Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2011-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-116/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
1-64-116/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Irena Ivanovienė
Nukentėjusysis
Z. B.
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-116/2011 Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.8., 2.3.7.2.
(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS2011 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,nukentėjusiajai Z. B.,ekspertui A. S.,gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,kaltinamajam A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) N. A., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d.3 p.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2010 m. rugsėjo 12 d. po 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, būdamas išgėręs, šeimyninio konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė savo tėvui nukentėjusiajam I. B., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinę, ir šis nuo smūgio nugriuvo, jam nugriuvus 1–2 kartus spyrė I. B. į krūtinės kairės pusės šoną, I. B. apsivertus ant kito šono, 2 kartus spyrė I. B. į krūtinės dešinės pusės šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. B. odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius, blužnies plyšimus, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse dešinėje pusėje, dešinės pusės IX šonkaulio lūžį, kraujosruvą raumenyse ties kairės mentės kampu, ir dėl blužnies plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę, I. B. 2010-09-13 apie 16.30 val. mirė, taip A. B. nužudė savo šeimos narį.

Kaltinamasis A. B. pripažindamas suduotus smūgius ranka ir koja parodė, kad su tėvu I. B. buvo geri santykiai, kol jis nebūdavo išgėręs. Paskutiniu metu gyveno pas tėvus, savo šeimos neturi. 2010-09-12 vakare grįžo į namus. Namie buvo mama, kaimynė T. ir tėvas. Mama su kaimyne virtuvėje gėrė vyną. Tėvas girtas gulėjo svetainėje ir pradėjo „bumbėti“. Jis trumpai pabuvo virtuvėje, negėrė. Į svetainę nuėjo apie 21.00 val., nes tėvas šūkavo. Ėjo raminti tėvo. Tėvas jį išplūdo. Tėvas gulėjo ant sofos-lovos ir norėjo keltis, eiti į virtuvę. Pasakė tėvui: „Neik“ ir dešine ranka sudavė į krūtinę. Sudavė stovinčiam, į krūtinės vidurį. Tėvas nuo smūgio nuvirto ant sofos-lovos, kuri buvo ištiesta. Krito nugara ir nusirideno ant žemės. Tėvas krisdamas sofos šono atkaltės nekliudė. Jau gulėdamas ant grindų kažką pasakė. Tada jis spyrė koja į krūtinę, tėvas apsivertė ant pilvo, po to spyrė dar du kartus. Apsiavęs buvo šlepetėmis. Smūgiavo, kad nusiramintų. Spyrė, nes susierzinęs buvo. Spyrė tėvui, kad neitų į virtuvę. Grėsmės nei jo, nei mamos gyvybei dėl tėvo veiksmų nebuvo. Tą dieną buvo išgėręs alaus. Po smūgių tėvas kėlėsi į sofą- lovą atsigulti. Gailisi dėl įvykio, mano, kad tėvui šonkauliai lūžti, trūkti blužnis galėjo ir nuo jo smūgių. Pripažino, kad tėvą mušęs ir anksčiau, nes šis girtas puldavo mamą, seserį. Tėvas sirgo kepenų ciroze, važinėjo pas gydytojus į Šiaulius, turėjo invalidumo grupę. Gydėsi (duomenys neskelbtini), o į Šiaulius važiuodavo į komisiją dėl grupės. Gyventi pas tėvus kaltinamasis grįžo prieš metus, iki tol gyveno (duomenys neskelbtini). N. A. nedirbo.

Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad su I. B. santuokoje pragyveno 26 metus, užaugino du vaikus. Paskutiniais metais vyras labai gėrė. Jam užeidavo priepuoliai, tada pats eidavo į ligoninę. Gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nurodė, kad 2010-09-12 buvo namuose, vyras grįžo iš miesto jau išgėręs ir pasakė, kad eina pas V. V. pavardės nežino. Grįžęs vyras parnešė vyno, kurį ji ir kaimynė T. išgėrė virtuvėje. I. B. nuėjo į svetainę ir atsigulė. Po dviejų valandų grįžo sūnus A. B., jis buvo išgėręs, bet mažiau, nei tėvas. Kas vyko svetainėje tarp sūnaus ir tėvo, nematė. Girdėjo svetainėje triukšmą, pamanė, kad tarp sūnaus ir tėvo vyksta eilinis konfliktas. Girdėjo, kad subildėjo kambario durys, gali būti, kad vyras į jas trenkėsi. Durys iš faneros, su langeliais, kurie užklijuoti tapetais. Matė, kad vyras gulėjo ant grindų. Norėjo kelti, bet jis pasakė, kad jam ir čia gerai. Į lovą įkėlė kartu su kaimyne T. Galėjo sūnus sužaloti tėvą, nes pašalinių žmonių svetainėje nebuvo. Naktį vyras prašė atnešti vandens. Manė, kad vyrui kepenų priepuolis, jis neprašė kviesti greitosios. Matė vyrui nubrozdinimą ant kaktos. Nurodė, kad vyras, kai išgerdavo, priekaištaudavo sūnui dėl jo nedarbo. Dėl tų priekaištavimų kildavo konfliktai. Sūnus negrasindavo susidorojimu, tik rankomis suduodavo. N. A. darbų nėra, tai sūnus gyveno iš jų pensijų. Tėvas pagrįstai jam priekaištaudavo. Sūnui atleido, prašo jo nebausti, nes jaunas žmogus, gaila. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš. Gaila vyro, neužsitarnavo tokios mirties.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2010-09-12 namie buvo iki pietų, po to išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Įvykio nematė. Kitą dieną apie 17.00 val. paskambino kaimynė ir pasakė, kad mirė tėvas. Nurodė, kad 2009-09-13 ryte dar kalbėjo telefonu su tėvu, jis kalbėjo sunkiai. Tėvo klausė, kas yra, jis nieko nepasakojo, tik sakė, kad skauda pilvą. Brolis pas tėvus gyvena nuo 2010 metų sausio mėnesio. Brolis su tėvu apsistumdydavo, konfliktuodavo. Kaimynai dėl brolio nesiskųsdavo.

Liudytoja T. R. parodė, kad yra Z. B. kaimynė. 2010-09-12 liudytoja buvo pas kaimynę. Kaimynės vyras parnešė vyno butelį, ir jos dviese virtuvėje gėrė. I. B. su jomis negėrė, kažkur išėjo. Paskui parėjo ir nuėjo tiesiai į svetainę. Po to į virtuvę įėjo A. B. ir pasakė: „Eikit, tėvas apsikakojęs“. Triukšmo negirdėjo, nes kažkuriuo momentu buvo iš jų buto išėjusi. Naktį ji miegojo pas Z. B.. Naktį I. B. paprašė vandens ir „carsilio“. Nekalbėjo, nesakė, kad jį sumušė, neprašė kviesti greitosios pagalbos. Tėvas su sūnumi konfliktuodavo dėl to, kad sūnus nedirbo. Jie ir susistumdydavo. Vieną kartą kvietė policiją, nes A. susistumdė su tėvu. Tėvas dėl to įvykio pareiškimo nerašė. Matė I. B. su mėlynėm, jis sakė, kad sūnus muša.

Liudytojas V. B. parodė, kad I. B. pažįsta 20 metų, kartu dirbo. Pažįsta kaip lėtą, neagresyvų asmenį. 2010-09-12 I. B. buvo prie laiptinės ir pakvietė jį. Jam atrodė, kad I. B. buvo ne girtas, o pagiringas. Davė 5 litus, I. B. parnešė naminės degtinės. Geriant degtinę kalbėjosi, jis įdomiai pasakodavo, nesiskundė, kad sūnus skriaudžia. Tai buvo tvarkingas žmogus, sveikata nesiskundė.

Liudytoja R. V. parodė, kad įvykio nematė. Su A. B. draugauja metus laiko. Sekmadienį į A. B. namus parėjo 2.00 val. ir nuėjo į jo kambarį. Nieko negirdėjo, visi miegojo.

Liudytoja I. Š. parodė, kad B. – jos kaimynai. Name gyvena 12 metų. Triukšmo iš B. buto neteko girdėti, policijos neteko kviesti. Su kaimynais artimai nebendrauja. Nurodė, kad 2010-09-12 ryte jų dukra paprašė pakviesti pakalbėti tėvą, jie mobiliojo telefono neturi. Padavė telefoną, pokalbio negirdėjo.

Apklaustas teismo medicinos ekspertas A. S. parodė, kad jam užduotyje nebuvo nurodytos smulkios aplinkybės, todėl tyrimo išvadoje konstatavo, kad mirtis galėjo įvykti nuo tiesioginių smūgių ar krentant iš aukštumos. Jei nebuvo kritimo nuo laiptų ar avarijos, tai blužnies plyšimas įvyko nuo tiesioginių smūgių koja ar kumščiu, nuo kritimo ant sofos-lovos tikrai blužnis neplyšo. Tik kojos smūgiu, bato galu į kairę pusę, 10–8 šonkaulių lygyje, suduoti du smūgiai į kairę pusę, ir nuo to plyšo blužnis. Tipiškas blužnies plyšimas nuo smūgio koja. Ekspertas paaiškino dėl 2010-11-12 išvados 4 p. – nebuvo duomenų, kad I. B. krito ant lovos. Griuvinėjimai galėjo sukelti kitus sužalojimus: nubrozdinimus, galėjo tik koks vienas šonkaulis lūžti. Tik nuo didelės jėgos smūgio plyšo blužnis. Kepenų cirozė neturi jokios reikšmės blužniai. Jei laiku būtų blužnį išoperavę, žmogus būtų išgyvenęs. I. B. ligos neturėjo įtakos sužalojimams ir mirčiai. Krintant nuo sofos ant žemės, kad taip atsitrenktų, turėtų būti labai didelis pagreitis, tik teoriškai galėtų būti, bet šiuo atveju – tipiškas stiprus smūgis koja. Jei smūgis stiprus, galėjo taip sužaloti ir koja, apauta kojine, be kieto apavo. Griūnant ant sofos, blužnis neplyštų. Krentant savo ūgiu, ant lovos, blužnis negali plyšti. Sužalojimai, kurie buvo padaryti I. B., sukėlė skausmą. Nuo blužnies plyšimo nukentėjusysis dar 1 valandą galėjo judėti, bet skausmą nuo šonkaulių lūžių juto. Blužnies plyšimas – sunkus kūno sužalojimas, jei vien šonkaulių sužalojimai, be blužnies plyšimo, būtų nesunkus kūno sužalojimas.

Iš 2010-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur buto rytinėje dalyje yra kambarys. Tame kambaryje prie šiaurinės sienos stovi sofa-lova, kurioje guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas guli veidu į viršų (5–8 b. l.).

Iš 2010-09-21 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad koridoriaus kairėje yra durys į kambarį, kurios atsidaro į kambario vidų. Durų viduryje matosi stiklai, kurie sutvirtinti medinėmis juostelėmis. Durų viduryje esantis medinis rėmas su stiklu atplyšęs nuo durų pagrindo į kambario pusę (11–17 b. l.).

Iš 2010-09-23 parodymų patikrinimo protokolo matyti, kad A. B. parodė, kuriame kambaryje buvo tėvas, parodė, kaip tėvas stovėjo prie lovos, kaip smogė vieną kartą kumščiu tėvui I. B. į krūtinę, parodė, kaip tėvas I. B. nuvirto ant lovos ir kaip iš lovos išsirideno ir nuvirto prie lovos ant grindų. Taip pat parodė, kaip jis vieną kartą spyrė į krūtinės kairės pusės šoną, parodė, kad tėvas apsivertė, ir kaip vieną ar du kartus A. B. spyrė į krūtinės dešinės pusės šoną (80–86 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio specialisto išvadų Nr. M. 109 \ 10 (13)M 6-109/10(13) matyti, kad I. B. mirtis įvyko dėl blužnies plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę. I. B. sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikiu ir galėjo atsirasti tiek nuo tiesioginių smūgių, tiek krintant ir atsitrenkiant į aplinkoje esančius daiktus. Odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruvos krūtinės ląstos šoniniame užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus raumenyse, abipusiai šonkaulių lūžiai, blužnies plyšimai padaryti per keleta–keliolika valandų iki mirties. Poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir blauzdoje padaryti prieš 2–7 dienas iki mirties. Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai, blužnies plyšimai padaryti 1–2 trauminių poveikių. Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse, dešinėje pusėje, dešinės pusės IX šonkaulio lūžis padaryti ne mažiau kaip 2 trauminių poveikių. Kraujosruva raumenyse ties kairės mentės kampu padaryta 1 trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje padaryti 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-09-12 po 20 val., tačiau iš turimų duomenų tiksliai nustatyti traumos laiką nėra galimybės. Kairės pusės VII, VIII, XI šonkaulių lūžiai ir blužnies plyšimai galėjo būti padaryti 1–2 trauminių poveikių. Po patirtų sužalojimų I. B. galėjo gyventi nuo keletos iki keliolikos valandų. Savarankiškus veiksmus galėjo atlikti keletą valandų (19–22; 28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą veiką, patikimai įrodyta visetu išdėstytų duomenų, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais.

Teisėjų kolegija, sugretinusi byloje ištirtus įrodymų šaltinius kaltinamajam pareikšto kaltinimo ribose – paties kaltininko pripažinimą sudavus smūgius kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę, 1–2 kartus spyrus I. B. į krūtinės kairės pusės šoną, 2 kartus spyrus I. B. į krūtinės dešinės pusės šoną, specialisto išvadas, specialisto apklausą teisme, nukentėjusiosios Z. B. liudytojų A. B., T. R., V. B., R. V., I. Š. parodymus – daro išvadą, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė kaltinamojo A. B. tyčiniai veiksmai – tiesioginiai smūgiai į gyvybiškai pavojingas kūno vietas. Kaltinamasis A. B. suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, suprato, kad savo veika kelia pavojų ne tik I. B. sveikatai, bet ir gyvybei, numatė, kad tokie padariniai gali atsirasti, ir nedetalizuodamas vienodai norėjo bet kurios iš jų (sveikatos sužalojimo ar mirties) atsiradimo, ir yra atsakingas už savo tėvo I. B. mirtį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad smūgius sudavė dar kuris nors kitas asmuo ar kad nukentėjusysis krito ir susižalojo pats, patirdamas mirtį sukėlusius sužalojimus. Tokia išvada darytina įvertus visas faktines įvykio aplinkybes, ištirtus įrodymus.

Pažymėtinas ir tas faktas, kad kaltinamasis A. B., pripažindamas savo kaltę dėl smūgių, negalėjo teismui išaiškinti ir atskleisti, kas iš tikrųjų sukėlė tokį jo pykčio protrūkį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kaltinamasis A. B. nukentėjusįjį I. B. nužudė gindamasis nuo jo pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą ar gyvybę, kad kaltinamasis nukentėjusįjį nužudė staiga labai susijaudinus dėl paties nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką poelgio, kad tai kaltinamojo A. B. greitas atsakas į įžeidimą.

Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p. numatyti du nukentėjusiojo elgesio variantai, kurie lengvina kaltininko teisinę padėtį. Provokuojančiu laikomas elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai paprastai pasireiškia įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į kaltininką ar į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad elgesys neišprovokuos nusikalstamas veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį. Iš aptartų kaltinamojo A. B., nukentėjusiosios Z. B., liudytojos T. R. parodymų matyti, kad I. B. kaltinamajam A. B. nesakė įžeidžiančius žodžius, jis nevartojo smurto prieš jį, prieštaraujančius moralei ir elementarioms elgesio taisyklėms. Taigi, viso įvykio seka rodo, kad I. B. nesmurtavo prieš A. B., o esančiomis buto virtuvėje nukentėjusiajai Z. B., liudytojai T. R. joks pavojus jų gyvybei negrėsė.

Kartu pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima matyti, jog dėl šeimyninių konfliktų su I. B. dėl netinkamo jo elgesio tiek jo žmonos Z. B., tiek kaimynų nebuvo kviesti policijos darbuotojai. Liudytoja kaimynė

I. Š. parodė, kad tame name gyvena 12 metų. Iš buto, kuriame gyvena B. triukšmo neteko girdėti, policijos nekvietė.

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. B. elgesys įvykio metu negali būti pripažintas provokuojančiu ir turėjusiu įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Negali būti pripažintina kaltinamajam atsakomybę lengvinančią aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p.

Nukentėjusiojo I. B. mirtis įvyko po pavartoto jo atžvilgiu fizinio smurto. Taigi šis faktas ir šie įrodymai leidžia teisėjų kolegija konstatuoti, kad tarp kaltinamojo A. B. tyčinių veiksmų – smūgių kumščiais bei koja ir kilusių žalingų padarinių, t. y. I. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai šiuo atveju sukėlė ir nulėmė pasekmes – nukentėjusiojo I. B. mirtį.

Todėl teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinus byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodytą faktą, kad 2010 m. rugsėjo 12 d. po 20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, šeimyninio konflikto metu vieną kartą kumščiu smogė savo tėvui nukentėjusiajam I. B. į krūtinę, šiam nuo smūgio nugriuvus, 1–2 kartus spyrė į krūtinės kairės pusės šoną, 2 kartus spyrė I. B. į krūtinės dešinės pusės šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. B. odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžius, blužnies plyšimus, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvas tarpšonkauliniuose raumenyse dešinėje pusėje, dešinės pusės IX šonkaulio lūžį, kraujosruvą raumenyse ties kairės mentės kampu, ir dėl blužnies plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę, I. B. mirė, taip A. B. nužudė savo šeimos narį. Kaltininko veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti ir teisėjų kolegijos kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą (BK 59 str.1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.)

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Teisėjų kolegija skirdama bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., t. y. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujasi bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str., taip pat BK 42 str. 2 d., kur nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatytų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis A. B. padarė 1 tyčinę labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 11 str. 6 d.), turinčią vieną kvalifikuojantį požymį ir sukėlusią negrąžinamus padarinius – žmogaus mirtį, ir ypatingą žalą visuomenei, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, charakterizuojančių duomenų byloje nėra (56 b. l.). Aptarus aplinkybes, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus kaltinamojo A. B. asmenybę, darytina išvada, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo A. B. atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kaltinamajam A. B. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str., 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį nėra tam teisinio pagrindo.

Baudžiamojo kodekso 66 str. pagrindu į kaltinamojo A. B. paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nukentėjusioji Z. B. civilinių ieškinių nepateikė.

Iš kaltinamojo A. B. priteistini 227 litai 60 centų. Tai pinigų suma, sumokėta kompensuojant nukentėjusiosios, liudytojų kelionės išlaidas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.,105 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmei nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nepateikti.

Kaltinamajam A. B. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 302–305, 307 str., 308 str. 2 d.

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu ir jį nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą (12) dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią laikyti nuo A. B. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010 metų rugsėjo 20 d. iki 2010 metų spalio 19 d.

Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš A. B. 227 litų 60 centų proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Irana IvanovienėRaimundas Jurgaitis