- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- I-81-609/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00719-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Dalios Gumuliauskienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja T. Ž. skundu (b.l. 4-7) prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Klaipėdos VGTPT) 2010 09 15 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-122-10, kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-470-162/2010, priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo skundo padavimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Skunde nurodo, jog 2010 06 03 ji kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydama skubos tvarka suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-470-162/2010, iškeltoje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 07 iki 2010 06 30. Teigia, jog 2010 06 07 rašu Nr. (1.7)-SR-1967 jos buvo prašoma pateikti teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus bei pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 06 01 iki 2010 05 31. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pretenzijų dėl 2010 07 02 pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos neturėjo. Mano, jog ginčijamas sprendimas jai neteikti antrinės teisinės pagalbos yra asmeninė Klaipėdos VGTPT direktoriaus R. V. nuostata ir jo akivaizdus piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis. Teigia, jog tokiais veiksmais jai ir jos nepilnamečiui vaikui yra daroma didelė turtinė ir neturtinė žala. Dėl valstybės pareigūnų tyčinių veikmų patiriamas pažeminimas, emocinis ir dvasinis sukrėtimai, fizinis skausmas, stresas, baimė dėl ateities, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nepasitikėjimas valdžia.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepime į skundą (b.l. 26-30) nurodyta, jog 2010 09 15 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-122-10 pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes buvo nustatyta, jog 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje pareiškėja sąmoningai deklaravo ne visas deklaruojamu laikotarpiu gautas pajamas, tokiu būdu nevykdė įstatymu nustatytos pareigos, piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Tokia išvada padaryta, remiantis oficialia informacija, gauta iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Mano, kad skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkintinas, nes nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, nėra sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, nes neįrodyta atsakovės pareigūnų kaltė. Atsakovės nuomone, jei pareiškėja ir patyrė kokių nors neigiamų išgyvenimų, juos sukėlė ne Klaipėdos VGTPT pareigūnų veiksmai, o pačios pareiškėjos nenoras bendradarbiauti. Prašoma skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Kadangi byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos VGTPT 2010 09 15 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-122-10 teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus, t.y. ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Nustatyta, jog 2010 06 03 prašymu (b.l. 12-15) pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydama jai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-470-162/2010.
2010 07 07 Klaipėdos VGTPT buvo gauta pareiškėjos metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitinį 2009 07 01-2010 06 30 laikotarpį (b.l. 40-43).
Nustatyta, jog 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrių (b.l. 44), prašydama nustatyti, ar pareiškėjos 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodyti duomenys apie turimą turtą ir gaunamas pajamas yra teisingi.
Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriaus 2010 09 06 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 49,50) turinio matyti, jog pareiškėjos 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu pareiškėjos gautos pajamos.
2010 09 15 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-122-10 (b.l.8,9) pareiškėjai buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pareiškėjas privalo pateikti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo tarnybai pateikia prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, kreipdamasi į Klaipėdos VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėja privalėjo pateikti jos reikalavimą nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą- metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praėjus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priėmimo dienos, vietos mokesčio administratoriui turi būti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija.
Pareiškėja 2010 06 03 prašymą jai suteikti antrinę teisinę pagalbą grindė 2010 07 07 metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitinį 2009 07 01-2010 06 30 laikotarpį (b.l. 40-43). Iš byloje esančios deklaracijos turinio matyti, jog deklaracijoje nurodyta, kad deklaracijoje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėja turėjo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio vertė 75000 Lt ir gavo 5367 Lt pajamų (Deklaracijos formos FR001 23 ir 28 punktai).
Atsakovės atsiliepime į skundą bei skundžiamame sprendime nurodoma, jog abejonės dėl pareiškėjos deklaruotų duomenų teisingumo kilo, paaiškėjus faktams, jog pareiškėja neteisingai deklaravo duomenis apie turtą ir pajamas anksčiau Klaipėdos VGTPT pateiktose deklaracijose, todėl Klaipėdos VGTPT kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama nustatyti, ar 2010 07 07 pareiškėjos pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 07 01 iki 2010 06 30 deklaruoti duomenys apie turtą ir pajamas yra teisingi.
Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos.
Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, jog pateikdama aukščiau nurodytus prašymus, Klaipėdos tarnyba realizavo jai įstatyme numatytą teisę gauti informaciją tam, kad nustatyti, ar pareiškėjos prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius 2010 09 06 raštu Nr. (18.17)L2-6472 (b.l. 49,50) informavo, jog 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pareiškėjos pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už ataskaitinį 2009 07 01-2010 06 30 laikotarpį buvo deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu pareiškėjos gautos pajamos.
Aptartais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir ši aplinkybė buvo įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, sudarančiomis teisinį pagrindą neteikti antrinės teisinės pagalbos.
Turto deklaravimo tvarką detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 8 punktą, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtą turtą ir per tą ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą, ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį buvo paduoti prašymai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos. Aptartų Taisyklių, reglamentuojančių turto deklaravimo tvarką, turinys leidžia daryti išvadą, kad jose labai išsamiai yra nurodoma deklaravimo tvarka, teikiami deklaracijų ir priedų užpildymo pavyzdžiai. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas turtą ir pajamas deklaruojantis asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008).
Aukščiau aptarta rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius, Klaipėdos VGTPT prašymu patikrinęs pareiškėjos pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už ataskaitinį 2009 07 01-2010 06 30 laikotarpį duomenis ir nustatęs, kad joje neteisingai deklaruotos pajamos, apie tai informavo Klaipėdos VGTPT. Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis.
Įstatymo 3 straipsnis apibrėžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, kuriais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vienas iš šių principų- draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnio 4 punktas). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja imperatyvias pareiškėjų pareigas, tarp kurių – pareiga teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (4 straipsnio 2 punktas).
Įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų- kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam.
Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą- jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius nurodytus pagrindus (pvz. administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Analogiškai nurodytos teisės normos turi būti taikomos ir sprendžiant klausimą dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, teismas turi nustatyti, ar buvo teisinės prielaidos atsisakyti pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą. Kiekviena iš aplinkybių, numatančių antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba nesuteikimo pagrindą, yra savarankiškas pagrindas nutraukti asmeniui teikiamą antrinę teisinę pagalbą arba atsisakyti ją suteikti. Pagrindų konstatavimas yra suteikiančios teisinę pagalbą institucijos- Klaipėdos VGTPT, vertinimo rezultatas. Kadangi buvo nustatyta, jog siekdama antrinės teisinės pagalbos, pareiškėja Klaipėdos VGTPT pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pagrįstai buvo pripažinta, jog ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Nereikšminga laikytina aplinkybė, kad pareiškėjos deklaruota pajamų suma 5367 Lt neviršija valstybės nustatyto dydžio, kuriam esant galima gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes konstatuota, kad pareiškėja neteisingą informaciją apie savo pajamas pateikė sąmoningai.
Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėja skunde teigia, jog dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo ji ir jos nepilnametis vaikas patyrė pažeminimą, emocinį ir dvasinį sukrėtimus, fizinį skausmą, stresą, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo prarastas pasitikėjimas valdžia. Pareiškėja žalos atlyginimo prievolę sieja su 2010 09 15 sprendimu Nr.(1.31.)-TPD-122-10.
Kadangi nepripažinta, jog atsakovės Klaipėdos VGTPT 2010 09 15 sprendimas yra neteisėtas, reikalavimas priteisti žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Pareiškėja skundu prašo priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos.
Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinė bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t.y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nenustačius, kad dėl Klaipėdos VGTPT pareigūnų veiksmų ar neveikimo pareiškėjai būtų atsiradusi žala, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.