Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-41-1121/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
AN2-41-1121/2020
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00117-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Paulius Veršekys (pirm.)
Pažeidėjas
L. Š.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.
AN2-41-1121/2020
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00117-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas L. Š. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. K. (toliau – vyresnysis tyrėjas) 2019 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad L. Š. 2019 m. balandžio 21 d. apie 18.21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „MAZDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas buvo neatsargus ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgadino abu minėtus automobilius. Tokiais veiksmais L. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 punktą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį (past. – iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija, šiuo metu analogiškas administracinis nusižengimas numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje).

2. 2019 m. gegužės 13 d. skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vyresniojo tyrėjo nutarimą apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė L. Š. skundą ir paliko galioti vyresniojo tyrėjo 2019 m. balandžio 24 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą bylos medžiagoje būtų neatskleista nusižengimo esmė, t. y. laikoma, jog yra tinkamai nurodyta, kokius Lietuvos Respublikos specialaus įstatymo ar kito teisės akto reikalavimus asmuo pažeidė, aiškiai nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Byloje esantys įrodymai: liudytojų D. Ž., A. S. rašytiniai paaiškinimai/tarnybinis pranešimas bei šių liudytojų ir D. Š. paaiškinimai teismo posėdžio metu, 2019 m. balandžio 21 d. eismo įvykio vietos schema, neabejotinai įrodo, kad L. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių trūkumų ir neatitikimų ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimams.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Teikiamu apeliaciniu skundu L. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu.

5. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius svarbius duomenų šaltinius, padarė aiškiai klaidingas ir tendencingas išvadas. Teismo priimtos nutarties motyvuojamosios dalies argumentai yra susiję su tikėjimu, o ne su byloje įvykusių faktų objektyviu vertinimu.

6. Apeliantas nurodo, kad, kaip nenuginčijamai matyti iš jam surašyto administracinio protokolo turinio, jame iš esmės yra tik būtinieji protokolo rekvizitai: asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn vardas, pavardė, gimimo metai, administracinio nusižengimo padarymo laikas, vieta ir esmė, ANK straipsnis. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nutyli, jog protokole akivaizdžiai nėra ypač svarbios protokolo dalies – liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt. bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių paaiškinimo. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas absoliučiai nieko nepasisakė dėl to, kad pagal ANK 608 straipsnį tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas (-ai) surašo administracinio nusižengimo protokolą. Vyresnysis tyrėjas D. K., nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, joje esamus įrodymus įvertino, pažeisdamas ANK 569 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nutarimo nepagrindė visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, dėl ko nepagrįstai apeliantą patraukė administracinėn atsakomybėn.

7. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog apklausti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu policininkai D. Š. ir A. S. parodė, kad į 2019 m. balandžio 21 d. gautą iškvietimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvyko galbūt po valandos. Nei vienas iš atvykusių policininkų jokių (duomenys neskelbtini) stovinčių transporto priemonių, t. y. nei automobilio „MAZDA“, nei automobilio „VW PASSAT“ apgadinimų į patį protokolą ar į eismo įvykio schemą neįrašė, jų neišmatavo, nenurodė jų lokalizacijos. Pareigūnai taip pat nurodė, jog tiesiogiai paties eismo įvykio nematė. Šį faktą patvirtina schemos kitoje pusėje esanti „papildomų duomenų apie eismo įvykį“ grafa, kurios eilutėje prie automobilio „MAZDA“ užrašyta – „užpakalinis bamperis“, o grafoje „VW PASSAT“ – „Priekinis bamperis“, „priekinis kairės pusės sparnas“. Akivaizdu, kad abi transporto priemonės turi automobilio gamintojų pagamintus „užpakalinius“ ir „priekinius bamperius“ bei „priekinius kairės ir dešinės pusės sparnus“, tačiau kas šiose automobilių sudedamose dalyse buvo apgadinta, net išsireikalavęs papildomai automobilių fotonuotraukas, bylos nagrinėjimo metu negalėjo įžiūrėti ir pats pirmosios instancijos teismas. Apklausiami policininkai negalėjo nurodyti priežasčių, kurios jiems sutrukdė išmatuoti ir aprašyti abiejų transporto priemonių apgadinimus, nurodyti jų lokalizaciją aptariamose automobilių kėbulo dalyse, o taip pat išmatuoti juos bei nufotografuoti sugretinus abi transporto priemones, jų apgadinimus. Policininkai D. Š. ir A. S. būtino pagal ANK 608 ir 609 straipsnius administracinio nusižengimo tyrimo neatliko, visus duomenis į protokolą surašė vien iš pareiškėjo D. Ž., suinteresuoto gauti iš draudimo bendrovės išmoką, parodymais, todėl skundžiamoje teismo nutartyje daromos išvados klaidingos ir nutartis nepagrįsta.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2019 m. spalio 18 d. realizuodamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę kreiptis į administracinę bylą nagrinėjusį teismą su prašymu, kad byloje būtų gautos specialios žinios, reikalingos ne tikėjimui, bet teisinėms išvadoms formuluoti, pareiškėjas kreipėsi į pirmos instancijos teismą, jog byloje būtų paskirta automobilių „MAZDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvusių (duomenys neskelbtini), ir atlikta jų apgadinimų nustatymo (autotechninė) ekspertizė. Nei sprendžiant prašymą, nei skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nėra nurodyta prašymo atmetimo priežastys bei argumentai. Neturėdamas eksperto-autotechniko specialių žinių, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti ar protokolą surašęs policijos pareigūnas padarė eilinę prielaidą dėl transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, nes nei su vienu iš (duomenys neskelbtini) priparkuotų automobilių, jų tariamų apgadinimų fiksacija ir aprašymas nebuvo atliekama.

9. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog pasitikėti liudytoju D. Ž. nebuvo jokio pagrįsto pagrindo. Iš jo ranka 2019 m. balandžio 21 d. surašyto paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog ilsintis namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), per langą tariamai pastebėjo į kalnelį įtartinai įvažiuojantį kaimyno automobilį. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojui uždavus klausimą kaip jis per savo buto langą galėjo matyti automobilių parkavimo vietą, kuomet jo langai į tą regėjimo lauką nepatenka, jis ėmė aiškinti, kad tariamai matė per namo verandos langą. Pirmosios instancijos teismui, tokia liudytojo elgsena jokio pasitikėjimo kelti pagrįstai negalėjo. Teismui užklausus D. Ž. darbovietę, kuriai priklauso automobilis „VW PASSAT“, ar transporto priemonė nesulaukus priimto nutarimo ar galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje yra saugoma, kad būtų įmanoma ištirti apgadinimus, buvo atsakyta, jog automobilis tariamai jau buvo suremontuotas. Byloje liko neatsakytas ir nepagrįstas klausimas, kam D. Ž. reikėjo taip skubėti ir savo veiksmais apsunkinti teismui teisingumo vykdymo funkcijos procesą. Pirmosios instancijos teismas šiuos administracinio tyrimo trūkumus nutarė traktuoti apelianto nenaudai.

10. Pasak apelianto, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertinti privalo pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau remiantis ne tikėjimu ar netikėjimu vienais ar kitais parodymų šaltiniais, bet pagrįstu ir išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pirmosios instancijos teismui nė viena įrodymų rūšis negalėjo turėti pranašumo prieš kitas įrodymų rūšis, visi įrodymai turėjo būti vertinami bendra tvarka, t. y. visiems įrodymams turėjo būti taikomi vienodi vertinimo kriterijai, nes apelianto parodymų teismas absoliučiai nevertino.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

12. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. Š. neigia jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. neigia, jog vairuodamas automobilį „MAZDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas bei būdamas neatsargus atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo apgadindamas minėtas transporto priemones. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindiniais motyvais: 1) pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius svarbius duomenų šaltinius, padarė aiškiai klaidingas ir tendencingas išvadas, o byloje esantys faktai buvo vertinami neobjektyviai; 2) apeliantui administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ANK numatyto proceso reikalavimus.

14. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant L. Š. skundą dėl vyresniojo tyrėjo 2019 m. balandžio 24 d. priimto nutarimo, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi tinkamai.

15. Apygardos teismas pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

16. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, juos įvertino neobjektyviai, nepagrįstai rėmėsi išskirtinai į iškvietimą tik po valandos atvykusių pareigūnų ir liudytojo D. Ž., kurio nurodytos faktinės aplinkybės yra prieštaringos, paaiškinimais. Apygardos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo (pareigūnų) atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jeigu byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo (nutarties) priėmimą.

17. ANK 417 straipsnio 8 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija, šiuo metu analogiškas administracinis nusižengimas numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje) numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengi nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

18. Iš pateiktos apygardos teismui administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad vyresnysis tyrėjas D. K. 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu nustatė, jog L. Š. 2019 m. balandžio 21 d. apie 18.21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „MAZDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas buvo neatsargus ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo sugadindamas abu automobilius.

19. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir joms visiškai pritaria. Teigti, kad vyresnysis tyrėjas priėmė neteisėtą nutarimą ir nepagrįstai L. Š. patraukė administracinėn atsakomybėn, nėra jokio paremto objektyviais duomenimis pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Iš nustatytų aplinkybių bei surinktų duomenų visumos konstatuotina, jog L. Š. neatsargiai vairuodamas atsitrenkė į D. Ž. automobilį. Šią faktinę aplinkybę patvirtina liudytojas D. Ž., kuris tiesiogiai matė L. Š. įvykdytą KET pažeidimą, numatytą 9 punkte. Liudytojas viso proceso metu: tiek 2019 m. balandžio 21 d. paaiškinime, tiek nagrinėjant L. Š. skundą pirmosios instancijos teisme, aiškiai ir nuosekliai, nedvejodamas bei nekeisdamas prieš tai nurodytų esminių faktinių aplinkybių vis naujomis, parodė, kad matė kaip L. Š., vairuodamas automobilį „MAZDA“, atsitrenkė į automobilį „VW PASSAT“. Netikėti liudytojo duotais paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes jis buvo pasirašytinai įspėtas dėl administracinės ir/ar baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl suvokė savo duodamų paaiškinimų svarbą ir tai, kad privalo duoti tik realius paaiškinimus dėl įvykio, neslepiant faktinių aplinkybių bei jų neiškraipant. Nėra nustatyta, kad liudytojo duoti paaiškinimai būtų akivaizdžiai melagingi ar neatitinkantys byloje surinktų duomenų visumos ir jiems prieštarautų.

21. D. Ž. paaiškinimus patvirtina ir kitų įrodymų visuma. 2019 m. balandžio 21 d. vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėjus automobilius „MAZDA“ bei „VW PASSAT“, akivaizdžiai matėsi sugadinimai ant jų. Ši tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė yra užfiksuota „Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį“, kur nurodoma, kad automobiliui „MAZDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, o automobiliui „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas. Šios aplinkybės tik patvirtina liudytojo D. Ž. duotus paaiškinimus, jog L. Š. važiuodamas atbulas atsitrenkė į D. Ž. automobilio priekinę kairiąją pusę. Liudytojas 2019 m. balandžio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė tą savo automobilio vietą, į kurią buvo atsitrenkta L. Š. važiuojant atbulomis bei kurios apgadinimai nurodyti tarnybiniame pranešime ir papildomuose duomenyse, t. y. pažeista priekinė kairioji automobilio pusė (priekinis bamperis ir kairės pusės sparnas). Minėtuose duomenyse nurodyta, kad buvo užfiksuoti apgadinimai ir ant L. Š. automobilio, t. y. apgadintas galinis bamperis – būtent ta transporto priemonės dalis, kuria buvo atsitrenkta į automobilį „VW PASSAT“. Padaryti apgadinimai ant automobilių (smulkūs nubraukimai) užfiksuoti ir pirmosios instancijos teismui pateiktose fotonuotraukose (b. l. 39, 42). Visuma šių duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patikimus įrodymus, patvirtina liudytojo D. Ž. paaiškinimų pagrįstumą, realumą ir teisingumą, nes asmuo nuo pat pradžių nurodė tikslų administracinio nusižengimo įvykdymo mechanizmą (apelianto vairuojamo automobilio galine dalimi buvo atsitrenkta į liudytojo automobilio priekinę kairę pusę). Svarbu pažymėti, kad ir L. Š. viso proceso metu neneigė, jog vyresniojo tyrėjo D. K. nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „MAZDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas tik dar kartą patvirtina liudytojo D. Ž. parodymus.

22. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais apklausti į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai D. Š. ir A. S. patvirtino, kad ant automobilių buvo matyti akivaizdūs šioje nutartyje aptarti apgadinimai, kurie, pasak A. S., buvo neapdulkėję ir ką tik padaryti. Liudytojas D. Š. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) automobiliai stovėjo kaip nubraižyta 2019 m. balandžio 21 d. eismo įvykio vietos schemoje, kuri, apygardos teismo vertinimu, tik dar kartą patvirtina liudytojo D. Ž. matyto įvykio mechanizmą, t. y. automobilis „MAZDA“ (vairuojamas L. Š.) galu atsitrenkė į automobilio „VW PASSAT“ priekinę kairę pusę, nes automobiliai vienas šalia kito stovėjo nedideliu atstumu ir tomis transporto priemonių dalimis nukreiptomis viena į kitą, kuriomis jos susidūrė. Eismo įvykio schemoje užfiksuotą automobilių padėtį patvirtina pirmosios instancijos teismui papildomai atsiųstos foto nuotraukos (b. l. 36, 40–41).

23. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį administracinę bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi, t. y. vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl L. Š. kaltės. Apelianto skunde nurodytas teiginys, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tik nuojauta ir įsitikinimu, prieštarauja skundžiamoje nutartyje nurodytoms išvadoms, kurios padarytos išsamiai įvertinus tiek kiekvieną svarbų skundui išnagrinėti įrodymą, tiek jų visumą. Apelianto formalus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, negali savaime reikšti, jog buvo priimta neteisėta nutartis.

25. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas net nevertino galimybės kreiptis dėl ekspertizės atliko. Nurodoma ir tai, kad atvykę policijos pareigūnai neišmatavo apgadinimų, nesurašė automobilių apžiūros protokolo.

26. Apygardos teismas pažymi, jog šiuo nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių įrodymų visumos neginčijamai nustatyta apelianto kaltė ir byloje esančių įrodymų užtenka jai pilnai pagrįsti. Pažymima, jog kiekvienoje byloje įrodymų rinkimas negali būti savitikslis ir begalinis, nes tai apsunkintų patį procesą, būtų perteklinis ir pažeistų proceso ekonomiškumo bei greitumo principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, nes byloje yra pakankamai kitų įrodymų, įrodančių L. Š. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Tai, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nutartyje yra įvertinęs bei dėl to pasisakęs.

27. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas nesivadovavo ANK 609 ir 618 straipsniais. Nurodoma, jog administracinio nusižengimo protokole nėra apelianto, liudytojų ir nukentėjusiųjų duotų paaiškinimų.

28. Apygardos teismui įvertinus 2019 m. balandžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. balandžio 24 d. administracinio nusižengimo nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) formą ir turinį, nenustatyta, kad juos priimant ir surašant būtų padaryti šiurkštūs ir esminiai pažeidimai. Vyresnysis tyrėjas tinkamai įvertino tyrimo metu surinktus duomenis: 2019 m. balandžio 21 d. vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinį pranešimą, 2019 m. balandžio 21 d. eismo įvykio vietos schemą, papildomus duomenis apie eismo įvykį, 2019 m. balandžio 21 d. D. Ž. paaiškinimą, 2019 m. balandžio 21 d. neblaivumo nustatymo aktą ir priėmė pagrįstą nutarimą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą L. Š. savo valia atsisakė nuo paaiškinimo dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo ir atsisakė pasirašyti protokolą. Todėl skunde nurodytas argumentas, jog protokolas surašytas neteisėtai dėl to, kad jame nėra asmens paaiškinimo, kai jis tai pats padaryti kategoriškai atsisakė, negali būti pagrindas išvadai, jog buvo atlikti procesiniai pažeidimai, ko pagrindu turi būti nutraukiama administracinio nusižengimo byla.

29. Vien tai, jog apeliantas laikosi savo versijos, kad yra nekaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nesuteikia pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aptarti įrodymai patvirtina L. Š. kaltę padarius KET 9 punkte numatytą pažeidimą ir jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti apelianto nenaudai, nesuteikia pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti L. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Paulius Veršekys