- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-293/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- I. G.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-288-210/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui I. G. dėl žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo I. G. ieškovo naudai 118209,27 Lt žalos atlyginimą, 3364,18 Lt žyminį mokestį, o taip pat 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2005-02-28 Airijoje, Monaghan įvykusios avarijos metu buvo sugadinti automobiliai „Nissan Micra“, valst. Nr. 03 MN 941, ir „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalota R. H.. Minėta avarija įvyko dėl transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo I. G., kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, kaltės. Transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ieškovas nukentėjusiesiems išmokėjo 118209,27 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, atsakovas I. G. apie 2005-02-28 eismo įvykį nepateikė draudikui jokios informacijos ir nevykdė LR Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytų reikalavimų. Ieškovas pranešimą apie įvykį gavo tik 2005-08-02, informacija apie tai, kad avarijos metu buvo sužalotas asmuo, draudikui pateikta 2005-09-15. Minėtą informaciją ieškovui pateikė bendrovė „Peter L. Botham“. Dėl pavėluoto pranešimo apie įvykį AB „Lietuvos draudimas“ neturėjo galimybės nedelsiant po įvykio dalyvauti nustatant žalos dydį, tirti eismo įvykio aplinkybes. Todėl ieškovas, remdamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovo I. G. žalos atlyginimą atgręžtinio reikalavimo teise.
Atsiliepimas
Atsakovas. I. G. su ieškiniu nesutiko, savo poziciją grindė tuo, kad nėra aišku, kuo remdamasis ieškovas grindžia savo ieškininius reikalavimus atsakovui, kurios iš ieškovo nurodomų aplinkybių ir pateiktų dokumentų įrodo ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Pripažino, kad jis buvo autoįvykio, įvykusio 2005-02-25, dalyvis. Įvykio metu atsakovas vairavo D. P. priklausantį lengvąjį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Airijos Respublikoje atlikto tyrimo metu jis neneigė savo kaltės dėl sukelto kelių autotransporto įvykio, nesikreipė į ieškovą dėl padarytos žalos atlyginimo, nebuvo su ieškovu sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Atsakovo teigimu, ieškovas savo sprendimu, priimtu atsakovui už akių, savo valia ir sąskaita, ne ginčo tvarka patenkino tarptautinių žalų vertintojų bendrovės „Peter L. Botham Gesellschaft m.b.H.“ reikalavimą dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad ieškovas teismui nepateikė tinkamų ir leistinų įrodymų dėl atsakovo padarytos žalos nustatymo teisėtumo, dėl atsakovo procesinio tinkamumo, prašomos priteisti žalos dydžio pagrindimo, atsakovo sutikimo (prašymo) ieškovui atlyginti nukentėjusiajam autoįvykiu padarytą žalą ir / arba įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas žalą atlygino pagal sutartį arba įstatymą. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškovą ir atsakovą siejo sutartiniai santykiai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui arba savo pareigas, kylančias iš įstatymų po 2005-02-25 autoįvykio, jog atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie jam kilusias pareigas, dėl kurių neįvykdymo ieškovas kaltina atsakovą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog informavo atsakovą apie ieškovo dalyvavimą tvarkant reikalus, susijusius su žalos nustatymu ir atlyginimu dėl minėto kelių autotransporto įvykio. Atsakovo teigimu, neaišku kodėl ieškovas, žinodamas, kad įstojo į atsakovo padarytos žalos atlyginimo procesą, dalyvavo žalos nustatymo ir atlyginimo procese, priiminėjo sprendimus liečiančius atsakovo teises ir pareigas, tačiau pats apie šiuos veiksmus ir savo dalyvavimą atsakovo neinformavo. Papildomai pateiktu prašymu atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi reikalavimas jam ieškovo kildinamas iš draudimo teisinių santykių, o ieškovas žalą atlygino 2007 m. birželio 13 d. ir 2007 m. rugpjūčio 2 d., o ieškiniu į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 7 d. numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Atsakovo atstovas advokatas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais ir jo dėstoma pozicija, nurodė, jog atsakovo ir ieškovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Tokio teisinio ryšio nebuvo nei pagal įstatymą, nei pagal sutartį. Iš tikrųjų egzistuoja tokia atgręžtinio reikalavimo teisė, tačiau tam turėjo būti rašytinė draudimo sutartis, kuri būtų pasirašyta šalių, kitaip pagal CK ir draudimo įstatymą ji negalėtų būti laikoma rašytiniu dokumentu. Ieškovas ieškinį grindė 2004-05-01 draudimo sutartimi, bet jeigu yra sudarytos 2 tokios pat sutartys, galioja paskutinioji. Ieškovo pateikti dokumentai yra skirtingi, todėl draudimo įmokų mokėjimas yra labai svarbi aplinkybė. Yra 2 draudimo įmokos, iš kurių viena sumokėta per draudimo tarpininką už patį draudiką, kita – tiesiai draudikui. Jei galiojo 1 sutartis, draudikas, būdamas sąžiningas arba vykdydamas savo pareigas pagal Draudimo įstatymą, privalėjo tą sumą grąžinti. Atsakovo atstovo teigimu, tai leidžia manyti, kad tos piniginės sumos apskritai nebuvo sumokėtos, nes tokių įrodymų nėra pateikta. Iš kompiuterinių laikmenų paimtose ataskaitose, kurių pirmoji apskritai nepasirašyta, o kita parašyta bendrovės tarpininkės, byloje atsiranda dar ir bendrovė tarpininkė. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, draudimo polisų nesutapimą, dokumentų taisymus ranka, kurių yra ir kurie draudžiami pagal Draudimo įstatymą, darytina išvada, kad nei tokių draudimo sutarčių, nei tokių polisų net nebuvo. 2004-05-01 draudimo sutartis neturi išduoto draudimo poliso, bet yra nurodytas jos numeris, prirašant prie išduoto draudimo poliso, kuris liudytų draudimo 2004-04-30 sutarties sudarymą, bet pažeidžiant reikalavimus viršuje užrašant numerį, neva, 2004-05-01 sutartis. Be to, byloje nėra įrodymų, kad būtų buvę bendradarbiauta su draudėju arba kad draudikas būtų mėginęs šį klausimą spręsti derybų būdu. Minėtose sutartyse nurodyta, kad automobilis apžiūrėtas, to negalėjo būti, nes automobilis tuo metu buvo Airijoje. Jei buvo apžiūrėtas, neaišku, kodėl nepateiktas apžiūros aktas. Nerūpestingas paties ieškovo elgesys, nesirūpinimas savo veikla sudarė klaidingas sąlygas, kad dabar pats ieškovas abejoja, ar buvo sutartis, ar ne, bet neginčytinų įrodymų pateikti negali. Draudimo žalų reguliuotojai, atstovavę ieškovą, nebuvo įgalioti gauti pinigus. Jokio žalos sureguliavimo mechanizmo pagal Lietuvoje nustatytas taisykles nebuvo, o jei buvo, ieškovas nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų. AB „Lietuvos draudimas“ yra juridinis asmuo, kurio profesinė veikla yra draudimo teisiniai santykiai, žalų reguliavimas ir pan., todėl turėjo žinoti kaip tvarkyti, o jei nežino arba nedaro ir patiria nuostolius, jie lieka be atgręžtinio reikalavimo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovo AB „Lietuvos draudimas ieškinį atsakovui I. G. dėl žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise atmetė ir priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, atsakovui I. G., turėtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti 3139,29 Lt ir valstybei 14,59 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas negali sudaryti tokią pat draudimo apsaugą suteikiančią draudimo sutartį tam pačiam ar iš dalies sutampančiam laikotarpiui. Analizuojant dvi, teismo požiūriu, besiskiriančias savo turiniu sutartis, teismas nurodė, kad ieškovas žalą atlygino ne pagal 2004-04-30 sutartį Nr. 064-1850318-001, o pagal šalių nepasirašytą (tokia pateikta byloje), taigi ir galbūt nesudarytą 2004-05-01 sutartį Nr. 29474559. Tai, kad šios dvi 2004-04-30 ir 2004-05-01 sutartys nėra vienos ir tos pačios sutarties du egzemplioriai, bet skiriasi ir savo turiniu ir esme, patvirtina aplinkybę, kad ieškovas pateikė dvi skirtingas sutartis. Tokios išvados teismas priėjo palygindamas šiose sutartyse įrašytus duomenis. Teismas nurodė, kad šiuo atveju reikšminga TPVCAPDĮ 6 str. 11 d., nustatanti reikalavimą, kad draudimo sutarties tekstas ir draudimo liudijime nurodomi CK 6.991 str. 1 d. 1 – 10 punktuose nustatyti duomenys turi būti spausdinti. Draudimo liudijimai užpildomi remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų baze. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikta detali draudimo įmokos sumokėjimo draudikui ataskaita Nr. 9 (2004-04-30 – 2004-05-31) (ataskaita) nepasirašyta ir joje esantys duomenys nepatvirtinti. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad draudėjas D. P. 2004-05-01 sumokėjo draudimo įmoką 265 Lt pagal draudimo liudijimo (poliso) Nr. 29474559, – pagal ieškovo teismui nepateiktą minėtą draudimo liudijimą. Kita ieškovo pateikta 2005-05-05 ataskaita Nr. 13 dėl D. P. draudimo įmokos sumokėjimo pasirašyta draudimo brokerio UAB DB „Esame kartu“, įmonės kodas 4582779, atstovo V. B., kurioje, skirtingai negu minėtoje ataskaitoje Nr. 9, draudimo įmoka sumokėta 2004-05-03 pagal draudimo dokumentus Nr. 064-1850318-001, Nr. LT/03/EA0012919, Nr. LT/AEA 1777801, t. y. pagal kitus dokumentus, dėl kitos draudimo sutarties, kitu laiku ir ne tiesiogiai ieškovui, o draudimo tarpininkui. Teismas priėjo išvados, kad visi minėti ieškovo teismui pateikti dokumentai neatitinka jiems įstatymo keliamų reikalavimų, juose nurodyti duomenys prieštaringi, pagal juos ir ieškovo pateiktus paaiškinimus nėra galimybės nustatyti šių dokumentų tikrumo. Tokios išvados teismas priėjo įvertinęs tą aplinkybę, kad pats D. P. teismui atsiųstame paaiškinime, kuris patvirtintas Airijos Respublikos notaro, pareiškė, kad jis savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu pas ieškovą, sutarčių, kuriomis ieškovas grindžia savo ieškinio reikalavimus, nesudarė, ant jų nepasirašė, pinigų nemokėjo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad bylos duomenimis, D. P. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minimu laikotarpiu, t.y. tuo laiku kai anot ieškovo šis automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, buvo apdraudęs kitoje draudimo kompanijoje. UAB DK „PZU Lietuva“ raštu 2010-11-29 Nr. 18-4326 tokią aplinkybę patvirtino, nurodydami, kad D. P., , 2003-08-13 buvo sudaręs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYA Nr. 1194033, laikotarpiui nuo 2003-08-13 iki 2004-08-12 (automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši faktinė aplinkybė patvirtina D. P. teismui pateikto 2010-10-25 pareiškime nurodytų teiginių teisingumą ir paneigia ieškovo teiginius ir dokumentus, kuriais ieškovas siekia įrodyti draudiminių teisinių santykių tarp ieškovo ir D. P. buvimą.
Teismas pasisakydamas dėl žalos atlyginimo dydžio nurodė, kad ieškovas, nurodydamas ieškinio kainą, t. y. žalos dydį, apsiribojo konstatavimu to fakto, kad šiuo atveju reiškiamas regresinis ieškinys, t. y. ieškovo teigimu, atsakovas privalo atlyginti tokią žalą (sumą), kurią vykdydamas savo prievolę (ją atsakovas ginčija) sumokėjo. Teismo nuomone šioje byloje svarbu tai, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusiojo draudikui) tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų įrodymų, patvirtinančių ir tokios prievolės buvimą apskritai, ir jos dydį. Vertinant pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovas šių pareigų neatliko, rėmėsi žalos nustatymo dokumentais, kurie patikimai nepagrindžia ir neįrodo realaus nukentėjusiojo žalos dydžio: a) ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo padaryta žala Airijos Respublikoje buvo nustatyta ir įvertinta pagal Airijos Respublikos įstatymus, kad ieškovo vardu ir interesais veikusi bendrovė „Peter L. Botham Gesellschaft“ buvo kompetentinga tokiems veiksmams atlikti ir tinkamai ieškovo įgaliota; b) vien faktų, kad dėl atlygintinos žalos dydžio derėjosi šalių advokatai, o tarptautinė draudimo reguliavimo bendrovė „Peter L. Botham Gesellschaft“ savo 2007-06-13 rašte ieškovui pastarąjį patikino, jog žalos nustatymas vyko pagal tarptautines taisykles nepakanka, kad būtų galima pripažinti žalos dydį ir žalos dydžio nustatymo procedūras teisėtomis, pakankamomis ir teisingomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad žalos nustatinėjimo procedūros, vadovaujantis tarptautinėmis taisyklėmis nėra pakankama aplinkybė pripažinti, kad žala nustatyta teisingai ir yra reali, nes žala turėjo būti nustatyta ir atlyginta visa arba iš dalies, arba atsisakyta žalą atlyginti pagal Airijos Respublikos įstatymus. Taigi aukščiau nurodyti faktai ir faktinės aplinkybės bei teisiniai pagrindai leidžia teismui teigti, kad ieškovas atlygino žalą R. H., nebūdamas įsitikinęs savo pareiga ją atlyginti, arba atlyginti tokia apimtimi, todėl ieškovui neatsirado regreso teisė į atsakovą. Pagal CK 6.123 str. 1 d. minėta žalos atlyginimo prievolė pasibaigė ieškovo savanorišku įvykdymu be sutarties ar įstatymo pagrindo.
Teismas pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimą atsakovui grindžia draudimo sutartimis. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje atsakovas savo interesus gynė ir ieškinio senatimi, prašydamas ją taikyti. Bylos aplinkybės, kurias teismas jau yra aptaręs sprendime aukščiau, liudija, kad draudikas – šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“ – atlygino nuostolius nukentėjusiajai, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės padaryto poveikio kitiems eismo dalyviams eismo įvykio metu. Tuo atveju, kai draudikas atlygina nukentėjusiems nuostolius visa apimtimi, deliktinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia ir vadovaujantis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (22 str. 1 d.) atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis netinkamai vykdė šio įstatymo 12 str. nustatytas pareigas. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Tokia aplinkybė ir teisinis reguliavimas suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 dienos nutartis civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. G.B.,V.B., byla Nr. 3K-3-382/2009). Ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos tik 2010 m. balandžio 7 d., kai formali jo reikalavimo teisė atsirado 2007 m. liepos 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 27 d. praleido ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, iš I. G. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti 118209,27 Lt žalos atlyginimą, 6728 Lt žyminį mokestį, o taip pat 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas, siekdamas prisiteisti neturtinę žalą privalo įrodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių pagrindu nustatomas neturtinės žalos dydis. Ieškinys negalėjo būti atmestas visiškai tuo motyvu, kad ieškovas neįrodė tikslaus neturtinės žalos dydžio, ar neįrodė, kokia yra Airijos Respublikos teismų praktika (CK. 1.12 straipsnis, CK 6.249 str.).
2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad žala atlyginta ne sutarties ir ne įstatymo pagrindu. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino avarijos metu padarytą žalą, kadangi draudimo sutartimi buvo prisiėmęs įsipareigojimus atlyginti transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą. Žala padaryta draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Privalomojo draudimo atveju nedraudiminių įvykių nėra. Sprendimuose dėl draudimo išmokos nurodyta, kad išmoka mokėta draudimo sutarties pagrindu.
3. Teismas nepasisakė, ar į bylą pateiktos draudimo sutarties pagrindu ieškovas privalėjo atlyginti žalą, ar neprivalėjo. Jei AB „Lietuvos draudimas“ neprivalėjo atlyginti žalos, I. G. privalo pats atlyginti visą žalą nepriklausomai nuo to ar jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jei žala sutarties pagrindu privalėjo būti atlyginta, I. G. atsakomybė kyla tik įstatymuose numatytais atvejais.
4. Senaties terminas AB „Lietuvos draudimas“ pareikštam reikalavimui atlyginti visą žalą turėjo būti skaičiuojamas nuo tada, kada ieškovas dėdamas reikiamas pastangas galėjo sužinoti, kad I. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jei senaties terminas yra praleistas, teismas turėjo atnaujinti senaties terminą, kadangi informacija laiku negauta ne dėl ieškovo kaltės, dėl informacijos negavimo atsakingas ir atsakovas. AB „Lietuvos draudimas“ negalėjo atidėti išmokos mokėjimo tuo pagrindu, kad nėra žinoma, ar bus galimas regresas 5 kaltininką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas I. G. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011-01-06 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, kad be sutarties ar be įstatymo pagrindo draudimo kompanijos atlyginta žala tretiesiems asmenims besąlygiškai nesuteikia teisės į atgręžtinį žalos atlyginimo reikalavimą iš žalą padariusio asmens. Draudimo kompanijai pareiškusiai tokį ieškininį reikalavimą, pastaroji, siekdama jai palankaus teismo sprendimo, privalo įrodyti šio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš asmens, kuris atsakingas už padarytą žalą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjant šalių ginčą kilo klausimai: ar buvo draustas AB ,,Lietuvos draudimas“ automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį autoįvykio metu (2005-02-28) vairavo atsakovas I. G., žalos dydžio bei senaties termino.
Dėl draudimo sutarties
Atsakovo I. G. teigimu minėtas automobilis nebuvo draustas AB ,,Lietuvos draudimas“. Tai patvirtino ir D. P., kuris apelianto teigimu buvo apdraudęs nurodytą automobilį.
Ieškovas kaip įrodymą, kad automobilis buvo draustas AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė niekieno nepasirašytą įprastinį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 03/29474559 nuorašą, kuriame nurodyta, kad draudėjas D. P., sutartis sudaryta 2004-05-01, draudiką – AB ,,Lietuvos draudimas“ (ieškovą) atstovauja UADBB ,,Esame kartu“, draudžiamas automobilis VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis galioja 12 mėn. t. y. nuo 2004-05-01 iki 2005-04-30, draudimo įmoka 265 Lt (8-9 b.l., t.1). Be nurodyto sutarties nuorašo ieškovas pateikė draudimo sutarties Nr. 064-1850318-001 nuorašą, kuriame nurodyta, kad draudėjas D. P., draudikas AB ,,Lietuvos draudimas“, atstovaujamas I. L., sutartis sudaryta 2004-04-30, draudžiamas automobilis VW Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis galioja nuo 2004-05-01 iki 2005-04-30, draudimo įmoka 265 lt (114-115 b.l., t.1). Šioje sutartyje yra du parašai, t. y. draudiko atstovės ir sutartį sudariusio neįvardinto asmens. Pateiktas draudimo liudijimo LT/AEA1777801 nuorašas, kuriame nurodyta, kad apdraustas automobilis VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2004-05-01 iki 2005-04-30, draudėjas D. P.. Draudimo liudijime nurodyta draudimo sutartis 2004-04-30 Nr. 064-18503-001 (116 b.l., t.1) pateiktas ir kitas analogiško turinio draudimo liudijimas (158 b.l., t.1). Taip pat pateikė ataskaitas apie 265 Lt sumokėjimą (161-162, b.l., t.1).
Atsakovas savo teiginius, kad jokia draudimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, grindžia šiais įrodymais: D. P. pareiškimu apie tai, kad jis draudimo sutarčių su ieškovu nėra sudaręs (141 b.l., t.1), automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi (142, 145 b.l., t.1), UAB DK ,,PZU Lietuva“ pateiktu DK ,,Lindra“ draudimo liudijimu (181-182 b.l., t. 1).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, negali padaryti kategoriškos išvados, kad automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2004-05-01 – 2005-04-30 buvo apdraustas ieškovo bendrovėje. Ieškovo pateikti įrodymai konkrečiai neįrodo, kad buvo sumokėta draudimo įmoka. Neaišku, kodėl tam pačiam draudimo laikotarpiui buvo sudaromos dvi skirtingos sutartys, vienoje sutartyje nurodomas automobilis VW Golf, kitoje VW Polo, nors valstybinis ir identifikacinis numeriai tie patys. Neaišku kas draudėjo vardu pasirašė vieną iš sutarčių, kita visiškai nepasirašyta, sutarčių numeriai ir sudarymo datos skiriasi, o draudžiamas laikotarpis nurodomas tas pats. Ieškovo pateikti įrodymai apie draudimo įmokos sumokėjimą (161-162 b.l., t. 1) nėra pakankami išvadai, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką. Įvertinant faktą, kad ieškovas yra draudimo bendrovė ir yra šios srities specialistas, todėl jam keliami didesni reikalavimai nei draudėjui, o esant nustatytiems aukščiau nurodytiems sutarčių neatitikimams bei trūkumams, laikytina, kad ieškovas nepateikė pakankamų draudimo sutarties sudarymo įrodymų.
Teisėjų kolegijos nuomone labiau tikėtini yra atsakovo argumentai, kad draudimo sutartis automobiliui VW Golf su ieškovu nebuvo sudaryta.
Į bylą pateikta nurodyto automobilio draudiko sutartis su DK ,,Lindra“ (182 b.l., t. 1), iš kurios matyti, kad minėtas automobilis buvo apdraustas laikotarpiu nuo 2003-08-13 iki 2004-08-12. Tuo laiku, kai ieškovo teigimu, buvo pas jį draudžiamas šis automobilis t. y. 2004-05-01 (2004-04-30) laikotarpiu nuo 2004-05-01 iki 2005-04-30, dar galiojo DK Lindros draudimas (iki 2004-08-12). Todėl nebuvo jokio reikalo D. P. drausti automobilį papildomai tos pačios rūšies draudimu.
Į bylą yra pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (142 b.l., t.1 , vertimas 145 b.l.), iš kurios matyti, kad 2004-03-03 D. P. jam priklausantį automobilį VW Golf pardavė atsakovui I. G.. Parduodant automobilį dar galiojo draudimo sutartis, sudaryta su DK ,,Lindra“. 2004-03-03 pardavus automobilį D. P. nebuvo jokio reikalo savo vardu drausti minėtą automobilį. Įvertinus, kad nėra konkrečių įrodymų, kas sumokėjo draudimo įmoką, bei tai, kad pranešime apie autoįvykį (165-169 b.l., t. 1) taip pat pažymėta, kad nėra automobilio draudimo, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo išvadai apie autoįvykio metu galiojusį automobilio VW Golf draudimą ir kad jis buvo draustas ieškovo bendrovėje.
CPK 178 str. nustatančiame įrodinėjimo pareigą yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovas savo reikalavimus kildina iš draudimo teisinių santykių, tačiau nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių draudimo sutarties buvimą.
Dėl ieškinio senaties
Nagrinėjamoje byloje kilo ieškinio senaties termino klausimas. Atsakovai prašė teismo taikyti senatį. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl senaties termino, laikė jį praleistu, tačiau ne vien dėl senaties termino praleidimo atmetė ieškovo ieškinį, nors tai ir yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo kai sumokėjo draudimo išmokas, t. y. 2007-07-02 ir 2007-08-27 (5-6 b.l., t. 1). Sprendimai dėl draudimo išmokos buvo priimti dar anksčiau t. y. 2007-06-19, 2007-08-14 (11-15 b.l., t. 1). Ieškovas prieš sumokėdamas draudimo įmoką turėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su draudiminiu įvykiu. Todėl ieškovo argumentai dėl to, jog nežinojo, kad atsakovas vairavo automobilį neblaivus, niekuo nepagrįsti. Kaip minėta, draudimines išmokas ieškovas pervedė 2007-07-02 ir 2007-08-27, o į teismą su regresiniu ieškiniu kreipėsi tik 2010-04-02 (38 b.l., t. 1), t. y. praleidęs sutrumpintą vienerių metų senaties terminą taikytiną šiam reikalavimui (CK 1.125 str. 7 d.).
Dėl žalos dydžio
Ieškovas pateikdamas ieškinį, nurodė, kad jis pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. turi atgręžtinio reikalavimo teisę, nes yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl autoįvykio, kuris įvyko dėl atsakovo kaltės. Reikalaujamą sumą, t. y. žalos dydį, ieškovas nurodė draudiminę išmoką, kurią jo teigimu, jis sumokėjo vykdydamas savo, kaip draudiko prievolę. Kaip minėta, šią prievolę atsakovas ginčija. Tačiau ieškovo pateikti įrodymai (dokumentai) neįrodo (nepagrindžia) realaus žalos dydžio. Nėra konkrečiai nurodyta kaip paskaičiuota turtinė ir neturtinė žala, kurią ieškovas atlygino. Vien fakto, kad dėl atlygintinos žalos dydžio derėjosi šalių advokatai ir kad žalos nustatymas vyko pagal tarptautines taisykles, nepakanka. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo nustatyta reali žala, į kurią jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę. Pateikti į bylą įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad buvo atlyginta reali žala, priešingai, ieškovas atlygino žalą neįsitikinęs jos realiu dydžiu bei savo pareiga ją atlyginti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jį naikinti.
CPK 93 str. pagrindu atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ I. G. 1253 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.