- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- ATP-914-582/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04879-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2014 m. birželio 3 d., apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) degalinėje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Rover 414, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuodamas nuo dujų užpylimo kolonėlės su neatjungta dujų užpylimo žarna, ją nutraukė. Eismo įvykio metu apgadinta dujų užpylimo įranga. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino. Šiais veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 131, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimu D. Š. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) litų bauda be atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimą ir D. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą paskirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 3 000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija nesutinka su Kauno apylinkės teismo nutarimu, nes administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais nenuginčijamais faktiniais duomenimis. Kelių eismo taisyklių 9 p. įtvirtinta imperatyvi norma, kuri nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios butų galima išvengti, o kilus eismo įvykiui, jeigu dėl jo padaryta tik turtine žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). D. Š. šios pareigos neįvykdė, taip pažeisdamas KET normas, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. už kurį turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažeidėjas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, visapusiškai įvertinti susidariusią situaciją ir galimas pasekmes. Vairuotojas visada turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (KET 28 p.). Kauno apylinkės teismas, nusprendęs D. Š. už jo padarytą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, netinkamai įvertino visas aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktiką, kurioje ne kartą konstatuota, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (administracinė byla Nr. N-5-1647/2006, N-16-1481/06, N-9-1499/2006, N-17-148/2006). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N-l-1396/2007, N-17-103/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad naudojant teleologinį įstatymo aiškinimą (pagal teisės normos tikslą), ATPK 30 str. neturėtų būti taikomas, jei nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės, nurodytos ATPK 32 str. (administracinė byla Nr. N-17-1344/2006, N-I 1-1071/2006). Teismų praktikoje ypatingai išskirtinėmis ir svarbiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir pažeidimą padariusio asmens šeiminė padėtis, dirbamo darbo pobūdis. Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, tačiau neperžengiant sankcijos ribų. Tačiau Kauno apylinkės teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos ir pastarojo principo nesilaikė. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą D. Š. skirti švelnesnę nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda, tokios nėra ir teismo nurodytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog tik visumos aplinkybių įvertinimas, labai teigiamas jų kompleksinis pobūdis gali sudaryti prielaidas taikyti ATPK 30¹ str. 1 d.
Apelianto nuomone, kad D. Š. sankcijos ribose paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra proporcingi jo neteisėtų veiksmų rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo tik siekiant įgyvendinti ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą D. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl padarytų teisės pažeidimų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. Š. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, apylinkės teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus bei pritaikė teisės normas, esminių procesinių pažeidimų nepadaryta. Skunde keliamas nuobaudos pagal ATPK 130 str. 1 d. individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.
Institucija prašo panaikinti pažeidėjui pritaikytas ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir paskirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 3 000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. laikotarpiui.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuobauda už administracinės teisės pažeidimus skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-103/2007, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-3096/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2014, Nr. 2AT-37-2013).
Tačiau būtina įvertinti, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas, kuris reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje bylose taip yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tačiau, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Būtent tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, Nr. 2AT-21-2014).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats D. Š. eismo įvykis nebuvo itin pavojingas: nėra duomenų, kad D. Š. veiksmais buvo itin sutrikdyta UAB „Lukoil Baltija“ degalinės veikla, padaryta žala būtų itin didelė, dujų kolonėlė būtų sugadinta nepataisomai, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Pažeidėjas pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytų pažeidimų ir sukeltų padarinių. Pažeidėjas nurodo, kad prijungė nutrauktą užpylimo antgalį prie žarnos, todėl manė, kad jokio reikšmingo sugadinimo nepadarė ir nesuprato, kad jam reiktų pranešti apie tai atsakingiems degalinės darbuotojams, taigi neteisingai įvertino savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą. Be to, jo pasitraukdamas iš eismo įvykio nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir padarytus KET pažeidimus. Įvertintina ir tai, kad D. Š. dirba, darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl praradęs teisę vairuoti transporto priemones, netektų darbo. Jis augina du mažamečius vaikus, žmona nedirba, taigi netekęs darbo, prarastų galimybę tinkamai užtikrinti šeimos poreikius, o dėl to neigiamas pasekmes pajustų ne tik pats pažeidėjas, bet ir visa jo šeima. Atsižvelgtina, ir į tai, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas nuoširdus gailestis dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis ir yra anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nėra baustas už labai pavojingus šių taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą baustas tik prieš penkerius metus, taigi nėra itin piktybiškas KET pažeidėjas, linkęs sistemingai daryti pavojingus teisės pažeidimus.
Be abejo, pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to sutiktina, kad D. Š. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas pagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, dėl išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. Institucijos reikalaujama skirti net minimalaus dydžio bauda su minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga nuobauda padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. ir paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad administracinė nuobauda D. Š. individualizuota tinkamai, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veikslo skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.