Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovei Z. P., jos atstovui advokatui, Kęstučiui Stankevičiui, atsakovei J. Ž., jo atstovui advokatui Bronislovui Sandarui, trečiajam asmeniui SP UAB „Balveta“ privačiam vet. gydytojui A. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei J. Ž., trečiajam asmeniui UAB „Balveta“ privačiam vet. gydytojui A. J. dėl karvių perkėlimo panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji 2009-12-04 dvi karves laikinai davė dukrai melžti kol sustiprės jos rankos ir pati galės melžti karves, be to norėjo padėti dukrai kaip mama, nes vaikai ėjo į mokyklą trūko pinigų. 2009-12-04 ji su dukra J. Ž. važiavo pas veterinarijos gydytoją A. J. išregistruoti vieną parduotą karvę. Dviejų karvių kurias davė laikinai pasinaudoti dukrai ji pas A. J. neperrašė dukrai. Pas veterinarijos gydytoją A. J. pasirašė kažkokius popierius, tačiau jų neskaitė ir pati nežino ką pasirašė, nes niekas nieko jai neaiškino.

Tretysis asmuo SP UAB „Balveta“ privatus vet. gydytojas A. J. paaiškino 2009 m. Z. P. ir J. Ž. atvyko pas jį ir jų prašymu perrašė dvi karves iš Z. P. J. Ž., t.y. užpildė pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą. Kieno iniciatyva buvo prašymas neatsimena, tačiau abi suprato, kad karves perrašė J. Ž. nuosavybei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių, trečiojo asmens, liudytojų V. Ž., R. Ž., V. K. ir J. B. paaiškinimų rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-12-03 atsakovė iš ieškovės į savo namus parsivedė dvi karves. 2009 m. gruodžio 4 d. šalys atvyko pas privatų vet. gydytoją A. J. užpildė ir pasirašė pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą (b. l. 44). Pranešime dviejų karvių, kurių individualūs numeriai: LT000002796851 ir LT000003198183, laikytoju vietoj Z. P. nurodyta J. Ž.. Iš gyvulių apskaitos žurnalo matosi, kad Z. P. karvės, unikalūs numeriai LT000002796851, ir LT000003198183, 2009 m. gruodžio 4 d. iš jos bandos Nr. 11997600147 perregistruotos į bandą Nr. 11997200080 (b. l. 15). 2012 m. balandžio 4 d. J. Ž. karvę, Nr. LT000002796851, pardavė ŽŪB „Krekenavos mėsa“ (b. l. 10-12).

Iš atsakovės J. Ž., liudytojų V. Ž. ir R. Ž. paaiškinimų matosi, kad 2009 m. gruodžio 2 d. atsakovė ir ieškovė pardavė po vieną savo karvę. 2009 m. gruodžio 3 d. Z. P. atidavė dukrai J. Ž. savo dvi likusias karves pasakydama, kad ji gali šias karves melžti ar parduoti. 2009 m. gruodžio 3 d. Z. P. iniciatyva atvykę pas vet. gydytoją A. J. karves perrašė J. Ž. vardu. Iki susipykimo J. Ž. karves laikė pas ieškovę, kuri naudojosi pienu grietine pagal poreikius. Susipykus nieko iš jų neėmė. 2008 -2009 metais, kuomet šalių santykiai buvo geri ieškovė Z. P. anūkams dovanojo po kompiuterį, atsakovei J. Ž. dovanojo pinigų perkant automobilį. Aplinkybes, kad anūkams dovanojo kompiuterius, duodavo pinigų atsakovei pripažįsta ir ieškovė, todėl suvokia dovanojimo sutarties esmę. Iki susipykimo, dėl karvių ieškovė jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.

Liudytojai V. K. ir J. B. paaiškino, kad karves Z. P. J. Ž. davė laikinai kol pasveiks rankos. Atsakovė nuosekliai tvirtina, kad karves ieškovė jai padovanojo savo iniciatyva, kad paremtų ją, prisidėtų prie anūkų išlaikymo. Atsakovės paaiškinimus patvirtina pranešimas apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą kuriuo dvi Z. P. karvės perrašytos J. Ž. (b. l. 44), gyvulių apskaitos žurnalas kuriame pažymėta, kad šios karvės perkeltos į J. Ž. bandą (b. l. 15), bei trečiojo asmens vet. gydytojo A. J. paaiškinimai apie karvių kaitą. Atsakovės veiksmai, kad ji daugiau kaip tris metus rūpinosi karvėmis melžė, prižiūrėjo jas vieną iš jų realizavo rodo, kad ji karvėmis naudojosi disponavo kaip savo turtu, t.y. dovanas priėmė. Liudytojai V. K. ir J. B. su ieškove yra draugiškuose santykiuose ir yra suinteresuoti bylos baigtimi ieškovės naudai. Be to liudytoja J. B. patvirtino, kad ieškovė pieną iš atsakovės nebeėmė po to kai susipyko su dukra ir tik nuo tada pieną ėmė iš jos. Todėl teismas V. K. ir J. B. paaiškinimais dėl laikino karvių perdavimo J. Ž. nesiremia.

Ieškovė ieškinyje (b. l. 3) bei patikslintame ieškinyje (b. l. 43) teigia, kad dvi karves ji dukrai J. Ž. dovanojo su sąlyga, kad dukra turės pareigą ją slaugyti, prižiūrėti, padėti tiek moraliai tiek materialiai, t.y. nukaršins ją. Teisme ieškovė teigė, kad karvių atsakovei nedovanojo, bet davė laikinai naudoti melžti kol pasveiks, kad nežinojo kokius dokumentus pasirašė pas veterinarijos gydytoją. Ieškovė savo teiginius ieškinyje apie karvių dovanojimą su sąlyga išlaikyti ją, apsimestinio sandorio sudarymą neigia kitais teiginiais apie karvių davimą laikinam naudojimuisi. Nelogiškas ieškovės tvirtinimas, kad laikinai davė dukrai karves, nes būdama garbaus amžiaus negalėjo tikėtis ženklaus sveikatos pagerėjimo. Dėl padovanotų karvių tris metus nereiškė pretenzijų, ieškinį pateikė praėjus beveik metams laiko po vienos iš dovanotų karvių pardavimo. Nenuosekli ieškovės pozicija rodo, kad ji kilus konfliktui tarp šalių, siekia susigrąžinti dovanotą turtą. Byloje nėra duomenų, kad karvių perdavimo metu šalys būtų numatę kokias nors išlygas ar sąlygas šiai sutarčiai. Todėl ieškovė neįrodė, kad karves davė atsakovei laikinam naudojimui, ar kad suklydo manydama jos atsakovė ją prižiūrės ir ja rūpinsis senatvėje.

Pagal CK 6.465 str. 1 d. dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise. Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Pagal CK 6.460 str. 1 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi gali būti tik nekilnojamasis turtas, todėl karvės, kaip kilnojamasis turtas negali būti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties objektu. Todėl dovanojimu negalėjo būti pridengtas kitas, t.y. išlaikymo iki gyvos galvos sandoris.

Įstatymų leidėjas siekdamas užtikrinti viešąjį interesą atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimą įtvirtino kaip išimtinę priemonę, susiedamas jos taikymą su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. CK 6.472 str. 4 d. numatytas vienerių metų senaties terminas dovanojimo sutarčiai panaikinti. Šiuo pagrindu dovanojimo sutarties naikinti ieškovė neprašė. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį.

Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad reikalavimo dalyku esančias karves ieškovė perdavė atsakovei savo valia, atsakovė jas priėmė. Karvių perdavimo faktas buvo įformintas surašant pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą. Šalių ginčas vyksta dėl to, koks buvo jų valios turinys ar ieškovė dvi karves dovanojo atsakovei ar klydo dovanodama tikėdamasi išlaikymo ar laikinai davė pasinaudoti karvėmis atsakovei (panaudos sutartis). Atmestini ieškovės argumentai, kad ji nežinojo kokius dokumentus pasirašė pas veterinarijos gydytoją, nes pati pateikė teismui Formą GŽ-2 su parašais, todėl darytina išvada, kad pati buvo susipažinusi su tuo, kad gyvulius perrašė dukrai. Abejonių dėl ieškovės sugebėjimo skaityti suvokti tekstą nekyla nes teismo posėdžio metu pati perskaitė ir pasirašė priesaikos tekstą.

Pagal 2009 m. gruodžio 4 d. galiojusias Lietuvos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintą ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3 p. ūkinių gyvūnų perkėlimas – ūkinių gyvūnų pervežimas arba pervarymas iš vienos laikymo vietos, bandos, pulko į kitą laikymo vietą, bandą, pulką, taip pat ūkinių gyvūnų pervežimas iš jų laikymo vietos į skerdyklą. Tai yra pranešimas apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą nors nėra dovanojimo sutartis, tačiau nurodo gyvūnų laikytoją, t.y. patvirtina karvių perdavimo kitam asmeniui faktą.

Teismas laiko, kad aptarta bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovė padovanojo dvi karves atsakovei, nes perdavimo momentu jokio atlygio nereikalavo, siekė padėti materialiai paremti dukrą ir anūkus. Tokia sutartis neprieštarauja CK 6.469 str. 1 d. reikalavimui, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki tūkstančiai litų turi būti rašytinės formos, nes dovanojami buvo kilnojamieji daiktai – karvės, o tokiems sandoriams įstatymas nereikalauja rašytinės sandorio formos. Ieškovė perdavė karves neatlygintinai, t. y. šalių valia buvo sudaryti dovanojimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011, 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė turėjo 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Šioje byloje valstybė patyrė 18,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys atmetamas, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

nusprendė:

Z. P. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.