Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. L., gim. (duomenis neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025-08-29 nutarimo Nr. LK-N-705 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2018-05-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019-05-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi –– 13 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2019-06-25. Bausmės pabaiga – 2029-11-05 (įskaitant 2 metus 7 mėnesius 20 dienų). 2025-07-05 nuteistasis atliko 2/3 jam paskirtos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. L. skundas netenkintinas.

Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju yra visi būtini, BVK 82 straipsnyje nustatyti formalieji lygtinio paleidimo taikymo kriterijai. J. L. nuteistas subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausme, du trečdalius šios bausmės jis atliko 2025-07-05, taigi nuteistojo prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos paduotas laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino. Tačiau, remiantis ankstesniame punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, jog nuteistasis priskirtas lengvajai grupei, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos namo ir jis visada grįžta nustatytu laiku. Taip pat matyti, jog nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų. J. L. iš gaunamų pajamų visiškai padengė antstolių vykdomas skolas. Nuteistasis užsiima individualia veikla, kuri prilyginta darbui. Turi stiprius šeiminius ryšius, gyvenamąją vietą, gavo darbo pasiūlymą lygtinio paleidimo atveju. Teismas neneigia, kad šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis J. L. yra motyvuotas keisti savo gyvenimo būdą, suvokia darbo svarbą. Tai, kad J. L. palaiko socialinius ryšius su šeima, trumpalaikių išvykų metu grįžta į namus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonės, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo asmeninio tobulėjimo siekį.

Nepaisant to, kad nuteistasis J. L. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, socialinio tyrimo išvadoje bei nuteistojo asmens byloje užfiksuoti duomenys leidžia abejoti, kad šiuo metu nuteistojo elgesio korekcija gali būti sėkminga nestruktūruotoje aplinkoje ir, kad jam gali būti sėkmingai taikoma probacija. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad J. L. praeityje buvo nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nustatyta, kad net ir bausmės atlikimo metu buvo nustatytas alkoholio vartojimo atvejis, t. y. 2023-01-24 J. L. užfiksuotas 0,95 promilių neblaivumas. Nuteistasis dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, kurios užsiėmimų metu buvo aptariamos temos: narkotikų vartojimo mitai ir tiesios, priklausomybės požymiai, emocijų valdymas, darbas grupėje, priklausomybės psichoterapijos principai bei priklausomybės fazės. Taip pat nuteistasis papildomai dalyvavo Integracijos į visuomenę programoje, kur buvo aptariamos alkoholio vartojimo pasekmės, problemos, su kuriomis susiduria piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys bei išaiškinta, jog alkoholio vartojimas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kita vertus pastebėtina, kad J. L. dalyje šių programų dalyvavo dar iki užfiksuoto neblaivumo atvejo, t. y. 2019-09-20––2019-10-25 (Įžanginėje grupėje) ir 2021-10-11 (Integracijos į visuomenę programoje), kai tuo tarpu nuteistojo alkoholio vartojimo atvejis užfiksuotas –– 2023-01-24. Komisija taip pat skundžiame nutarime pažymėjo, kad nepaisant to, jog šios bausmės vykdymo metu alkoholio vartojimo įpročiai nebuvo identifikuoti kaip rizikos veiksniai, tačiau stebimi neigiami rizikos pokyčiai. Komisija, kaip vieną iš priežasčių, netaikyti lygtinio paleidimo nurodė, jog J. L. labiau būdingos ekstravertiškos savybės –– spontaniškumas, polinkis pasiduoti kitų neigiamai įtakai, kad nuteistajam būdinga pernelyg aukšta savivertė, savo galimybių pervertinimas, įsitraukimas į rizikingas veiklas, tai kad nuteistasis, vertindamas savo veiksmus, dažnai neatsižvelgia į galimas neigiamas pasekmes ir pernelyg optimistiškai žvelgia į ateitį. Todėl komisija padarė išvadą, kad visi dinaminiai rizikos veiksniai lieka aktualūs. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir socialinio tyrimo išvadoje. Tai patvirtina komisijos išvadą, kad yra koreguotinų sričių ir į tai atkreipė laisvės atėmimo vietos dėmesį tam kad būtų siūlomos kryptingos resocializacijos programos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis įvykdė visą resocializacijos planą, todėl jo nuomone, komisijos išvada, kad jis neva nėra pasirengęs keisti elgesio, yra nepagrįsta. Teismas nesutinka su tokiu J. L. teiginiu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iš ties dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis intensyviau šiose programose dalyvauti pradėjo pakankamai neseniai, t. y. nuo 2023 m. antros pusės. Išanalizavus nuteistojo pasiekimus dalyvaujant minėtose programose matyti, kad nuteistasis ne visada tinkamai buvo įsitraukęs į veiklą. Buvo stebimas ir nuteistojo nesėkmingas dalyvavimas programose. Be to teismas pažymi, kad net ir 2024 m. buvo stebimi nesėkmingi dalyvavimai intervencijos programoje (Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė). Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis gavęs neigiamą atsakymą dėl prašomų lengvatų, pradėjo rodyti didesnę iniciatyvą. Tačiau vis tiek buvo stebima formali motyvacija, o gebėjimas priimti grįžtamąjį ryšį –– minimalus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis resocializacijos priemones dalyje atvejų įvykdė ir tik pastaraisiais metais rodė teigiamą elgesio dinamiką, aktyviai įsitraukė į psichologinius ir edukacinius užsiėmimus bei pozityvaus užimtumo veiklas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo požiūris į taikytas socialinės reabilitacijos priemones buvo nevienareikšmiškas bei, kad jo įsitraukimas į veiklas nebuvo nuoseklus ir aktyviau dalyvauti jose pradėjo tik pastaruoju metu.

Be to sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo kriminalinės nuostatos yra esminis rizikos veiksnys, įvertintas vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją matyti, kad egzistavo nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, įskaitant nesilaikymą visuotinai priimtų gyvenimo normų, polinkį atmesti visuomenės vertybių sistemą ir tendenciją pakartotinai nusikalsti. Nuteistojo nuostata į priežiūrą vertintina kaip dviprasmiška, t. y. nuteistasis nepadarė išvadų iš ankstesnio teisei priešingo elgesio ir vykdė naują nusikalstamą veiką tuo metu, kai jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors 2025-01-23 Kriminalinės žvalgybos valdybos duomenimis J. L. stengiasi elgtis pavyzdingai, tačiau 2025-06-30 nustatyta, jog jis laikosi nuteistųjų subkultūros ir turi artimas kriminalinio elgesio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotiną išvadą dėl tolimesnio vien tik teigiamo, teisėto nuteistojo elgesio laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Nagrinėjamu gi atveju egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad, nors nuteistasis ir deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jo pataisos procesas dar nėra baigtas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis atitinka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus. Kita vertus taip pat matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai taikant OASys metodiką, buvo atlikti: 2021-11-19, 2024-05-13, 2024-08-07, 2025-01-24, 2025-07-30. Visų vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jo teigiamą elgesį bei realų progresą patvirtina darbas, paskatinimai, išvykos, skolos padengimas. Kaip pirmiau minėta, teismas sutinka ir neneigia, kad šios aplinkybės rodo teigiamus nuteistojo pokyčius. Kita vertus taip pat įvertina, kad nuteistasis dirbti pradėjo tik nuo 2023-05-31 (bausmę atlieka nuo 2019-06-25). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį J. L. skatintas buvo tik vieną kartą –– 2020-03-03. O po paskatinimo buvo keturis kartus nubaustas –– 2020-09-30, 2022-04-06, 2022-08-22, 2023-01-24, iš kurių tris kartus už neleistinų daiktų turėjimą ir kartą — už alkoholio vartojimą, o tai parodo nuteistojo neigiamą požiūrį į priežiūrą ir apribojimus bei rodo, kad nuteistasis nevengia rizikingų situacijų. Be to nuteistasis 2023-01-27 buvo perkeltas į drausmės grupę. J. L. į lengvą grupę perkeltas tik nuo 2025-03-20, o nuo 2025 m. balandžio jam leista išvykti trims paroms. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu iš esmės neišsiskyrė itin pavyzdingu ir nepriekaištingu elgesiu.

J. L. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Tai yra šeštas J. L. teistumas. Realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 18 metų, o nuteistas pirmą kartą –– 19 metų. Nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir kelia pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju, taikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai. Jo dabartinis teisės pažeidimas yra jam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Jo nusikaltimai sunkėja. Šios aplinkybės neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstamos veikos vertinamos tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, bet tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė. Nors nusikalstamos veikos vertinimas taip pat negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas.

Taip pat teismo vertinimu, neatliktos bausmės dydis (daugiau nei ketveri metai) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, t. y., kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog J. L. jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tada bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tad teismas pritaria komisijos rekomendacijai nuteistajam vykdyti priemones jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, t. y. stengtis atitikti sąlygas bausmę tęsti atviro tipo kalėjime.

Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz. Murray v. the Netherlands, Vinter and others v. the UK) yra pabrėžęs, jog nuteistasis turi turėti realią galimybę įrodyti pasikeitimą, tačiau šiuo atveju tokia galimybė buvo paneigta. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės, o ir svarstant dėl lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės bei byloje esantys duomenys apie nuteistąjį rodo, kad nuteistasis, atlikdamas pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmę, ėmėsi veiksmų koreguoti savo elgesį. Iš aptartų aplinkybių taip pat galima stebėti nuteistojo elgesio pakitimus į gerąją pusę (laikėsi nustatytų taisyklių, mokėsi ir įgijo specialybes, dalyvavo numatytuose programose, per trumpalaikes išvykas nepažeidinėjo taisyklių, neturi įsiskolinimų ir pan.). Kita vertus, pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai yra riboti, darbinė patirtis neseniai pradėta, ji nėra nuosekli, pakankamai neseniai tik perkeltas į lengvą grupę, pakankamai neseniai yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms, tad būtina J. L. tęsti pardėtą elgesio keitimą į gerąją pusę, užtvirtinant įgytas žinias ir pan., mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, nurodytus socialinio tyrimo išvadoje: lėšų tvarkymo įgūdžių stoką; gyvenimo stiliaus ypatumus, kriminalines nuostatas; problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžius; nuostatas į priežiūrą ir apribojimus. Nuteistojo pastangos toliau koreguoti savo elgesį, mąstymą, kritiką padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kt. — būtinos sėkmingai nuteistojo resocializacijai. J. L. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo J. L. lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas. Teismo vertinimu, byloje nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, jog J. L. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025-08-29 nutarimo Nr. LK-N-705 panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025-08-29 nutarimo Nr. LK-N-705, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.