- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- T-338-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36861-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-830-1123/2021 A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 309 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 102 MGL (5100 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 68 MGL (3400 Eur) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. vasario 26 d.
Nuteistasis A. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas išskaidyti baudos mokėjimus per 24 mėnesius. Nurodo, kad dėl pandemijos ir karantino ribojimų neteko pajamų. Šiuo metu pagrindinės pajamos yra užimtumo tarnybos 200 eurų pašalpa. Turto neturi. Šiuo metu aktyviai ieško darbo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. BVK 22 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (tokiu atveju nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai sumoka baudą) ir priverstinis (tokiu atveju baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta bauda, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Teismų praktikoje pripažįstama, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-88-177/2018). Pažymėtina ir tai, jog BVK 22 straipsnyje nėra numatytas maksimalaus baudos bausmės įvykdymo terminas, jį gali nustatyti teismas.
Iš nuteistojo A. K. prašyme užfiksuotų duomenų matyti, jog jis ketina sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau galimybes šią baudą sumokėti per įstatyme numatytą dviejų mėnesių terminą vertina kaip nerealias. Nuteistasis iki nuosprendžio, kuriuo buvo paskirta pakankamai didelė bauda, priėmimo pardavė turėtą automobilį, nekilnojamojo turto neturi ( pateikta VĮ Registrų centro pažyma b.l. 16). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, jog A. K. darbinių pajamų negauna, Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministreijos Pažymoje užfiksuoti duomenys, jog A. K. įregistruotas užimtumo tarnyboje nuo (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12). Pastebėtina tai, kad iš gaunamos bedarbio pašalpos nuteistasis privalo ne tik sumokėti jam paskirtą baudą, bet ir užtikrinti savo būtiniausius poreikius. Turto, kurį galėtų parduoti ir sumokėti baudą, A. K. neturi. Nuteistasis nurodė, jog šiuo metu aktyviai ieško darbo ir dės visas pastangas, kad bauda būtų sumokėta kuo greičiau. Taigi iš viso, kas buvo aptarta, matyti, kad nuteistasis siekia sumokėti baudą savanoriškai, tačiau to padaryti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neturi objektyvios galimybės. Be to, nuteistasis teismui prašymą dėl paskirtos baudos išdėstymo pateikė dar nepraėjus teismo nustatytam dviejų mėnesių terminui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai, ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas taip pat iš dalies rodo nuteistojo norą savanoriškai įvykdyti jam skirtą bausmę.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, patvirtinančias, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, jis, nepasibaigus baudos sumokėjimo terminui, kreipėsi į teismą dėl paskirtos baudos išdėstymo, nes negali jos sumokėti dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, spręstina, kad, nuteistajam A. K. nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.
Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis, todėl šiuo atveju nuteistajam nustatytinas aštuoniolikos mėnesių terminas, per kurį jis privalo sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Šis terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 26 d.., t. y. nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, teismas
nutarė:
Nuteistojo A. K. prašymą tenkinti iš dalies..
Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą turi sumokėti per aštuoniolika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 26 d.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.