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe (DK 256 straipsnis).

Atsakovas savo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė darbuotojų pasiaiškinti iki 2008-02-25 dėl atliktos 2008-01-18 inventorizacijos rastų materialinių trūkumų, tačiau LR DK 240 str. 1 d. prasme, nepareikalavo paaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo t.y. konkrečių pareigybinių nuostatų nesilaikymo, o 2008-01-28 pareiškime Šiaulių rajono policijos komisariatui dėl degalų trūkumo atsakovas nurodė, kad trūkumas atsirado nuo 2007-12-19. Kolegija pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neprašė teismo taikyti senaties (LR CK 1.126 str. 2 d.), o apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, kad teismas nesivadovavo LR DK 296 str. nuostata, jog darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės, nors neprašo taikyti ieškinio senaties. Todėl kolegija šio skundo argumento nevertina. Pirmosios instancijos teismas 2008-02-15 Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl drausminės nuobaudos A. S. papeikimo apskundimo terminą turėjo pagrindo atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, darbuotojo tinkamai nesupažindinus Įsakymu (DK 27 straipsnis, CK 1.126, 1.131 straipsnio 2 d., 1.132 straipsnis).

Dėl ieškovės A. S. atleidimo iš darbo pagal LR Darbo kodekso 136

straipsnio dalies 1 punkto teisėtumo

Darbo sutartį nutraukti DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais galima, jeigu yra juridinių faktų sudėtis t.y. darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, tikrino atleidimo pagrindo teisėtumą ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą teko darbdaviui.

Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad ieškovės atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu pripažino neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas, nes ieškovė atleista už tai, kad dirbdama UAB „Junasa" (duomenys neskelbtini) ir būdama materialiai atsakinga, neužtikrino jai patikėtų materialinių vertybių apskaitos ir apsaugos, t.y. ji netinkamai atliko savo darbines pareigas ir taip 2008 m. lapkričio 3 d. pakartotinai pažeidė darbo drausmę. Pažeidė vidaus tvarkos taisykles, degalinės operatoriaus Pareiginių nuostatų 4.1.5 , 4.l1.6 punktus, Talpyklų užpylimo kuru instrukciją Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2005 m. birželio 3 d.1.8p., kad operatorius patikrina išpilto kuro kiekį pagal kalibravimo lenteles ir benzovežio skaitiklį. Ieškovė žinojo, kaip pildomas degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnalas, rašytame 2008-11-10 pasiaiškinime nurodė, kad 2008 m. lapkrčio 2 d. prisiimant pamainą iš I. J. jokių trūkumų nebuvo, nors privalėjo sutikrinti kuro likučius priimdama pamainą. Naftos ir dujų degalinės operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatyta perduodančio ir priimančio pamainą operatoriaus veiksmai prieš darbo pradžią ir pabaigą, 3.9 punkte numatyta (duomenys neskelbtini) pareiga perduodant pamainą metrolazde pasimatuoti kuro likučius ir šios pareigos ieškovė nevykdė. Nurodo, kad 2008 m. lapkričio 3 d. atlikus kuro inventorizaciją dėl galimai įvykusios kuro vagystės, jos metu buvo nustatytas minėtas A-95 markės benzino 1193 litro trūkumas, atsiradęs dirbant ieškovei. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti civilinėje byloje įrodymus dėl UAB „Junasa“ 2009-01-įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo.

Kolegija pažymi, kad darbuotojas turi žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, pareigybės aprašymuose ar nuostatose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad sprendžiant, ar ieškovės veiksmai buvo neteisėti, būtina įvertinti jos pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalėjo, bet tinkamai neorganizavo darbo, neužtikrino, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. S. 2008-11-03 perdavė pamainą kitai degalinės (duomenys neskelbtini) A. R., kuri priėmė pamainą ir apyvartos žurnale pasirašė, jog materialines vertybes priėmė. Po pamainos perdavimo, buvo pastebėtas trūkumas praėjus maždaug trims valandoms, tačiau atsakovas nenustatė, kokiu būdu atsirado 2009-01-15 įsakymuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas trūkumas laikotarpyje nuo 2008-11-02 7 val. iki 2008-11-03 7 val. dirbant (duomenys neskelbtini) A. S.

Atsakovo nurodymas pateikti pasiaiškinimus dėl 2008-11-02-03 atsiradusio A 95 markės nemaino trūkumo, neatitinka teisės aktų reikalavimų, LR DK 240 str. 1 d. Aplinkybė, kad ieškovė perduodama pamainą, o (duomenys neskelbtini) priimdama pamainą nematavo metrolazde kuro likučių nereikšminga ir neesminė, nes ieškovė teisingai nurodo, kad atleista iš darbo ne už kuro nematavimą, bet už tariamai padarytą atsakovui žalą. Kuro trūkumas galėjo atsirasti ne matavimo veiksmų ir ne pamainos perdavimo pasekmėje, bet dėl kitų priežasčių, kurių darbdavys nenustatė ir rėmėsi prielaidomis.

Ieškovė teisingai nurodo, kad 2008-11-03 inventorizacija neatitiko LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių reikalavimų. Atsakovas nesilaikė Taisyklių 10 p., 5p., 37 p., 52 p. 2d., reikalavimų, nes po plėšimo, pagrobimo (vagystės), gaisro ar kitos stichinės nelaimės faktų, surašomi trys inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kurių kiekvieną pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, tačiau akto egzempliorius ieškovei nebuvo įteiktas, jokio paaiškinimo nereikalauta, nors Akte nurodoma, jog inventorizacija atliekama dėl galimai A-95 benzino vagystės, ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą buvo atliekamas, tačiau ieškovės neteisėti veiksmai nenustatyti. Taigi, byloje nenustatyta ieškovės kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios darbdaviui žalos. Pripažintina, kad nenustačius ieškovės A. S. kaltės dėl materialinių vertybių trūkumo, laikoma, kad (duomenys neskelbtini) pareiginių Nuostatų 4.1.5. p. bei 4.1.6. p. ieškovė nepažeidė, todėl 2008-11-03 nebuvo galima ir drausminė atsakomybė.

Tas faktas, kad nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos patikėtoms materialinėms vertybėms išsaugoti 2008-01-18, nepasikeitė ir ieškovės atleidimo iš darbo metu. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad patalpos buvo blokuojamos, kuro talpyklų dangtis buvo sugedęs, nerakinamas. (duomenys neskelbtini) pareiginiai nuostatai 2.5.5 p. nenumatė darbuotojoms pačioms sutvarkyti esamus gedimus, tik nustatyta pareiga (duomenys neskelbtini) dalyvauti tvarkant gedimus.

Šalių darbo sutartyje 2007-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) ir visiškos materialinės atsakomybės sutartyje 2007-11-02 buvo nustatyta, kad darbuotojas turi atlyginti padarytą žalą dėl jam patikėtų materialinių vertybių, tačiau atsakovui nesilaikant sutarties 2. a. papunkčio t.y.nesudarant tinkamų darbo sąlygų darbuotojui, reikalingų normaliam darbui ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms išsaugoti, negalima reikalauti žalos, atsiradusios darbdavio neatliekamos pareigos pasekmėje.

Kolegija vertina, kad pripažinus atsakovo paskirtą 2008-02-15 Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) drausminę nuobaudą neteisėta, 2008-11-03 paskirtos drausminės nuobaudos rūšis - atleidimas pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p., pagal 2009-01-15 įsakymą nebuvo galimas, neadekvatus, net tuo metu t.y. 2008-11-03 darbdaviui ir laikant, kad ieškovės veiksmuose (neveikime) yra drausmės pažeidimo požymių.

Dėl UAB „Junasa" 2009 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl įpareigojimo atlyginti materialinę žalą teisėtu

Apeliantas nurodo, kad teismas atsakomybę už materialinių vertybių praradimą nepagrįstai perkėlė atsakovui UAB „Junasa", tariamai nesudarius ieškovei tinkamų darbo sąlygų. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė skųstųsi darbdaviui dėl netinkamų darbo sąlygų. Per laikotarpį nuo 2008-11-02 7 vai. iki 2008-11-03 7 vai., dirbant (duomenys neskelbtini) A. S., įmonei padaryta žala, kurią sudaro 1193 litrų A-95 markės benzino trūkumas, benzino pirkimo kaina - 2724,81 Lt, negautos pajamos - 591,73 Lt. Viso bendrovei padaryta žala - 3316,54 Lt. Ieškovė elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, dėl netinkamo darbo organizavimo ji nebuvo pateikusi pretenzijų darbdaviui, mano, kad būtinos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti nustatytos.

Kolegija laiko nepagrįstais šiuos apelianto argumentus, nes teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi visais įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais, liudytojų parodymais ir pagrįstai sprendė, kad darbdavys turėjo pasirūpinti tinkama darbo vieta ir to nepadarius, turi prisiimti atsakomybę už atsiradusias pasekmes. Ieškovė pagrįstai remiasi CK 6.253 str. 1 d. bei 4 d., kuri reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė netaikoma, o asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Nenustatyta, kad ieškovė būtų atlikusi neteisėtą veiką, atsiradusi žala nenusijusi su jos pareigomis ir jeigu atsakovo turtas buvo prarastas dėl trečiųjų asmenų ir netinkamos apsaugos t.y. neįrengimo vaizdo kamerų, užraktų, ieškovė už atsiradusią žalą neatsako. Teismas atsižvelgė, kad darbuotojos negalėjo stebėti kuro saugyklų, dėl to, kad jos buvo ne tik nerakinamos, bet ir neapšviestos, nebuvo įrengta stebėjimo kamerų ir iš darbo vietos jų net nesimatė. Teismas teisingai vertino, kad liudytojos ir ieškovė patvirtino apie prašymus sutvarkyti kuro talpyklų dangčių spynas, tačiau joms buvo patarta prispausti dangčius plytomis, taip atsakovas aplaidžiai organizavo darbo sąlygas. Aplinkybė, kad nuo 2008-10-31 atliktos inventorizacijos iki trūkumo 2008-11-03 nustatymo, praėjo trys paros, o per šį laikotarpį dirbo keturios (duomenys neskelbtini), nepaneigta. Teismas įvertino, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad atsiradęs trūkumas yra dėl ieškovės kaltės, todėl teisingai pripažino 2009-01-15 Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria ieškovė įpareigota atlyginti UAB „Junasa" padarytą 3.316,54 Lt turtinę žalą neteisėtu ir jį panaikino.

Dėl LR CPK 7 straipsnio, 17 straipsnio ir 413 straipsnio 3 dalies normų

pažeidimo

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 7 straipsnio ir CPK 413 straipsnio 3 dalies reikalavimus, byla buvo keletą kartų sustabdyta, ieškovei siekiant įrodyti, kad UAB „Junasa" (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 32, kurioje yra numatyti perduodančio ir priimančio pamainą (duomenys neskelbtini) veiksmai prieš darbo pradžią ir pabaigą, yra suklastota. Ieškovei iš UAB „Junasa" yra priteista piniginė kompensacija už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį - 44684, 53 Lt, nors kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų, dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies patirtiems netekimams.

Kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, nes proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai", bylos Nr. 3K-3-82/2008). Sprendžiant dėl darbuotojui priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir neprieštarauja teisingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principams. Šioje byloje akivaizdu, kad ieškovė turėjo galimybę dirbti, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atleidimas iš darbo būtų kaip nors įtakojęs jos darbo paieškas, teismo procesas užsitęsė ieškovės iniciatyva.

Kolegija apelianto argumentus dėl LR CPK 17 str. normos, reglamentuojančios šalių procesinį lygiateisiškumą, pažeidimo, atmeta, nes teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir CPK 185 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Ieškovės argumentas, kad procesas užsitęsė, nes teismui pateikta UAB „Junasa" (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) tik 2010-04-29, nepanaikina fakto, kad byla buvo stabdoma ieškovės iniciatyva. Teismas nesivadovavo 2004-02-24 (duomenys neskelbtini) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažino, kad ši instrukcija nėra reikšminga, o ieškovė nurodo, kad instrukcija neturi įrodomosios reikšmės, nes drausminė nuobauda paskirta ne dėl kuro matavimo fakto.

LR DK 297 str. 3 d. numato, kad nustačius, jog grąžinus darbuotoją į darbą, gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas priima spendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia ne tik LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką, bet ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atkuriant darbuotojo pažeistą teisę dirbti, darbuotojui yra kompensuojami turtiniai nuostoliai, padaryti dėl jo darbo teisių pažeidimo. Kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis pagal kasacinio teismo praktiką yra, pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį ir, antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011).

CPK nustatyti sutrumpinti civilinių bylų dėl grąžinimo į darbą nagrinėjimo (pasirengimo nagrinėti ir nagrinėjimo) terminai reiškia, kad, vykdant šiuos procesinio įstatymo reikalavimus, taip pat proceso šalims bendradarbiaujant, priverstinės pravaikštos laikas turi būti neilgas, nes ilgai tęsiantis bylos nagrinėjimui teisme didesnė ekonominė rizika ir našta tenka darbdaviui ir ne visais atvejais būtų teisinga ir pagrįsta taikyti darbuotojo negautų pajamų visiško atlyginimo principą už sutrukdymą jam dirbti konkrečiame darbe.

Esant byloje esminių nukrypimų nuo šių nuostatų, kolegija netaiko DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įstatymo leidėjo nustatytos bendrosios taisyklės – kompensacijos priteisimo iki teismo sprendimo konstatavimo dėl darbo santykių pabaigos. Kolegija sprendžia ir pripažįsta, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką ieškovei gali būti sumažinta. Kompensacija turi atlyginti tai, ką būtų ieškovė uždirbusi iki grąžinimo į darbą, o ieškovei neprašant grąžinti į darbą, ieškovės teisė užsidirbti kitame darbe, imantis savarankiškos veiklos ar verslo, nebuvo suvaržyta, nors ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir patyrė tam tikrų nepatogumų.

Kolegija pažymi, kad ieškovė dirbo atsakovo įmonėje UAB „Junasa" palyginus neilgą laikotarpį (14 mėnesių). Pareikšdama 2009 m. vasario 18d. ieškinį teisme, prašė negrąžinti į darbą tik priteisti vidutinį darbo užmokestį. Akivaizdu, ieškovė savo ateities ir būsimų pajamų nesiejo su atsakovo įmone, taigi, elgiantis apdairiai ir rūpestingai turėjo ieškoti kito darbo. Ieškovė 2009 m. birželio 3d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pakeitimo ir prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį - 4.828.85 Lt, dėl patikslinto ieškinio užsitęsė pasirengimas nagrinėti bylą (b.l.100,t.1). Byloje nustatyta, kad per nagrinėjimo laiką, ieškovės prašymu, byla buvo stabdyta keletą kartų nuo 2010-08-27 iki 2010-12-13 ir nuo 2011-06-27 iki 2011-12-29 (b.l. 176,t.2;43-57,t.3).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotoją nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdaviui, o kompensacijos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir darbuotojo patirtiems netekimams bei atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, priteisiamą kompensaciją mažina. Kolegija sprendžia, kad teisingas kompensacijos dydis ieškovei turi būti priteistas nuo atleidimo iš darbo dienos 2009 m. sausio 15 d., iki 2010 m. balandžio 4 d. už 14 mėnesių ir 19 dienų, kaip minėta atsižvelgiant, kad ieškinys pareikštas 2009 m. vasario 18 d., neskaičiuojant laikotarpio – 69 darbo dienų per kurį tikslintas ieškinys, neskaičiuojant užsitęsusio bylos nagrinėjimo ir beveik 12 mėnesių sustabdymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio nustatymo ir priteisia ieškovei iš atsakovo 15 980.91 Lt (14 x 1072,51 ir 19 x 50,83) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Kompensaciją po 50,83 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos nepriteisiama, tačiau priteisiamas 50,83 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki įvykdymo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo apie ieškovei padarytą neturtinę žalą, nes vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos, o jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių žalos atsiradimo faktą, ieškovė nepateikė. Kolegija atmeta šį argumentą ir pripažįsta, kad ieškovė reikšdama reikalavimą nurodė apie patirtus išgyvenimus dėl prarasto darbo, naujo darbo paieškos.

Ieškovės patirtus emocinius išgyvenimus dėl darbo praradimo, atsiradusį diskomfortą pirmosios instancijos teismas įvertino 1.000 Lt neturtinės žalos. Kolegijos nuomone, teismas priteisdamas tokią sumą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kai neteisėto atleidimo atveju, neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012). Ieškovei priteisiamos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį sumažinus, neturtinės žalos dalies mažinti nėra pagrindo.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (LR. CPK 265 straipsnio 2

dalis; 329 straipsnio 2 dalies 7punktas).

Dėl dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės išmokos bei

vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Apelianto argumentas, kad teismas skundžiamu 2012 m. birželio 29 d. sprendimu išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nėra pagrindas naikinti teisėtą sprendimą.

DK 297 straipsnio 4 dalis taikoma, teismui nustačius, kad darbuotojas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, bet negali būti grąžintas į pirmesnį darbą. Teismas turi aiškiai išspręsti darbo santykių nutraukimo klausimą, priimti sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, nurodyti, kad darbo santykiai pasibaigia teismo sprendimo pagrindu, taip pat darbo santykių pabaigos laiką. Tai yra nustatyta DK 297 straipsnio 4 dalyje ir turi būti įvykdoma darbo teisinių santykių apibrėžtumo ir darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo tikslais.

Ieškovė 2009-06-03 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas panaikino UAB „Junasa" 2009 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos ieškovei A. S. - atleidimo iš darbo ir įpareigojimo atlyginti turtinę žalą (1-4 Pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo reikalavimai). Ieškovė 5 punkte prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl kolegija sprendimą pakeičia ir rezoliucinę dalį papildo.

Vadovaujantis LR DK 140 str. 1 d. 2 p. ieškovei teisingai priteista dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 2.145,02 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 1200 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš jų 100 Lt. už teisinę konsultaciją bei 1100 Lt - už apeliacinio skundo paruošimą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato teikiamų atsakovei paslaugų pastovumą, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad išlaidų advokato pagalbai dydis nėra maksimalus. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto UAB „Junasa" prašymas priteisti iš ieškovės A. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas - 1200 litų advokato pagalbai apmokėti, yra iš dalies pagrįstas. Atsakovo priešieškinio dalyje apeliacinis skundas atmestas, ieškinio dalyje apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pripažintina, kad apeliacinis skundas tenkintas 25 procentais, todėl atsakovui priteistina iš ieškovės 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Iš atsakovo priteistina ieškovei 75 proc. bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų 908 Lt.

Apeliantas yra apmokėjęs nuo 3.316,54 Lt priešieškinio - 99,00 Lt žyminio mokesčio, nors skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalyje, turėjo būti apmokėtas 815.60 Lt žyminis mokestis. Todėl priteisiamas iš apelianto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą skirtumas, neapmokėtas ieškinio dalyje – 574 Lt turtinio ir 142,60 Lt neturtinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeistinas ir priteisiama iš atsakovo 574 Lt ( nuo 19.125.93 Lt) žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 3 punktą

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo UAB “Junasa“ 2008 m. vasario 15 dienos Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ieškovei A. S. drausminės nuobaudos papeikimo paskyrimo nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti.

Pripažinti atsakovo UAB “Junasa“ 2009 metų sausio 15 dienos Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. sausio 16 dienos Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ieškovei A. S. atleidimo iš darbo ir įpareigojimo atlyginti UAB “Junasa“ padarytą 3316, 54 Lt turtinę žalą nepagrįstais ir neteisėtais ir juos panaikinti.

Pripažinti ieškovės A. S. atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti ieškovės į darbą ir laikyti, kad 2007 m. spalio 31 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su A. S. nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).

Priteisti iš atsakovo UAB “Junasa“ ieškovei A. S. dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio 2145, 02 litų (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis Lt 02 ct.) išeitinę išmoką, vidutinio darbo užmokesčio dydžio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2009-01-15 dienos už 14 mėnesių ir 19 dienų – 15 980.91(penkiolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt Lt 91 ct).

Priteisti iš atsakovo UAB “Junasa“ ieškovei A. S. po 50, 83 Lt (penkiasdešimt Lt 83 ct.) vidutinio darbo dienos užmokesčio (5 darbo dienų per savaitę) kompensaciją nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB“Junasa“ ieškovei A. S. 1000, 00 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškovės A. S. ieškinį atmesti.

Atsakovo UAB “Junasa“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB “Junasa“ ieškovei A. S. 5 328.00 litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. S. atsakovui UAB “Junasa“ 300 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo UAB “Junasa“ valstybei 716.60 Lt žyminio mokesčio pirmojoje instancijoje ir 716.60 Lt žyminio mokesčio skirtumą apeliacinėje instancijoje. Priteisti iš atsakovo UAB “Junasa“ 37, 70 Lt (trisdešimt septynis Lt 70 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėEgidijus Mockevičius