Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-2593-347/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
e2-2593-347/2020
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02521-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2593-347/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02521-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 31,90 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis dokumentas.

Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovui nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatyta, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas 2017 m. sausio 29 d. Šiuo laikotarpiu atsakovui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (echoskopuotojo), už kurias buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Atsakovui buvo suteikta paslaugų už 31,90 Eur sumą. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovės prašomą sumą.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Jei prievolė neįvykdyta, ar netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė - turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) bei tuo pačiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Atsakovas, neįvykdęs pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 31,90 Eur - sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 31,90 Eur žala priteistina iš atsakovo ieškovei (CK 6.38 straipsnis, CK 6.249 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo pateikiant ieškinį ieškovė yra atleista (CPK 79 straipsnio 1 dalies, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783839, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,90 Eur (trisdešimt vieno euro 90 ct) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (31,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali apskųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia